Bloggfęrslur mįnašarins, mars 2012

Glęsilegt Ķslandsmet og tuttugu stig!

Ég held aš ég sé nś bara ekki alveg ķ lagi. 

Ķ allan eftirmišdaginn og fram eftir kvöldi var sem ég vęri sleginn blindu į žaš aš upplżsingar frį sjįlfvirku stöš Vešurstofunanr į Kvķskerjum höfšu ekki borist nema til hįdegis. Og ętti ég žó aš hafa vitaš žaš. En stundum fęr mašur einkennilegar meinlokur. Ég las žetta sem fullnašaruppgjör dagsins.

En žaš var žį eitthvaš annaš!

Ķ kvöld kom žaš ķ ljós aš hitinn į stöšinni hafši veriš um og yfir tuttugu stigum alveg frį klukkan tvö til fimm sķšdegis og fór tvisvar ķ 20,5 stig. 

Glęsilegt Ķslandsmet fyrir mars!

Gerir gamla metiš į Sandi 1948 beinlinis hallęrislegt! Ķ kaupbęti er svo dagshitamet fyrir allan mars į Akureyri ķ sólarhringsmešalhita.  

Ekki er svo meira um žetta aš segja.

Nema hvaš žessi dagur hefur sannarlega ekki valdiš neinum vonbrigšum.

 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Met eša ekki met - žaš er hin regindjśpa spurning!

Žetta var nokkuš ęsilegur dagur į austurlandi. Hitinn į sjįlfvirku vešurstöšinni į  Teigarhorni fór ķ 18,2 stig. Žar hefur męlst mest į mönnušu stöšinni ( sem er nż hętt) ķ mars 16,0 stig ž. 7. įriš 1968 og mikiš man ég vel eftir žeim degi.

Žetta hlżtur aš teljast marsmet į stöšinni sem hefur stritaš baki brotnu viš aš męla hitann frį 1873.   

Į sjįlfvirkri stöš Vešurstofunnar į Kvķskerjum fór hitinn ķ 18,6 stig. 

Žaš er samt EKKI met į sjįlfvirkum stöšvum Vešurstofunnar. Į Eskifirši męldust 18,8 stig ž. 28. įriš 2000 og reyndar 17,0 stig daginn įšur.

Ķ dag męldust hins vegar 19,6 stig į sjįlfvirku stöš vegageršarinnar viš Kvķsker. 

Žaš er hęsta tala sem nokkur vešurstöš hefur męlt ķ marsmįnuši į Ķslandi. 

En er žetta žį ķslandsmet fyrir mars?

Žaš hefši veriš meira gaman ef žetta hefši męlst į sjįlfvirkri  stöš Vešurtofunnar, aš ekki sé nś talaš um kvikasilfursmęli. Einhvern veginn į ég erfitt meš aš samžykkja žetta sem gilt Ķslandsmet. Metiš frį Eskifirši standi ķ rauninni enn. Ekki ętla ég žó aš fara ķ hart śt af žvķ!

Ég bķš eftir kvikasilfursmeti sem er hęrra en Sandsmęlingin frį 1948, 18,3 stig, eša sjįlfvirkri męlingu į einhverri stöš Vešurstofunnar sem er hęrra en 18,8. 

Į Höfn ķ Hornafirši męldust ķ dag 16,0 stig į kvikasilfriš, sem er marsmet ķ slitróttri og  fremur stuttri męlingasögu, en 17,6 stig męldust į sjįlfvirka męlinum. Ansi mikill munur!   
 
Į Kirkjubęjarklaustri var hitamet marsmįnašar alveg efalaust slegiš, 14,0 stig (męlt frį 1932).  Į sjįlfvirku stöšinni į Fagurhólsmżri fór hitinn ķ 14,9 stig en metiš į žeirri mönnušu er 15,0 frį 2006. Ekki met žar!

Į Kollaleiru, Neskaupstaš og Seyšisfirši halda metinn sem komu fyrir fįum dögum.

Į Akureyri var sett dagshitamet, 15,2 stig og ętli žaš sé ekki nęstmesti hiti sem žar hefur męlst ķ mars. Dagshitamet fyrir sólarhringsmešalhita alls marsmįnašar (frį 1949) er ekki ólķklegur. Nśverandi met er 11,2 stig frį žeim 28. įriš 2000.

Mżri ķ Bįršardal bętti svo marsmetiš sitt ķ dag upp ķ 12,6 stig (frį bara 1970).

En eins og ég sagši žegar hitahasarinn byrjaši:

Allt undir 20 stigum verša vonbrigši!  

 


mbl.is Hitametiš ķ mars falliš
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt
Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

27. mars 1948

Elsta hitamet aš vetri sem enn stendur var sett 27. mars įriš 1948 į Sandi ķ Ašaldal, 18,3 stig. Žetta er mesti hiti sem męlst hefur į landinu ķ mars. Žaš var męlt ķ gamaldags hitamęlaskżli sem fest var į hśsvegg.

Mörg hitamet sem komu žennan dag į landinu standa enn. Žar skal fyrst nefna metiš ķ Reykjavķk, 14,2 stig. Ķ Reykjavķk var į žessum tķma komiš sérstętt męlaskżli lķkt og nś tķškast og žaš stóš į flötinni fyrir sunnan Sjómannaskólann. Žennan dag, sem var laugardagurinn fyrir pįska, var sléttur fjórtįn stiga hiti kl. 14 aš ķslenskum mištķma žegar vešurathugun var gerš, minna en hįlfskżjaš og įttin var austsušaustan sex vindstig. Žaš hefur veriš alveg svona žokkalegt skjól ķ göršum og mönnum hefur žótt žetta vera ótrślega góšur dagur.  

Į nokkrum vešurstöšvum sem lengi hafa athugaš hefur sķšan ekki komiš eins hįr hiti ķ mars: Stykkishólmi 15,5, Gjögri 13,4, Akureyri 16,0, Reykjahlķš viš Mżvatn 13,1, Grķmsstöšum 14,1 og Hallormsstaš 16,5 stig. Allt męlt ž. 27. Žann dag var hęš yfir NV-Evrópu en lęgš sušur af Gręnlandi og landiš laugaš ķ hlżjum loftsstraumi eins og sést į korti hér aš nešan. 

Nęst mestu hitarnir ķ mars komu sķšasta dag mįnašarins hafķsaįriš 1965. Žaš sérstaka var aš hans gętti eingöngu į sušur-og vesturlandi og męldist žį langmesti hiti sem męlst hefur į sušurlandsundirlendi ķ mars: Sįmsstašir, 17,9 (17,5 kl. 15), Hella 16,8, Akurhóll, 16,5, Hęll 13,5, Žingvelir 13,5. Einnig var  mjög hlżtt ķ Borgarfirši: 15,8 stig į Hvanneyri og  15,2 ķ Sķšumśla. en ķ Reykjavķk hélt metiš frį 1948. Žennan dag var austan eša sušaustanstrekkingur viš sušvesturströndina en annars stašar lyngt og vķša léttskżjaš. Kannski olli hafķsinn žvķ aš hitinn fyrir noršan nįši sér ekki į strik. Mistur var ķ lofti žennan dag. Žaš žótti vorlegt į žeim įrum en mistriš var ķ rauninni efnamengun frį Bretlandseyjum. Ķ Reykjavķk skein sól fram į hįdegi en sķšan byrgši mistriš hana en hitinn fór ķ 13 stig. 

Įriš 1956 fór hitinn į Dalatanga upp ķ 17,4 stig ž. 27. Žį var vešri öšru vķsi fariš en ķ žeim hitabylgjum sem hér hafa veriš geršar aš umtalsefni, allhvöss sunnan og sušvestanįtt meš mestu hlżindunum į Austfjöršum.

Žann 28. mars įriš 2000 kom įlitleg hitabylgja. Žį męldist hitinn 16,6 stig į Skjaldžingsstöšum ķ Vopnafirši į kvikasilfursmęli en į sjįlfvirku stöšinni į Eskifirši fór hitinn ķ 18,8 stig. Žaš er hęsta hitatala sem skrįš er į ķslenskri vešurstöš i mars en žar eš męlirinn var sjįlfvirkur er rétt aš taka žetta ekki sem allsherjarhitamet fyrir mars. Sandur heldur žvķ enn metinu frį 1948.  

Hér fyrir nešan mį sjį vešurkort frį hįdegi frį nokkrum žeirra daga sem hér er frį sagt og auk žess kort sem sżna įstand mįla ķ 850 og 500 hPa flötunum, ķ kringum 1400 og 5000 m hęš. Žar sést hitinn ķ žessum hęšum en einnig mį įtta sig į vešurkerfunum viš jörš.
 
Fylgiskjališ fylgdist meš žvķ sem gerst hefur sķšustu daga og mun fylgja framhaldinu fast eftir.

Rrea00119480328

Rrea00219480328

1965-03-31_12

  Rrea00119650331

Rrea00219650331

  






 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Allt fór ekki į versta veg - en vonbrigši samt

Hitinn ķ dag fór ķ 18,2 stig į kvikasilfursmęlinum į Skjaldžingsstöšum ķ Vopnafirši. Žaš er mesti hiti sem męlst hefur į Ķslandi ķ mars į slķkum męli ķ nśtķma hitamęlaskżli. Og žetta er ašeins 0,1 stigi lęgra en mesti hiti sem męlst hefur ķ mars į kvikasilfursmęli, en ķ gamaldags skżli, į Sandi ķ Ašaldal žann 27. įriš 1948. 

Ég verš žvķ aš éta ofan ķ mig, meš glöšu geši, fyrri fullyršingar um žaš aš allt hafi fariš į versta veg. Žaš er nįttśrlega fjarri lagi en samt er ergilegt aš marshitametiš hafi ekki veriš slegiš, žetta elsta kvikasilfurshitamet aš vetrarlagi į landinu. 

Hitinn ķ dag er marsmet fyrir Skjaldžingsstaši (frį 1994) og reyndar mesti hiti sem męlst hefur ķ mars ķ Vopnafjaršarhéraši öllu meš kvikasilfri (frį 1930).

Žetta er lķka dagshitamet fyrir hįmarkshita į landinu en gamla metiš var lķka frį Skjaldžingsstööum, 16,2 stig frį 2005.    

Į Syšisfirši fór hitinn ķ dag sjįlfvirkt ķ 17,6 stig og var męldur ķ 92 metra hęš. Gaman hefši veriš ef hann hefši enn veriš męldur skammt frį kirkjunni eins og lengi var į mannašri stöš. Marsmetiš į žeirri stöš (1958-2002) var 15,2 stig. 

Į Akureyri var dagshitametiš frį 2005 jafnaš, 14,4 stig. Aftur fór hitinn ķ dag į Torfum ķ Eyjafjaršardal ķ 15,1 stig eins og žann 24. og er žaš žį jöfnun į marsmeti žar en ašeins hefur veriš athugaš ķ  mars frį 1998.

Marsmet var hins vegar sett į Mżri ķ Bįršardal 12,2 stig (frį 1979).  

Į Kollaleiru ķ Reyšarfirši fór hitinn ķ dag alveg sjįlfvirkt ķ 15,6 stig en metiš į gömlu mönnušu stöšinni (1977-2006) var 14,6 stig. Į Neskaupstaš męldust 15,8 ķ dag  en metiš į mönnušu stöšinni (1976-2000 og eitthvaš) var 14,0. Ekki man ég ķ bili hvaš sjįlfvirku stöšvarnar į žessum stöšum hafa męlt. 

Egilsstašir og Hallormsstašur halda örugglega sķnum gömlu og góšu metum.  Hins vegar fór Brś į Jökuldal sjįlfvirkt ķ 11,3 stig en mest hefur hśn męlt į kvikasilfur 10,5 stig (1970-1998).

Žaš eru mikil vonbrigši aš metiš frį 1948 hafi ekki veriš slegiš vafalaust ķ eitt skipti fyrir öll.

 

 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Allt fer vķst į versta veg

Ekkert stórkostlegt geršist ķ hitamįlunum ķ gęr. Žó komu dagshitamet aš mešalhita bęši ķ Reykjavķk og  į Akureyri eins og sést ķ fylgiskjalinu. Hįmarkshiti varš mestur 15,0 stig į Skjaldžingsstöšum ķ Vopnafirši sem ekki er žar marsmet og ekki heldur dagshitamet į landinu aš hįmarkshita.

Į hįdegi ķ dag var žykktin yfir Egilsstöšum 5480 metrar sem er hįsumarįstand og ętti aš duga ķ ein 20 stig eša meira ef allt fęri į allra hugsanlega besta veg. Į Vatnsskarši, fjallveginum til Borgarfjaršar eystra var 12 stiga hiti ķ 430 metra hęš į hįdegi en slķkur hiti sést žar varla um hįsumariš žvķ žetta er skķtavešursheiši mikil. En į lįglendi hefur hitinn ekki nįš sér neitt į strik enn žį mišaš viš žęr glęstu vonir sem til hans eru geršar. Žó hafa komiš 16 stig nišri į austfjöršum. En hvaš er žaš!

Allt viršist ętla fara į versta veg.

Ekki kom hįloftaathugun frį Keflavķk į hįdegi en žęr eru oršnar ęši stopular žar ķ seinni tķš en žar munu žó ekki vera jafn sérstök hlżindi ķ hįloftunum og yfir austurlandi.

Ķ Reykjavķk hefur hitinn enn ekki nįš 10 stigum ķ žessum mįnuši. Slķkur hiti er žar enda fremur sjaldgęfur ķ mars. Frį 1872 hefur hann ašeins komiš ķ 18 mįnušum, žar af fimm frį 2001, en einstaka sinnum oftar en einu sinni ķ žeim mįnušum sem hann kom.

Andstyggilegu kuldakasti meš frosti allan sólarhringinn er svo spįš ķ mįnašarlok!    

 

 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Fįein hitamet

Nokkur met fyrir hįmarkshita vešurstöšva ķ mars féllu ķ dag į stöšvum sem sęmilega lengi hafa athugaš. Hér er einungis įtt viš mannašar stöšvar. 

Innan sviga er fyrsta įrtal athugana og er žar mišaš viš mars.

Merkast er kannski metiš ķ Ęšey 10,5° (1954) vegna žess hve lengi hefur žar veriš athugaš žó ekki sé žaš aš vķsu afskaplega lengi mišaš viš lengstu samfellur męlinga.

Blįfeldur į Snęfellsnesi sunnanveršu 11,0 (1998).

Hólar ķ Dżrafirši 13,8 (1994).

Bolungarvķk 12,7 (1949-1953, 1995).

Bergsstašir ķ Skagafirši 14,0 (1999).

Torfur ķ Eyjafirši 15,1 (1998). Į Akureyri fór hitinn ķ 13,6 stig sem  er 0,4 stigum lęgra en dagshitametiš frį 2003.

Mestur hiti męldist į sjįlfvirku stöšinni į Siglunesi og er žaš dagshitamet fyrir landiš en gamla metiš var 15,0 į mönnušu stöšinni į Dalatanga 1953.

Ekki er žetta nś samt neinn sérstakur įrangur.

Ęšey og Bergsstašir nį ekki einu sinni ólympķulįgmarkinu sem er 11 stig fyrir fyrrnefnda stašinn en 15 stig fyrir žann sķšarnefnda!! En ętli viš segjum ekki aš Torfur hafi mariš lįgmarkiš!

 

 

 

 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Hitamet byrjuš aš falla

Hlżindahasarinn er žegar byrjašur žó žetta sé vonandi bara blįupphafiš. 

Ķ dag męldist hitinn 15,0 stig į sjįlfvirku stöšinni į Seyšisfirši, sem er reyndar ķ um 100 m hęš. 

Žaš mun vera dagshitamet į landinu. Gamla metiš var 14,9 stig frį įrinu 1964 ķ Fagradal ķ Vopnafirši. Žaš var kvikasilfursmęling en ķ dag męldust 13,6 stig į kvikasilfrinu į Skjaldžingsstöšum ķ Vopnafirši. Žetta er nokkuš frį allsherjar marsmeti į žessum stöšvum. Į Seyšisfirši er žaš met žó ekki nema 15,4 stig, frį žeim 28. įriš 2000.

Į Akureyri fór hitinn ķ dag ķ 12,0 stig og er žaš jöfnun į dagshitameti hįmarkshita frį 1959. Miklar lķkur eru į žvķ aš dagshitamet sólarhringsmešalhita falli žar lķka. 

Žess ber aš geta aš dagshitametalistinn minn, sem er aš mestu leyti tekinn saman af mér, aušvitaš eftir gögnum frį Vešurstofunni, getur stundum veriš ekki alveg réttur en mikiš vesen er aš tżna metin saman og villur geta aušveldlega slęšst inn. Hann er samt ķ sķfelldri leišréttingu og borinn saman viš ašra sams konar lista sem hafa birst į netinu en ekki er endilega til einn réttur listi. Ég reyni t.d. aš sķa śt hin svoköllušu tvöföldu hįmörk, (frį deginum įšur) en žaš getur stundum veriš brösugur og óviss bissness. En fįir hafa lķklega miklar įhyggjur af žessu!     

Gaman veršur svo aš fylgjast meš hitanum nęstu daga.

Allt nema skżr 20 stig verša vonbrigši!  

Višbót: Dagshitamet aš mešalhita var sett į Akureyri og lķka - nokkuš óvęnt- ķ Reykjavķk. Frostmarkshęš yfir Keflavķk er ķ um 2300 metra hęš nś į mišnętti.


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Mannamunur

Lifveršir į vegum Rķkislögreglustjóra fylgja nś innanrķkisrįšherra og efnahagsrįšherra viš hvert fótmįl  og vakta heimili žeirra.

Žeir hafa fengiš hótanir. 

Lögreglan bregst hins vegar ekki viš į neinn hįtt žegar venjulegt fólk sem ekki er ķ valdastöšum veršur fyrir žvķ sama. Menn hafa kvartaš hįstöfum yfir žvķ en žaš vekur engin višbrögš valdsins. Hvorki Ögmundur né Steingrķmur eru svo skyni skropnir aš žeir viti ekki af žesssu. Žeir hafa bara lįtiš sig žaš bara engu skipta.

Ögmundur Jónasson innanrķkisrįšherra vildi ekki ręša žetta mįl viš fréttamenn Rķkisśtvarpsins ķ hįdegisfréttum.

Hann er žó yfirmašur lögreglunnar. 

Sį mannamunur sem felst ķ žvķ aš rįšherrar fįi gjörgęslu af hįlfu lögreglunnar, ef žeim er hótaš į sama tķma og venjulegur mašur sem fęr slķkar hótanir fęr enga vernd af neinu tagi, er svo ępandi aš enginn ęrlegur mašur, hvaš žį rįšherra landsins, gęti lišiš žaš og žagaš um žaš.

Innanrķkisrįšherra įtti aušvitaš grķpa tękifęriš viš fréttamenn og  mótmęla žessum augljósa mannamun og beina žvķ til lögreglunnar ķ embęttisvaldi aš veita öllum borgurum landsins sams konar vernd ef žeim er ógnaš ķ orši eša ķ verki.

Hann gerši žaš ekki.

Og ekki heldur efnahagsrįšherra. Žessi menn eru žó ekki vanir aš žegja žunnu hljóši. Žvert į móti  hafa žeir talaš stanslaust ķ ein žrjįtķu įr eša lengur.  

En žetta segir sorglega sögu um žaš hvaš handhafar valdsins elska sjįlfa sig meira en žaš fólk sem žeir eiga žó aš žjóna.


Ósvķfin endaskipti į hlutunum

Ķ sķšustu viku var haldin rįšstefna ķ Kaupmannahöfn žar sem mešal annars var rędd sś ógn sem stafar af žvķ aš margar bakterķur eru oršnar ónęmar fyrir sżklalyfjum. Helsta įstęšan er ofnotkun žeirra lyfja. DV birtir ķ dag frétt um žetta. Ķ henni er sagt aš Vilhjįlmur Ari Arason lęknir gagnrżni ''ašgeršaleysi yfirvalda vegna of mikillar sżklalyfjanotkunnar''. Svo er žetta haft eftir honum: ''Žaš hefur ekki veriš tekiš į vandanum žar sem hann er.'' Hann segist hafa skrifaš bréf til heilbrigšisrįšherra en žeim bréfum hafi ekki veriš svaraš.

Ég hefši nś haldiš aš žaš liggi beinlķnis ķ augum uppi aš ašeins lęknar, en ekki yfirvöld, geti įvķsaš sżklalżfjum. Ofnotkun žeirra er žvķ į žeirra įbyrgš lękna og eingöngu į žeirra įbyrgš. 

Žaš er meš eindęmum ósvķfin endaskipti į hlutunum ef Vilhjįlmur Arason ętlar aš gera yfirvöld įbyrg fyrir žessum vanda. Afhverju sendir hann ekki bréf til starfsbręšra sinna?   

Įbyrgš į ofnotkun sżklalyfja hvķlir į lęknum og engum nema žeim.

Og žeir eiga aš leysa vandann. 

Bera įbyrgšina. 

 


Kaldasti dagur įrsins

Žetta er kaldasti dagur įrsins enn sem komiš er. Landsmešalhitinn veršur lķklega sį lęgsti į įrinu. Frostiš fór ķ 24,3 stig ķ nótt ķ Veišivatnahrauni og er žaš lęgsti hiti sem męlst hefur enn į įrinu. Į Grķmsstöšum fór frostiš ķ  18,8 stig sem er mesta frost įrsins į mannašri vešurstöš. Ekki er žó hęgt aš segja aš žaš sé żkja mikiš į žeim staš. Kuldapollurinn hans Trausta hefur veriš aš sleikja landiš. 

Ķ dag er sólargangur ķ Reykjavķk oršinn meiri en tólf stundir en jafndęgur eru į žrišjudag.

Į fasbókarsķšum voru menn aš tala um vorvešur fyrir nokkrum dögum. En dagurinn ķ dag sżnir einstaklega vel hve óvarlegt er aš treysta žvķ aš voriš komi ķ mars žó hlżir dagar komi og žaš margir ķ röš.

En ķ sušaustur Evrópu, nema Grikklandi og Tyrklandi, er ekki voriš heldur sumariš komiš, aš minnsta kosti ķ heimsókn, og teygir sig  alveg inn i Pólland, Tékkland og sunnanvert Žżskaland. Ķ Belgrad ķ Serbķu var 25 stiga hiti nś į hįdegi.

Ķ Amerķku hefur veriš mjög hlżtt undanfariš og rétt eins og hér, žegar langvinn hlżindi koma sķšla vetrar, óttast menn aš gróšur kunni aš fara illa ef vorhret skellur į. Ķ New York getur 10-12 stiga frost alveg komiš į žessum įrstķma ef virkilega liggur illa į kuldabola.  

Kuldinn hér mun ekki standa lengi. Žaš hlżnar strax į morgun. Enn er hitinn į landinu yfir mešallagi og góšar lķkur eru į aš hann haldi žvķ til mįnašarloka. Hann nęr žó aldrei febrśar enda var hann mjög afbrigšilega hlżr.

Nś bķšur mašur bara eftir žvi aš snjórinn fari og komi ekki aftur fyrr en nęsta vetur og helst aldrei.


 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband