Bloggfęrslur mįnašarins, aprķl 2008

Hótanir

Žaš eru ekki bara rįšherrar og annaš fķnt fólk sem fęr sendar hótanir ķ pósti.

Meira aš segja ég, sem aldrei hef gert flugu mein aš rįši, en skrifaš nokkrar blašagreinar, hef nokkrum sinum fengiš sendar hręšilegar hótanir heim til mķn.

Ein var frį einhverri frelsašri jesśfrķk. Hśn vķsaši mér beina leiš til eilķfs helvķtis.

Ég held aš  ęši margir sem taka žįtt ķ opinberum umręšum hafi sömu sögu aš segja. Žaš er žvķ erfitt aš hafa einhverja ekstra samśš meš rįšherrum žó žeir fįi kaldar kvešjur.

Hins vegar hef ég alltaf samśš meš žeim sem senda svona póst. Ég er sannfęršur um aš enginn žeirra mundi nokkru sinni gera mönnum mein. En žaš er einhver mikill sįrsauki ķ lķfi žeirra og žeim er žaš einhver huggun harmi gegn aš fį śtrįs į žennan tiltölulega skašlausa  hįtt.

Mig undrar aš jafn lķfsreyndir menn og rįšherrar skuli ekki gera sér grein fyrir žessu og yppta bara öxlum ķ staš žess aš kvarta eins forsętisrįšherra gerši ķ sjónvarpinu ķ gęr, hvaš žį aš vera aš birta į bloggi bęnir hinna ógęfusömu um sinnu og athygli. 


Vešriš į sumardaginn fyrsta

Hér er hęgt aš sjį vešriš į sumardaginn fyrsta allt til įrsins 1881.

Mešalhiti, hįmarks-og lįgmarkshiti er frį 1936 į fylgiskjali fyrir Reykjavķk og 1949 į Akureyri en frį Hallormsstaš frį 1937-1948. Hįmarks-og lįgmarkshiti į öllu landinu er frį 1949. 

Einnig sést sólarhringsśrkoman fyrir Reykjavķk įrin 1885-1907 og frį 1921. Allar tölur eru frį žvķ kl. 9 į sumardaginn fyrsta til kl. 9 daginn eftir. Žegar eyša er ķ dįlki hefur engin śrkoma falliš en 0.0 merkir aš śrkoman hafi ekki veriš męlanleg.

Sólskinsstundir Reykjavķk eru frį 1924 en 1949 frį Akureyri eins og śrkoman žar. 

Įrin 1907-1919 er ekki raunverulegur hįmarks-og lįgmarkshiti fyrir Reykjavik heldur lęgsti og hęsti įlestur į hitamęla. Frį 1881 til 1902 eru hįmarks-og lįgmarksmęlingar af sķrita. Mešaltal žessara męlinga eru hafšar meš aš gamni en ekki er žaš alvöru mešalhiti sólarhringsins.

Ég bendi lķka į umfjöllun um vešriš į sumardaginn fyrsta frį 1949 į vef Vešurstofunnar.  

Athugasemd: Augljós mistök sem voru į nešsta hluta töflunnar ķ gęr hafa nś veriš leišrétt.


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Vörubķlstjórar nota bķla sķna sem žungavopn

Nś eru vörubķlstjórar bśnir aš loka sušurlandsvegi viš Raušavatn. 

Um daginn kom ég žar aš sem žeir höfšu lagt bķlum sķnum ķ Tryggvagötu. Žetta eru engir smįręšis trukkar. Žį varš mér ljóst hvers vegna lögreglan lętur bķlstjórana vaša uppi įn žess aš grķpa til nokkurra ašgerša gegn žeim aš heitiš geti.

Bķlarnir eru eins og žungavopn. Žaš myndi t.d. lķtiš žżša fyrir lögregluna aš handtaka bķlstjórana og fęra žį į stöšina žvķ enginn lifandi mįttur gęti fęrt žessa mörgu bķla śr staš sem myndu žį teppa umferšina von śr viti.

Žetta vita bķlstjórarnir. Žeir fara um sem sveit alvopnašra manna sem enginn žorir eša getur stašiš į móti.

Žeir haga sér eins og frumstęšir ruddar sem vaša įfram ķ krafti afls og einskis annars. Eftir er bara aš vita hvort žjóšfélagiš ętlar aš lįta žaš lķšast aš slķkir menn koma kröfum sķnum fram, t.d. žį fįrįnlegu frekju žeirra um hvķldartķmann sem dómbęrir menn segja aš muni stefna lķfi og limum vegfaranda ķ hęttu ef hśn nęr fram aš ganga.

Vörubķlstjórarnir eru aš fremja eins konar hryšjuverk og nota bķla sķna sem vopn lķkt og ašrir hafa notaš flugvélar.


Af ęfintżrum Mala

Mali ķ vandręšum.

DSC00017%20Mali%20ansi%20h%C3%A1tt%20uppi%20_edited

Hjįlpin berst į bakka.

DSC00018%20Dekurd%C3%BDrir%C3%B0%20og%20%C3%BEr%C3%A6ll%20%C3%BEess%20

Mali góšur meš sig.

DSC00015%20Mala%20svala%20lyft%20%C3%AD%20gullst%C3%B3f%20 

 


Bréf til Lįru er ekki bjįnaleg bók

Ķ dag skrifar Gušmundur Andri Thorsson ķ Fréttablašiš  grein um Bréf til Lįru eftir Žórberg Žóršarsonar vegna ummęla Egils Helgasonar nżlega um aš hśn vęri ekki góš bók. Gušmundur Andri segir flest sem ég vildi sagt hafa um mįliš. Bęta mį žvķ viš aš Bréfiš er tališ upphaf ķslenskra nśtķmabókmennta, ekki sķst vegna žess aš žar fęr hugarflug og snilld frumlegrar sjįlfsvitundar ķ fyrsta sinn aš leika frjįls ķ bókmenntunum. 


Fordómar fagfólks ķ garš gešsjśklinga

Žetta er fyrirlestur sem ég flutti nżlega į fundi ķ Reykjavķk 

Ég ętla ašallega aš beina athyglinni aš einni birtingarmynd fordóma, en birtingarmynd sem er mjög afdrifarķk fyrir allt žjóšfélagiš. Ég vek mönnum žó vara viš žvķ aš taka žvķ sem segi sem  einhverjum óhagganlegum stórasannleika, žvert į móti er ég mjög mešvitašur um aš žaš sem ég vek athygli į er einungis einn hluti af margbrotnu mįlefni, en eigi aš sķšur hluti sem full įstęša er til aš menn įtti sig vel į.

Fordómar spretta ekki upp ķ hverjum og einum  manni nema aš litlu leyti. Menn sękja žį til umhverfisins. Žeir liggja ķ loftinu. En žaš er eitthvaš sem skapar žį.

Žaš fólk sem ętti aš hafa einna mesta žekkingu į gešsjśkdómum og gešsjśklingum er heilbrigšisstarfsfólkiš. Mašur gęti žvķ haldiš aš mešal žess vęru fordómarnir minnstir.

Sagt er nefnilega aš fordómar eigi upptök sķn ķ fįfręši og žeim verši žį eytt meš upplżsingu eša fręšslu. En žetta er bara ekki nema aš nokkru leyti rétt. Rannsóknir hafa sżnt aš fręšsla hefur einungis įhrif į suma hvaš fordóma varšar en ekki ašra. Sumir vilja endilega hafa fordómana sķna ķ friši.

Žaš eru lęknarnir sem skilgreina gešsjśkdómana fyrir hvern sjśkling og rįša einnig ķmynd sjśklinganna almennt ķ samfélaginu ķ nįnu sambandi viš žjóšfélagiš śti fyrir, valdastofnunina, sem įkvaršar hvaša hegšun og hugsun er talin višeigandi.  

Fordómar gegn sjśkdómum eiga sér aušvitaš langa sögu en flestir hafa minnkaš mikiš eftir žvķ sem žekking į žeim hefur fleygt  fram. En žaš er eftirtektarvert aš fordómar gegn gešsjśkdómum og gešsjśklingum halda enn miklum velli.

Ég held žvķ fram aš nśtķmafordómar gegn gešsjśkdómum sęki ekki mesta kraft sinn og seiglu til dęgurmenningarinnar, glępasagna og kvikmynda žó nóg sé af žeim žar, heldur fyrst og fremst til heilbrigšisstéttanna sjįlfra og žį lęknanna framar öllu. Og nś ętla ég aš fęr rök fyrir žessari  skošun.   

Žaš er beinlķnis slįandi hvernig fordómar, stimplanir og neikvęšar ķmyndir birtast ķ bókinni Kleppur ķ hundraš įr hvaš varšar višhorf starfsfólksins til sjśklinganna. Žar kemur vel fram hve žetta višhorf var gersneytt allri viršingu. Strax į fyrstu įrum spķtalans var litiš į žį sjśklinga sem voru meš gagnrżnisraddir eins og žeir vęru haldnir af hverri annarri vęnisżki sem fékk žaš lęknisfręšilega heiti paranoia querulans.

Žetta neikvęša višhorf er eiginlega eins og raušur žrįšur ķ bókinni og į sér fjölbreyttar birtingarmyndir, kemur t.d. fram ķ višhorfi lękna til sakamanna og žeirra sem geršur var į heilaskuršur vegna gešręnna frįvika sem okkur finnst nś į dögum aš hafi veriš algjört smįręši. En žetta voru eiginleikar sem hegšunarvišmiš samtķmans, oft og tķšum hreinn smįborgarahįttur, fannst ekki viš hęfi og žęr voru fęršar ķ viršulegan fręšilegan bśning af lęknum sem höfšu valdiš til aš skilgreina og grķpa inn ķ. Lęknarnir voru žarna ekki fyrst og fremst handbendi yfirvalda og vanahugsunar heldur viršist sem žeir hafi mótaš hana miklu fremur, veriš įhrifavaldur nr. 1 ķ žjóšfélaginu ķ žessum efnum. Einn fyrrverandi starfsmašur sagši um reynslu sķna af Kleppi: Mér finnst alltaf hlįlegt aš heyra forsvarsmenn spķtalans segja frį barįttunni gegn fordómum śti ķ samfélaginu. Mestu fordómarnir hafi veriš inni į Kleppi sjįlfum.

Lżsing Gušbergs Bergssonar rithöfundar į samfélagi starfsfólks į Kleppi ķ einni af bókum sķnum hnķgur aš žvķ sama. Starfslišiš hafši  megnustu andśš į sjśklingunum.

Samskipti ašstandenda og lękna virtust einnig aš miklu leyti vera į sömu bókina lęrš. Lęknarnir fyrirlitu ašstandendur af öllu hjarta og kenndu žeim jafnvel um įstand sjśklinganna. Viršing og tillitssemi sżnist hafa veriš nįnast óžekkt hvaš žetta varšar.  

Svona horfir žį mįliš viš gegnum sögu ķslenskra gešheilbrigšismįla.

Lķtum nś til okkar tķma.

Kannanir erlendis į žvķ hvort gešheilbrigšisstarfsfólk hafi minni fordóma til gešsjśklinga en allur almenningur hafa leitt ķ ljós  aš svo sé alls ekki.

Komiš hefur fram aš starfsfólkiš vill halda sjśklingunum ķ alveg jafn mikilli fjarlęgš og almenningur. Žó skyldi mašur halda aš mešal žess vęri žekkingin meiri en annars stašar og ef satt er aš fordómar stafi af žekkingarleysi žį ętti žetta ekki aš vera svona.

En fordómar eša hleypidómar starfsfólks stafa bara ekki af žekkingarleysi. Žeir miša fremur aš žvķ aš festa ķ sessi  stöšu žess sjįlfs  og viršingu ķ samfélaginu og žaš gerist m.a. meš lķtilsviršandi višhorfum ķ garš hóps sem sem talinn er óęšri og žetta er gert til aš bęta eigin sjįlfsmynd og vellķšan starfsfólksins. Žjóšfélagiš er aušvitaš fullt af öšru eins į mörgum svišum žegar um er aš ręša félagslega hópa žegar valdastašan er ólķk į milli žeirra, ekki ašeins į sviši gešheilbrigšismįla. Til žess aš breyta žessu įstandi veršur valdameiri hópurinn, lęknar og annaš fagfólk, aš endurskoša afstöšu sķna til sjśklinganna.

Višamikil rannsókn žar sem kannašur var hugur gešlękna, sįlfręšinga, hjśkrunarfręšinga og annarra sem fengust viš mešferš til 22 jįkvęšra og neikvęšra stašalķmynda sem notašar voru til aš lżsa fólki meš gešraskanir, leiddi ķ ljós aš višhorf žessara fagstétta eru ekki frįbrugšin skošunum almennings į gešsjśkum. Žaš kom jafnvel fram aš af žeim heilbrigšisstéttum sem kannašar voru höfšu gešlęknarnir neikvęšustu višhorfin til sjśklinganna

Sambęrilegar nišurstöšur blasa viš ķ fleiri rannsóknum og sżna aš „nįnast 75% žeirra draga fram aš višhorf gešheilbrigšisstarfsfólks séu sambęrileg žeim sem finnast mešal almennings eša eru jafnvel verri". Og hér var ég aš vitna ķ Steindór Erlingsson vķsindasagnfręšing sem hér į landi hefur kynnt žessar rannsóknir fyrir žjóšinni ķ nokkrum blašagreinum.

Nś, žaš er žį ekki hęgt aš gefa mikiš fyrir žaš aš lķta til gešlękna sem merkisbera ķ barįttu gegn fordómum gegn gešsjśkdómum og gešsjśklingum žrįtt fyrir fögur orš oft og tķšum śr žeim herbśšum. Sögulegur vitnisburšur frį Ķslandi, žó af skornum skammti sé, en samt žaš eina sem til er,  og erlendar rannsóknarnišurstöšur sżna bara allt annaš.

Aš žessu  sögšu er rétt aš benda į, aš ég er hér ekki aš fjalla um getu gešlękna til aš lękna fólk, ašeins višhorf žeirra til sjśklinga sinna, fordóma žeirra gegn žeim.  

Žaš er žvķ fullkomlega ljóst aš sjśklingarnir hafa į enga ašra aš treysta ķ barįttunni gegn fordómum en öfluga barįttu žeirra  sjįfra. En žar er žó į żmsan hįtt viš ramman reip aš draga. Žó żmsir einstaklingar hafi komiš fram į sjónarsvišiš sķšustu įratugi og starfandi hafi veriš félög sjśklinga ķ langan tķma hefur žessum hópum ekki enn tekist aš skapa jafn sterkt andrśmsloft og drifkraft eins og żmsum öšrum réttindahópum hefur tekist um sķna hagi.

Ég held aš įstęšan sé ekki sķst sś aš žeir sem öllu rįša ķ žessum efnum, lęknaveldiš, hafa ekki višurkennt žessar raddir ķ reynd og fremur unniš gegn žeim ķ krafti fįlętis og valds sins į öllum svišum gešheilbrigšismįla.

Žaš er mikilvęgt ķ žessu sambandi aš fyrrverandi sjśklingar dragi sig ekki ķ hlé žegar žeir öšlast bata heldur verši virkir ķ barįttunni. En menn eru bara svo fegnir aš losna undan sjśkdómsokinu aš žeir fara fremur aš lifa lķfinu ķ staš žess aš berjast fyrir ašra. Og žetta er lķklega ein af įstęšunum fyrir žvķ aš gešsjśklingum hefur ekki enn tekist aš verša nęgjanlega öflugir og upplitsdjarfir ķ barįttu sinni. Žeir žurfa aš nį til stjórnvalda į žann hįtt aš žau taki tillit til sjónarmiša žeirra, aš žeir fari ķ raun og veru aš hafa įhrif į višhorf žjóšfélagsins til gešsjśkdóma og gešsjśklinga. Žaš sem vantar er einhver róttęk og öflug hugsjón sem drķfur allt meš sér. Žaš hefur ekki enn oršiš nema aš litlu leyti.

En kannski vantar žaš allra helst, aš einhver stjórnmįlamašur ķ fremstu röš, oršhvatur og fylginn sér, gangi nś ęrlega af göflunum og fari ekki undan ķ flęmingi meš krankleika sinn heldur eyši kröftum og įhuga žaš sem eftir er ęvinnar ķ žaš aš reyna aš eyša fordómum gegn gešsjśklingum. Annaš eins hefur nś gerst ķ öšrum löndum! En reynslan sżnir žvķ mišur aš stjórnmįlamenn hér į landi fara undan ķ vošalegum flęmingi žegar žeir eru slegnir  gešręnum hremmingum. Žetta er žvķ kannski draumsżn enn sem komiš er.

Viš veršum žvķ įfram aš treysta į hina hversdagslegu og lķtt žekktu gešsjśklinga. 

Į allra sķšustu įrum er eitt og annaš sem bendir til žess aš nż hugsun og višhorf til gešsjśkdóma sé aš byrja aš lįta į sér kręla. Hśn er fyrst og fremst borin upp af sjśklingunum sjįlfum eins og vera ber. Angi af žessu eru ķslensk félagssamtök eins og Hugarafl sem vilja hafa įhrif į žjónustu og višhorf til gešsjśklinga śt frį reynslu žeirra sjįlfra. Gešhjįlp hefur žarna einnig hlutverki aš gegna žó žaš félag sé stundum óžarflega mikiš mótaš af hefšbundnum višhorfum gešlęknaveldisins.

Žarna er vonarneistinn sem viš getum boriš ķ brjósti meš žaš žaš aš barįttan gegn fordómum ķ garš gešsjśkdóma sé ekki alveg vonlaus.

Fyrst og fremst žurfum viš aš hafa žaš alveg į hreinu aš žessi barįtta vinnst ekki af neinum öšrum en sjśklingunum sjįlfum.

Žeirra er valdiš og žaš er eins gott aš žeir fari fara aš beita žvķ. 


Vorar hęgt į noršausturlandi

Eins og menn hafa oršiš varir viš hefur hlżnaš mjög sķšustu daga. Hįmarkshiti į landinu hefur veriš 12-15 stig sem er reyndar ekkert rosalega mikiš mišaš viš žaš sem oršiš getur į žessum įrstķma. Sjį vešurdagatališ fyrir arpķl. Žaš er hęš yfir landinu sem į sér fremur hlżjan uppruna og er hśn mest į austanveršu landinu. En loftiš kólnar meš tķmanum. 

Ķ nótt var allt annaš en vorlegt į heišunum į noršausturlandi. Ķ Möšrudal į Fjöllum fór frostiš ķ 13,8 stig og 10,4  į Brś į Jökuldal. Viš Upptyppinga varš kaldast į landinu. Žar varš frostiš 14,5 stig.

Į "yfirliti" į vef Vešurstofunnar eru allt ašrar og lęgri lįgmarkshitatölur sem žeir segja aš hafi męlst frį žvķ klukkan 18 ķ gęrdag til klukkan 9 ķ morgun. Svona hefur žetta gengiš ķ nokkur įr. Žaš žykir meira mįl aš kippa žessu ķ lag heldur en mata žjóšina į röngum upplżsingum  įr eftir įr.  

Ķ gęrdag komst hitinn ķ Möšrudal ķ 6,2 stig og er žvķ dęgursveiflan tuttugu stig. Į Brśarjökli, ķ 800 metra hęš, var žó enn meiri dęgursveifla ķ gęr, eša 21,3 stig, frį, -11,7 upp ķ 9,6. Hreint ótrślegt! 

Į žessum slóšum er heišskķrt eša léttskżjaš og śtgeislun mikil ķ kyrru vešri į nóttum en žegar loftiš fer aš hreyfast vegna sólarhitans tekst hlżja loftinu ofan til aš slį til jaršar stöku sinnum.  

Ég lęt svo lesandanum eftir aš dęma um hvort voriš sé komiš į heišunum į noršausturlandi.

Mešalhitinn ķ aprķl er nś kominn upp fyrir mešallagiš ķ Reykjavķk og mun ekki fara nišur aftur alveg į nęstunni.  


Eins og viš manninn męlt

Žegar ég hafši bloggaš ķ gęr um višbrögšin viš grein Įrna Tryggvasonar leikara ķ Morgunblašinu sagši ég viš sjįlfan mig: Į morgun skrifar svo Morgunblašiš leišara um hana og hrósar Įrna fyrir hugrekki.

Og žaš var eins og viš manninn męlt. Ķ dag skrifar Morgunblašiš einmitt leišara um mįliš og segir ķ lokin um ritun greinarinnar:  

"Til žess žurfti kjark".

Hvaš sem segja mį um grein Įrna žį žarf hreint śt sagt lķtinn kjark til aš skrifa svona grein nś į dögum. En kannski fyrir mörgum įrum. En Morgunblašiš lifir ķ sķfelldri nśtķš og er gleymir žvķ jafnharšan aš menn hafa veriš aš ręša um gešsjśkdóma į żmsa vegu ķ meira 30 įr. En alltaf rżkur Mogginn fram eins og séu aš gerast fįheyrš tķšindi ķ hvert skipti sem einhver merktarpersóna nefnir gešręn vandręši.

Annars fer blašiš ķ  leišaranum ķ dag fram śr sjįlfu sér ķ lįgkśru. Eftir aš žaš hefur rakiš orš Įrna um aš vondan ašbśnaš sjśklinga į gedeild Landsspķtalans segir blašiš meš žeim ęšstrįšsžunga sem žaš hefur tamiš sér ķ leišaraskrifum:

"Hér lżsir žjóškunnur leikari reynslu sinni sem sjśklings į gešdeild ... 0rš hans hljóta aš vega žungt."

Ekki veršur annaš séš en aš Morgunblašiš telji aš orš Įrna vegi žungt einungis af žvķ aš hann er žjóškunnur leikari. Hann er reyndar ekki bara žekktur heldur er hann ein af eftirlętispersónum žjóšarinnar, Lilli klifurmśs og allt žaš. Ef einhver óžekktur vitfirringur hefši veriš skrifašur fyrir greininni hefši blašiš ekki tekiš viš sér. Žyngd orša ķ skilningi Moggans fer ekki eftir efnisinnihaldi žeirri heldur eftir žvķ hver segir žau. 

Nś tek ég žaš fram aš ég ber mikla viršingu fyrir Įrna bęši sem manni og listamanni. Gagnrżni minni er alls ekki beint gegn honum heldur yfirdrifnum višbrögšum sem oršiš hafa viš grein hans sem stafa augljóslega af hneigš manna til aš hóa ķ lętin meš fręga fólkinu fremur en raunverulegum įhuga į ašstöšu sjśklinga į gešdeildum.  Ég bloggaši lķka um žetta ķ gęr. Žar benti ég į žaš aš menn hafa veriš aš gagnrżna ašbśnaš sjśklinga į gešdeildum įrum įrum saman įn žess aš nokkur hafi tekiš viš sér. Svo kemur eftirlętispersóna og žį fer allt af staš.

Žaš er hętt viš žvķ aš įhugi og višbrögš į slķkum forsendum risti ekki djśpt og verši fljótlega aš engu ķ flaumi nżs fjölmišlaefnis.

Žaš er sįrt fyrir žį sem hafa veriš aš reyna aš vekja athygli į stöšu gešveiks fólks įratugum saman, yfirleitt fyrir daufum eyrum, aš horfa upp į žį sżndarmennsku sem fariš hefur ķ gang śt af grein Įrna Tryggvasonar.

Svo veršur žaš aš segjast eins og er aš gešveikislega žunnir leišarar Morgunblašsins um gešheilbrigšismįl, sem koma tugir saman į hverju įri, eru oršnir einhver erfišasti Žrįndur ķ götu fyrir skynsamlega umręšu ķ landinu um žennan mįlaflokk.


Orš ķ tķma töluš

Mikiš lifandis skelfingar ósköp er leišinlegt aš blogga.

Og į Moggablogginu eru saman komnir mestu hįlfvitar sem safnast geta saman.

Gefiš gaum aš oršum hins vitra manns.

Vķsiš žeim eigi śt ķ hafsauga meš skammsżni og drembilęti.

Sjį ég boša yšur lķtinn fögnuš:

Bloggiš er bśiš aš vera.   


Ekki nżjar fréttir

Grein ķ Morgunblašinu eftir Įrna Tryggvason um ófullnęgjandi ašstöšu sjśklinga į gešdeild Landsspķtalans hefur sett  vefmišla, fjölmišla og żmsa bloggara į hvolf.

Žaš er žó ekkert nżtt aš menn, aš sjśklingum meštöldum, gagnrżni ašbśnaš sjśklinga į gešdeildum. Žaš hefur veriš gert ķ nokkra įratugi. Žaš hefur bara enginn hlustaš. 

En nśna, af žvķ aš žaš er žekktur leikari, Įrni Tryggvason, meš allri viršingu fyrir honum, er eins og menn séu aš heyra einhver spįnż tķšindi.

Ekkert sżnir betur įhugaleysi žjóšarinnar į ašbśnaši gešsjśkra en einmitt žetta. Žegar einhver fręgur talar fer allt į staš žó menn hafi fullkomlega hundsaš allar raddir um žaš sama žangaš til.

Sannleikurinn er sį aš Ķslendingar lķta nišur į gešsjśklinga og hafa alltaf gert. En fjölmišlar og fleiri eru veikir fyrir fręga fólkinu og žvķ sem žaš segir.

Žetta segir allt sem segja žarf um hug žjóšarinnar til žeirra sem žjįst af gešsjśkdómum.


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband