Bloggfęrslur mįnašarins, janśar 2011

Hlżjustu og köldustu mįnušir į Ķslandi - Skżringar

Nś veršur hleypt af stokkunum hér į sķšunni nżjum flokki pistla um hlżustu og köldustu mįnuši į Ķslandi. Fariš veršur yfir alla mįnuši įrsins. Janśar birtist mjög brįšlega en sķšan er ętlunin  aš pistlar birtist mįnašarlega um viškomandi mįnuš, einn um tķu hlżjustu mįnuši, annar um tķu köldustu. Eldri og įgripskenndari pistlar um efniš standa žangaš til nżir leysa žį af hólmi en  žį veršur žeim gömlu eytt. Hér į eftir er skżrt śt  hvernig ég hef aš žessu stašiš.      

Ekki er alltaf aušvelt aš įtta sig į žvķ hverjir eru hlżjastir eša kaldastir mįnaša į öllu landinu. Framan af voru męlingar į mjög fįum vešurstöšvum og žó žeim hafi sķšan fjölgaš var dreifing žeirra lengi misjöfn um landiš. Flutningar vešurstöšva  hafa einnig veriš algengar jafnvel žó į sama staš sé og umhverfi žeirra hefur tekiš breytingum vegna bygginga og trjįgróšurs. Auk žess hefur męlitękni breyst, sérstęš hitamęlaskżli hafa til dęmis leyst gömlu veggskżlin af hólmi. Allt hefur žetta įhrif į męlingarnar. Ekki er žvķ vķst aš allir sķšari mįnušir séu ķ rauninni hiklaust sambęrilegir viš eldri mįnuši ķ samanburši. Žar viš bętist aš hitamunur milli mįnaša į sumrin er oftast litill  og munur milli eldri og yngri mįnaša getur stafaš af breyttum męliašstęšum fremur en raunverulegum hitamun en į vetrum er mismunur milli mįnaša meiri.

Ķ žessum bloggpistlum veršur  samt reynt aš finna hlżjustu og köldustu mįnuši yfir allt landiš.  

Mišaš er viš žęr vešurstöšvar sem lengst hafa athugaš. Žęr eru Reykjavķk, Stykkishólmur, Teigarhorn, Grķmsey, Vestmannaeyjar, Hrepparnir, Akureyri, Bolungarvķk og Fagurhólsmżri. Žęr sjįst hér į kortinu.9stodvar_1056102.gif Ef smellt er į žaš stękkar žaš og skżrist. Ķ Hreppunum var athugaš į Hrepphólum 1880 til 1882, Stóra-Nśpi 1883-1929 en sķšan į Hęli. Tölurnar frį Bolungarvķk eru bręšingur frį nokkrum stöšvum žar ķ grennd og Bolungarvķk sjįlfri sem męldi ekki alltaf en eru allar mišašar viš hana. Ekki hef  ég žó gert bręšinginn sjįlfur fremur en ašrar bręšslur ķ allri žessari samsušu nema hvaš ég fęrši mešalhitann 1954-1993 til Bolungarvķkur frį Ęšey eftir föstum mismun milli stašanna. Ķ Vestmannaeyjum var athugaš ķ kaupstašnum fram ķ september 1921 en eftir žaš į Stórhöfša og hitinn mišašur viš hann fram til žess tķma. Mismunur stöšvanna er talinn 0,75 stig ķ öllum mįnušum. Vilji menn finna raunverulegan mešalhita eins og hann var męldur ķ kaupstašnum er žį bara aš hękka sem žessu nemur.  Įrin 1898 til 1902 var athugaš į Sandfelli ķ Öręfum en tölurnar yfirfęršar į Fagurhólsmżri sem byrjaši 1903. Mannaša stöšin ķ Grķmsey var lögš nišur ķ įrslok įriš 2000 og Fagurhólsmżri ķ maķ 2008 og hér hefur eftir žaš veriš mišaš viš mešalhita sjįlfvirku stöšvanna žar.  Į hinum stöšvunum var męlt allan tķmann į sama staš (žó oft hafi vešurathuganastöšin samt veriš flutt um set) nema hvaš tölurnar fyrir Reykjavķk hafa talsvert veriš ''lagfęršar'' vegna tķšra flutninga vešurstöšvarinnar en eru allar mišašar viš nśverandi stašsetningu Vešurstofunnar. 

Frį 1898 hefur veriš athugaš samtķmis į öllum ofantöldum stöšvum. Frį 1882 til 1897 var athugaš į fyrstu sjö stöšvunum sem aš ofan eru nefndar. Mešalhiti žessara sjö stöšva 1961-1990 er nįnast sį sami og allra stöšvanna nķu. Žaš hefši alveg veriš hęgt aš miša viš mešalhita sjö stöšva en žaš er meira gaman aš hafa žęr nķu. Frį 1866 til 1872 voru ašeins tvęr stöšvar, Reykjavķk og Stykkishólmur. Teigarhorn bęttist viš įriš 1873 en Grķmsey įriš eftir. Ķ jślķ 1877 byrjušu  Vestmannaeyjar. Hrepphólar bęttust viš ķ jśnķ 1880 og Akureyri ķ įrsbyrjun 1882. Loks byrjušu Bolungarvķk og Fagurhólsmżri 1898.  

Frį 1898 er hér einfaldlega reiknašur mešalhiti allra 9 stöšvanna sem męldu. Til aš finna  mešalhita fyrir 1898, alveg frį 1866, var mešalhiti žeirra stöšva sem  męldu viškomandi įr reiknašur og tekiš mešaltal af honum og gert rįš fyrir žvķ aš frįvik žeirra stöšva sem vantaši vęri žaš sama og samanlagt frįvik žeirra sem męldu, sem sagt alltaf mišaš viš frįvik męlandi stöšva. Og var žį mišaš viš mešalhitann 1961-1990. Eins og įšur segir er langtķmamešaltal sjö stöšvanna sem  męldu 1882-1897 nęr žaš sama og allra nķu stöšvanna frį 1898 svo segja mį aš  litlu sem engu breyti  žó tvęr vanti žį upp į žennan tķma. Sķšan flękist mįliš nokkuš fyrir 1882. Og fyrstu įrin ķ röšinni, frį 1866, eru žarna eflaust tępari en įrin frį og meš 1873 og 1874 žvķ ašeins er žį mišaš viš tvęr stöšvar į vesturlandi og męlingarnar ķ Reykjavķk voru ekki eins góšar og ķ Stykkishólmi. En ekki er annaš aš hafa.

Mišaš er sem sagt viš įriš 1866 sem upphafspunkt. En hér veršur žó lķka fjallaš lķtillega, svona eins og utan dagskrįr, um mįnuši fyrir 1866 ef įstęša er til, žaš er  aš segja ef žar eru mjög afbrigšilegir mįnušir aš hita eša kulda. Oftast eru žaš kuldamįnušir.

Mįlfariš ķ žessum pistlum er ašallega ķ vešrįttustķlnum en žaš er sį stķlsmįti sem mótast hefur ķ tķmans rįs ķ Vešrįttunni, mįnašarriti Vešurstofunnar. Žegar fjallaš er um vešurfar ķ mįnušum fyrir daga Vešrįttunar gęgist stundum fram mįlfar žeirra gömlu heimilda sem fyrir hendi eru.

Vešurathuganir hófust ķ Stykkishólmi ķ nóvember 1845 og hafa haldist žar sķšan. En ķ Reykjavķk voru geršar athuganir frį 1820 og fram ķ febrśar 1854. Saman var žvķ fyrir 1866 athugaš į bįšum stöšum ķ sjö įr en einungis ķ Reykjavķk frį 1820 žar til Stykkishólmur byrjaši, fyrir utan įrin 1846-1854 žegar athugaš var į Akureyri og 1855 til 1866 žegar athugaš var į Siglufirši. Fyrir einstaka mjög afbrigšilega mįnuši fyrir 1866 er hér stundum drepiš į žessar męlingar en alltaf bara mišaš viš Stykkishólm og Reykjavķk žegar reynt er aš finna mešalhitann fyrir einhverja mjög hlżja eša mjög kalda mįnuši į landinu fyrir 1866 aš undanteknum fįeinum mįnušum sem voru svo sterkir ķ hita eša kulda aš ekki er hęgt aš ganga framhjį žeim. Auk žess var athugaš snemma į 19. öld į żmsum stöšvum en męlingarnar hafa veriš yfirfęršar til Stykkishólms. Žęr koma hér viš sögu utan dagskrįr eins og įšur segir.

Mešalhitatölur mįnašanna fyrir hverja stöš sem hér birtast eru ekki alltaf žęr sömu og standa ķ prentušum ritum, žį fyrst og fremst Vešrįttunni, mįnašar og įrsriti Vešurstofu Ķslands, eša  hinni dönsku Meteorologiske aarbok, heldur žęr sem endurskošašar hafa veriš į Vešurstofunni. Stundum vantar inn ķ mįnuši į einhverri stöš og hefur hitinn ķ žeim žį veriš įętlašir į Vešurstofunni. Ekki eru žeir mįnušir žó auškenndir hér. Og žvķ um sķšur er skeytt um hin og žessi įlitamįl sem vera munu ķ gagnaröšunum. Tölur fyrir hįmarks og lįgmarkshita, svo og śrkomu og snjódżpt og sólskin, sem hér veršur stundum sagt frį,  eru hins vegar alveg žęr sömu og eru ķ prentušu ritunum žvķ žetta hefur vitaskuld aldrei veriš endurskošaš.   

Ķ fylgiskjali viš hvern mįnašarpistil er mešalhiti hverrar stöšvar tilgreindur ķ tķu hlżjustu og tķu köldustu mįnušum frį og meš 1866 og er rašaš eftir žeim hlżjustu og köldustu nema ķ jślķ žar sem röšin er ķ tķmaröš og mįnuširnir fleiri en venjulega. Sumum kann aš finnast žetta nokkuš margir mįnušir. En oft leynast merkilegir hlutir ķ mįnušum sem ekki eru žó alveg mešal žeirra allra hlżjustu og köldustu. Žegar lķtill munur er į hita mįnaša mį ekki taka röšina alltof bókstaflega. Žess ber lķka aš gęta aš ef fleiri stöšvar vęru ķ dęminu mundi röš mįnašanna kannski breytast eitthvaš og jafnvel einhverjir mįnušir nešst į topp tķu listanum detta śt en ašrir koma ķ stašinn. Žess ber aš gęta aš yfirleitt eru ekki ķ textanum tilgreindar hitatölurnar fyrir hverja stöš um sig, menn verša aš opna fylgiskjališ til aš sjį žęr. Hins vegar er mešalhiti žeirra allra hafšur innan sviga ķ textanum į eftir įrtalinu. Nokkra afbrigšilega mįnuši fyrir 1866 mį sjį fyrir žęr stöšvar sem žį męldu lengst til hęgri ķ töflunum og meš smęrra letri. Einnig sést ķ megintöflunni ķ fylgiskjalinu śrkoma stöšvanna žegar hśn hefur veriš męld. Til žess aš hęgt sé aš įtta sig aš einhverju leyti į žvķ hvort hśn hefur veriš mikil eša lķtil mišaš viš žaš sem yfirleitt er fylgir meš mešaltalsfrįvik  ķ prósentum frį śrkomunni 1931 til 2000 fyrir žęr stöšvar sem lengst hafa athugaš śrkomu, Reykjavķk, Stykkishólm, Teigarhorn og Vestmannaeyjar og svo Akureyrar sem ekki byrjaši žó aš męla fyrr en 1927, einnar stöšvar ķ hverjum landshluta. Mešaltal śtkomu 1961-1990 er reyndar mjög lķkt en meira gaman er aš hafa  svona lķtt tilvķsaš mešaltal. Žetta eru fįar stöšvar, stundum ekki nema tvęr, og ekki jafn dreifšar um landiš. Śrkomumęlingar hafa tekiš breytingum gegnum tķšina og einnig męlingarstöšvarnar jafnvel enn fremur en hitamęlingarnar. Śrkomuhlutfalliš er  ašeins įbending um landsśrkomu til žess aš hafa einhverja višmišun. Žegar talaš er um ķ texta aš śrkoma hafi veriš svo og svo mikiš yfir eša undir mešallagi er žį alltaf mišaš viš mešallagiš 1931-2000 į žessum fįu stöšvum nema annaš sé tekiš fram. Žaš er svo kannski svolķtiš svindl aš ég hef lķka sett inn śrkomu frį Möšruvöllum įrin 1913 til 1926 og lįtiš hana gilda fyrir Akureyri einfaldlega vegna žess aš į žeim tķma voru nįnast engar ašrar nżtilegar śrkomumęlingar fyrir noršan. Ķ Reykjavķk var ekki męld śrkoma 1911 til 1919 (hitamęlingar voru geršar) en hins vegar į Vķfilsstöšum. Žau įr er Reykjavķk samt ekki inni ķ hlutfallsreikningnum en śrkoman į Vķfilsstöšum žó tilgreind sem slķk ef einhverjir Vķfilsstašamįnušir eru meš žeim hlżjustu eša köldustu ķ Reykjavķk. Śrkoman ķ Bolungarvķk, Fagurhólsmżri og Hęli er heldur aldrei inni ķ hlutfallsreikningnum žó hśn birtist ķ töflunum til fróšleiks og skemmtunar. Ķ töflunum eru met fyrir viškomandi stöš auškennd sérstaklega, į plśs veginn meš raušu en mķnus veginn meš blįu.    

Hlutfall śrkomu af mešaltalinu 1931 til 2000 er sem sagt einungis mišaš viš Stykkishólm og Teigarhorn frį 1873 en lķka Vestmannaeyjar frį 1881 og auk žess Reykjavik frį 1885-1907 og frį 1920 og svo bętist žį noršurland viš 1913 meš Möšruvöllum fyrst ķ staš en  svo Akureyri sem byrjar 1927 fyrir alvöru. Ķ Vestmannaeyjum var męlt ķ kaupstašnum til september 1921 žegar flutt var į Stórhöfša. Śrkoma er nokkru minni aš jafnaši ķ kaupstašnum en į höfšanum, 97% af śrkomunni į honum. Loks mį ķ fylgiskjölunum sjį fjölda sólskinsstunda ķ Reykjavķk og į Akureyri ķ žeim mįnušum sem fyrir koma eftir aš byrjaš bar aš męla žęr į žessum stöšum. 

Ęttu žį aš vera nokkuš ljósar leikreglurnar sem fariš er eftir ķ žessum vešurleik.    

Bśast mį villum żmis konar ķ žessu. Verst er nś ef manni yfirsést kannski heill mįnušur! Svo getur mašur nś kannski klśšraš einhverju! Satt aš segja hef ég slęmar ašstęšur til aš leišrétta villur ef žęr koma į annaš borš en žęr sem ég finn verša leišréttar strax og upp um žęr kemst.   

Loks skal upplżst aš žessir pistlar eru fyrst og fremst skrifašir fyrir sjįlfan mig til aš įtta mig nokkru betur į ķslensku vešurfari, en  žaš er kannski ķ lagi aš leyfa žessum tķu réttlįtu vešurįhugamönnum sem mér skilst aš séu til į landinu aš lesa žį lķka! Ekki er žó gert rįš fyrir aš žessir pistlar séu neinn skemmtilestur. Žaš segir sig sjįlft aš einlęgar vešurlżsingar eru oft  argasta stagl og ekki fyrir ašra en innmśraša og innvķgša! Jį, og svo eru pistlarnir aušvitaš ''alltof'' langir.   

Ekki žori ég nś aš fara langt śt ķ žaš, žó stundum örli į žvķ, aš reyna aš skżra śt įstęšur hlżinda og kulda hvers mįnašar eša żmis konar blębrigšamun sem vitastuld er į žeim, žó žetta sé einmitt sérstaklega įhugavert. En stundum verša birt kort sem eiga aš benda dįlķtiš ķ skżringarįtt  og eru vonandi ekki alltof mikiš śt ķ hött. Eigi aš sķšur er žaš textinn sem er ašalatrišiš ķ žessum pistlum.  Žį veršur annaš slagiš vķsaš beint į fréttir eša ašra umfjöllun um vešur, skaša og slys til dęmis, sem hęgt er aš nįlgast į netinu um żmsa žį atburši sem sagt er frį ķ pistlunum en žar er reyndar ekki um aušugan garš aš gresja. Bloggsķša er eins konar fjölmišill og kannski mį lķta į žessa pistla sem eins konar vešurfarsblašamennsku! 

Tekiš skal fram aš kortagrunnurinn fyrir Ķsland er tekinn traustataki af vef Vešurstofunnar!

Ašalheimildirnar fyrir fęrslunum,  fyrir utan endurskošašar mįnašarhitatöflur frį Vešurstofunni, eru žessar: Meteorologiske Aarbog 1873-1919, 2. hluti, gefiš śt af dönsku vešurstofunni; Ķslenzk vešurfarsbók 1920-1923, śtgefandi Löggildingarstofan ķ Reykjavķk; Vešrįttan, mįnašarrit Vešurstofu Ķslands, 1924- ; Vešurfarsyfirlit,gefiš śt af Vešurstofu Ķslands; Žorvaldur Thoroddsen: Įrferši į Ķslandi ķ žśsund įr, 1916-17, gefiš śt ķ Kaupmannahöfn; Trausti Jónsson: Vešur į Ķslandi ķ 100 įr, 1993, gefiš śt ķ Reykjavķk, sami: Langtķmasveiflur I, snjóhula og snjókoma, greinargerš Vešurstofu Ķslands 02035, 2002.  Fyrir allra sķšustu įr eru stundum notašar mešaltalstöflur Vešurstofunnar og einstaka sinnum óśtgefnar upplżsingar frį Vešurstofunni. Žessar heimildir sem hér hafa veriš nefndar eru ekki taldar upp meš hverjum pistli um sig en hins vegar ašrar heimildir eftir žvķ sem viš į. 

Helstu myndaveitur meš kortum eru: NOAA  20 Century Reanalysis,  Wetterzentrale, http://www.wetterzentrale.de/topkarten/fsreaeur.html, Vešurstofa Ķslands, http://andvari.vedur.is/athuganir/vedurkort/eldra/.

 


Hlżjustu janśarmįnušir

Innan sviga viš hvert įr er mešalhiti mįnašarins fyrir allar nķu stöšvarnar sem mišaš er viš. Ķ fylgiskjalinu mį hins vegar aš sjį hita hverrar stöšvar um sig og auk žess śrkomu og sólskin. Sjį skżringar.

Óvenjulega hlżir hįvetrarmįnušir stafa vitaskuld oft af miklu ašstreymi af sušręnu loft. Oft eru žį hęšir yfir Noršurlöndum, Bretlandi eša Noršur-Evrópu en lęgšir sušvestur og sušur ķ hafi.            

Mešalhiti stöšvanna nķu var -0,8 stig įrin 1961-1990. 

1847 (3,8) Hlżjasti janśar sķšan męlingar hófust viršist vera 1847. Žį voru  geršar męlingar ķ  Stykkishólmi, Akureyri og ķ Reykjavķk. Ķ Reykjavķk og Stykkishólmi hefur sķšan ekki komiš jafn hlżr janśar en janśar 1947 var svipašur į Akureyri. Svo segir Žorvaldur Thoroddsen um žessi hlżindi ķ riti sķnu Įrferši į Ķslandi ķ žśsund įr:  "Framan af įrinu voru frostleysur og blķšvišri, svo sóley og baldursbrį voru sums stašar syšra komnar ķ blóm į žorra. Yfirleitt mundu menn eigi jafngóša vetrarvešrįttu.'' Alla morgna var frostlaust ķ Stykkishólmi nema žį sķšustu tvo. Į nżįrsdag sveiflašist hitinn ķ Reykjavķk kringum frostmarkiš en sķšan voru nęr lįtlaus hlżindi žar til sķšustu dagana aš kólnaši nokkuš og voru tveir sķšustu dagarnir ķ Reykjavķk žeir einu sem hitinn fór ekki yfir frostmark. Mest frost męldist žar -5,0 stig ž. 31. Einna hlżjast var ķ annarri vikunni og fór hitinn ķ 8,8 stig bęši ž. 8. og 10. Śrkoma var 162 mm og kemst aušveldlega inn į lista yfir tķu śrkomusömustu janśarmįnuši sem einhvers konar tölur eru um ķ Reykjavķk.

1947 (3,4) Nęst hlżjasti janśar į landinu kom nįkvęmlega hundraš įrum sķšar. Ķ Vešrįttunni segir: "Tķšarfariš var óvenju milt um allt land. Blóm sprungu śt sem į vori vęri og gręnum lit sló į tśn. Umhleypingasamt og stormasamt var meš köflum." Mešalhitinn var mestur ķ Vķk ķ Mżrdal, 4,7 stig og er žaš mesti mešalhiti į vešurstöš į Ķslandi ķ janśar. Kaldast var -0,5 stig į Möšrudal. Į Grķmsstöšum var mešalhitinn 0,2 stig og er žetta eini janśar sem žar hefur veriš yfir frostmarki. Žetta er alls stašar hlżjasti janśar sem męlst hefur eftir 1847 nema į Reykjavķkursvęšinu og Reykjanesi, vesturlandi, Vestfjöršum og inni i Skagafirši. Įberandi er hvaš hitinn var jafn um allt land. Sjį kort. Lįgmarkshiti mįnašarins ķ Reykjavik, -3,7 stig, hefur aldrei veriš hęrri ķ janśar en ķ Vestmannaeyjum varš aldrei kaldara en -1,3 stig. Kaldast į landinu varš -12,4 stig ž. 18. į Skrišulandi ķ Kolbeinsdal ķ Skagafirši ķ kjölfar skammvinnrar noršanįttar, žeirrar einu ķ mįnušinum. Mesti hiti mįnašarins var furšu lįgur mišaš viš mešalhitann, 11, 4 stig į Kjörvogi į Ströndum sem er vęgast sagt einkennilegur stašur til aš hrifsa til sķn landshįmark ķ janśar. Žetta var hinn 20. en sama dag męldust 10,5 stig į Akureyri. Žetta er einn snjóléttasti janśar sem komiš hefur į landinu sķšan fariš var aš męla snjólag įriš 1924. Snjóhula ķ byggš var ašeins 37 % en var aš mešaltali 67% 1924 til 2007. Ekki var žetta žó hinn snjóléttasti af öllum janśarmįnušum. Žaš var janśar 1998, 30 %. Snjóléttara var lķka įrin 2001 og 2002. Ķ Reykjavķk var snjólagiš 27% og alhvķtt ķ 6 daga en ķ janśar 1940 var alauš jörš allan mįnušinn. Snjódżpt ķ borginni var mest 15 cm. ž. 7. og var žaš reyndar einhver mesta snjódżpt sem męld var ķ mįnušinum en fįar stöšvar męldu snjódżpt į žessum tķma. Ķ Papey var alautt ķ 30 daga en alhvķtt ķ einn en flestir voru alhvķtir dagar 17 ķ Bolungarvķk en jafnvel į noršurlandi voru alhvķtir dagar alls stašar fęrri en 15 og innan viš tķu annars stašar. 

Kort af mešalhita ķ mįnušinum.  

jan-1947.gif

Śrkoma var mikil, yfir 50 prósent meiri en mešalśrkoman 1931 til 2000. Ķ Reykjavķk var žetta žrišji śrkomusamasti janśar frį žvķ męlingar hófust 1885 (eyša 1908-1920) en tuttugasti ķ Stykkishólmi frį 1857. Į Hamraendum ķ Dölum var śrkoman sś mesta sem žar var męld ķ janśar 1937-1999, 164,5 mm,  og einnig į Žingvöllum 1935-1983, 256,0 mm Mest var śrkoman 302,1 mm į Ljósafossi en minnst 8,2 mm į Siglunesi og er žaš fremur óvenjulegur stašur til aš hafa minnsta śrkomu ķ janśar. Śrkoman var mest sunnan og vestanlands og į sušausturlandi en lķtil um mišbik noršurlands og į noršausturlandi. Mest sólarhringsśrkoma męldist 107,5 mm į Eyrarbakka sem er žar met fyrir janśar.    

Vešurlag mįnašarins einkenndist af žrįlįtum fyrirstöšuhęšum yfir Noršurlöndum eša Bretlandseyjum en lęgšir voru oft fyrir vestan og sunnan land en einstaka sinnum komu žęr nęr. Sušręnt loft įtti žvķ greišan ašgang aš landinu og allt noršur til Svalbarša žar sem ekki hefur męlst hlżrri janśar. Mjög kalt var ķ Noršur- og Miš-Evrópu sem voru kuldamegin viš fyrirstöšuhęširnar. Enn kaldara varš žar ķ febrśar og mars. Žeir mįnušir voru einnig mjög sérstakir į Ķslandi žó ekki vęru žeir hlżir en einkenndust af stillum og voru bęši febrśar og mars žeir sólrķkustu sem męlst hafa ķ Reykajvķk og febrśar meš mesta mešallloftvęgi sem męlst hefur ķ honum.     

Gušmundur S. Gušmundsson var žrišji į jólaskįkmótinu ķ Hastings. Glępaforinginn alręmdi Al Capone dó ž. 25. 

1973 (2,7) Sunnanlands var umhleypingasamt og votvišrasamt en alls stašar var hlżtt. Ekki hefur komiš hlżrri janśar į Hveravöllum sķšan męlingar hófust žar 1965. Ķ Vestmannaeyjum varš aldrei kaldara en -1,2 stig og er žaš hęsti lįgmarkshiti nokkurrar vešurstöšvar ķ janśar į Ķslandi. Fyrstu tveir dagarnir voru fremur kaldir en sķšan voru nęr žvķ lįtlaus hlżindi nęstu žrjįr vikurnar en žó mest dagana 3.-12. žegar hiti komst ķ tķu stig eša meira alla dagana einhvers stašar į landinu. Žann 9. var mešalhiti sólarhringsins ķ Reykjavķk 9,0 stig, sį mesti frį og meš a.m.k. 1936.  Hlżjast varš į landinu 15,7 stig ž. 5. į Dalatanga. Sama dag męldist sólarhringsśrkoman į Reykhólum 45,2 mm og varš aldrei meiri mešan męlt var 1950-200. Į Lambavatni į Raušasandi sló mįnašarśrkoman hins vegar met fyrir mįnušinn, 179,1 mm. Sķšustu vikuna kólnaši nokkuš, einkum noršanlands, įn žess aš um nokkrar hörkur vęri aš ręša. Mesta frost ķ byggš męldist -14,5 stig ž. 27. į Brś į Jökuldal. Snjólag var 41%. Sérstaklega var snjólétt į austanveršu landinu og alautt var alla daga į Seyšisfirši. Žetta var enda nęst hlżjasti janśar į Grķmsstöšum, Hallormsstaš, Teigarhorni og  ķ Hornafirši. Mįnušurinn kemst annars fyrst  og fremst į spjöld Ķslandssögunnar fyrir žaš aš ašfaranótt hins 23. hófst eldgosiš į Heimaey.  en daginn įšur dó Johnson, fyrrverandi forseti Bandarķkjanna. Sunnanįtt var langtķšust en sušaustanįtt var einnig algeng. Lęgšir voru į Gręnlandshafi en hęšarsvęši yfir A-Evrópu.     

1987-500-nh_1057520.png1987 (2,6) Žessi mįnušur er sį hlżjasti sem męlst hefur ķ Borgarfirši, viš noršvestanveršan Breišafjörš, syšst į Vestfjöršum og į Nautabśi ķ Skagafirši. Fyrstu fimm dagana voru vęg frost noršanlands og ž. 5 fór frostiš ķ Möšrudal ķ -19,1 stig, en froslķtiš eša frostlaust var annars stašar en eftir žetta rķktu hlżindi nema dag og dag fyrir noršan og austan. Hlżjast varš 13,9 stig į Dalatanga ž. 23. Loftvęgi var óvenjulega hįtt 13,1,  hPa yfir mešallaginu, en ekki alveg ķ topp tķu metaflokki en samt nęrri žvķ. Śrkoma var og af skornum skammti, ašeins um helmingur af mešalśrkomu į landsvķsu og nįlgašist hvergi  mešallag nema į Lambavatni į Raušasandi. Śrkoman var einstaklega lķtil alveg frį Ķsafjaršardjśpi austur og sušur um til Reyšarfjaršar. Į Blönduósi var hśn ašeins 2,4 mm og aldrei veriš jafn lķtil ķ janśar. Snjólag į landinu var žó 43%, tķunda minnsta (2010 ekki tališ meš). Žykktin yfir llandinu var sérlega mikil, um 533 dekametrar yfir Keflavķk og nokkru meiri heldur  en 1973. Um mišnętti ašfaranótt ž. 18. nįši vindur 11 vindstigum ķ Reykjavik ķ vestanįtt en slķk ofsavešur  eru nś oršin nęsta fįtķš ķ borginni. En dagana 16.-18. gengu hvassvišri yfir landiš. Žį brotnaši elsta tré Reykjavķkur ķ Fógetagaršinum. Ķ heild var mįnušurinn samt ekki illvišrasamur. Hįloftahęš var rķkjandi um Bretland og sušur undan og teygši oft anga sķna hingaš til lands eša milli Ķslands og Noregs. Žetta mį sjį į kortinu sem stękkar viš smellingar. Hin hlišin į žessu įstandi voru fįdęma kuldar ķ Evrópu. Žaš snjóaši jafnvel į Majorku. Ķ Finnlandi var žetta žeirra 1918. Mešalhitinn ķ Helsinki var -17,9 stig eša 11, 1 stig undir mešallaginu 1931-1960. Ķ Kanada voru svo enn ašrir öfgar. Žar var mešalhiti allt upp ķ 10 stig yfir mešallagi. Sem sagt: Mjög afbrigšilegur janśar.

1987-jan.jpg

Kortiš er śr yfirliti Die Witterung in Űbersee fyrir janśar 1987.

1946 (2,6) Dögum saman rķktu hvassar sušlęgar įttir meš mikilli śrkomu, einkum į sušur og vesturlandi. Žetta er enda blautasti mįnušurinn mešal žeirra tķu hlżjustu. Ég tel hann reyndar vera sjöunda śrkomusamasta janśar frį upphafi męlinga svo langt sem sį samanburšur nęr śt frį örfįum stöšvum (sjį skżringar). Śrkomutķšni var lķka mikil, vķša um eša yfir 25 dagar į sušur-og vesturlandi. Aš morgni ž. 14. męldist mesta sólarhringsśrkoma ķ janśar ķ Reykjavķk frį stofnun Vešurstofunnar, 42,4 mm. Einnig var janśarmet į rafstöšinni viš Ellišaįr (frį 1923) bęši hvaš varšar mįnašarśrkomu og sólarhringsśrkomu, 224,6 og 41,0 mm. Aldrei hefur falliš eins mikil sólarhringsśrkoma ķ Stykkishólmi, 68,0 mm sama dag og Reykjavķkurmetiš var sett. Vegna mikilla rigninga féllu skrišur beggja vegna Hvalfjarar ž. 13. og var vegurinn ófęr ķ nokkra daga. Sums stašar fyrir noršan og austan var žetta nęst hlżjasti janśar sem męlingar nį yfir, t.d. viš Mżvatn og į Dalatanga, austast į landinu. Nżįrsdagur var einstaklega hlżr, sį hlżjasti sem komiš hefur ķ Reykjavķk ķ sögu męlinga. Komst žį hitinn žar ķ 9,5 stig en sums stašar tķu į vesturlandi. Var žį hęš yfir sunnanveršum Noršurlöndum en lęgšir bęši vestan viš land og sušur ķ hafi sem beindu sušręnum loftstraumum yfir landiš.  Mestur hiti į landinu męldist hins vegar 11,5 stig ž. 16. į Akureyri en mestur kuldi, -13,0 stig ķ Nśpsdalstungu ž. 7. Snjólag var 44%. Hvergi var alautt en hvķtir dagar voru undir tķu į sušaustur, sušur og vesturlandi en 10-15 annars stašar nema į stöku staš fyrir noršan žar sem žeir voru fleiri en tuttugu. Hęšir voru oft yfir N-Evrópu žennan mįnuš eins og ķ janśar įriš eftir. 

Fyrsta žing Sameinušu žjóšanna var haldiš žann 10. og Öryggisrįiš hélt sinn fyrsta fund ž. 17.      

1972 (2,6) Stormasamt var meš köflum, einkum į vesturlandi og viš sušurströndina. Žetta er hlżjasti janśar ķ Stykkishólmi frį 1947, 0,1° hlżrri en 1973. Hlżindi mikil voru nęr óslitin fyrri hluta mįnašarins. Sķšari  hluta mįnašarins var tķšin blandašri og męldist ķ stuttu og fremur vęgu kuldakasti mesti kuldi mįnašarins, -18,5 stig į Hveravöllum ž. 26. en daginn eftir mesta frost ķ byggš -16,6 stig į Brś ķ Jökuldal. Eftir kuldakastiš hlżnaši į nż og ž. 29. męldist hitinn  į Seyšisfirši 12,0 stig ž. 29. Žann 19. gekk  sjór į land į austfjöršum og uršu žar mestu flóš sķšan 1930. Stórtjón varš į hafnarmannvirkjum og verksmišjum. Snjólag var 41% eins og ķ janśar 1973. Og žessir mįnušir voru glettilega lķkir aš loftvęgi, hitafari og śrkomu, komandi hver į eftir öšrum rétt eins og hinir hlżju janśarmįnušir 1946 og 1947. Hęš var rķkjandi žennan mįnuš yfir Noršur-Evrópu en lęgšir voru sušuastur af Gręnlandi eša gengu austur fyrir sunnan land. Fyrir nešan mį sjį gang hitans yfir Keflavķk ķ 500 og 1500 metra hęš ķ janśar 1972 og 1973.

jan-72_1057554.jpg 

jan-73.jpg 

Žann 12. varš rķkiš Bangladess til. Fyrsta nżrnaķgręšsla ķ heiminum var gerš ž. 25. en ž. 30. var svonefndur Blóšsunnudagur ķ Belfast ķ N-Ķrlandi.    

1950 (2,4) Mjög stormasamt og mikil śrkoma en žó heldur minni en 1946 yfir allt landiš. En sums stašar į austurlandi, sušur og vesturlandi sló śrkoman öll met fyrir mįnušinn. Į Dalatanga hefur aldrei męlst meiri śrkoma ķ janśar (frį 1938) 341,2 mm og heldur ekki sólarhringsśrkoman 69,6 mm ž. 27. Mįnašaramet śrkomu voru einnig sett ķ Stóra-Botni ķ Hvalfirši, 430,5 mm, Kirkjubęjarklaustri, 359,0 mm (męlingar frį 1931) , Vķk ķ Mżrdal, 395,3 mm (1926), Ljósafossi, 310,3 mm (1938-1972,)    og Eyrarbakka meš sķna löngu en žó ekki alveg samfelldu męlingasögu, 247,3 mm ((1881-1991, 1926). Eins og aš lķkum lętur voru austan og sušaustanįttir algengastar. Loftžrżstingur var oft hįr noršan viš landiš en lęgšir voru sunnan viš žaš, uppi ķ landsteinum eša į Gręnlandshafi. Mjög stormasamt var og getiš um storm ķ 25 daga einhvers stašar į landinu. Aftakavešur af austri var viš sušurströndina dagana 7.-8. Fyrri daginn fórst vélbįturinn Helgi  viš Faxasker viš Vestmannaeyjar milli klukkan tvö og žrjś sķšdegis og meš honum tķu manns. Komust tveir menn lifandi upp į skeriš en uršu śti af vosbśš en enginn möguleiki var til aš koma žeim til hjįlpar og ekkert skipsbrotsmannaskżli var į skerinu. Nęstu nótt varš stórbruni ķ fįrvišrinu ķ  hrašfrystistöšinni ķ bęnum og var žį vindhraši į Stórhöfša kringum 50 m/s. Ekki var žetta hlż austanįtt, hiti um frostmark ķ Eyjum žegar Helgi fórst og daginn eftir męldist mesti kuldi mįnašarins -17,5 stig į Möšrudal. Snjólag var 46%. Ķ Reykjavķk var alautt ķ 26 daga og 29 ķ Vestmannaeyjum en į noršausturlandi, žar sem mestur var snjórinn, voru alhvķtir dagar óvķša fleiri en 15. Austan og sušaustanįtt voru algengastar vindįtta sem įšur segir en stundum snérist til sunnanįtta og ķ einni slķkri męldist mesti hiti mįnašarins, 12,7 stig į Seyšisfirši ž. 19. Į Raufarhöfn var žetta nęst  hlżjasti janśar.

jan-64.jpg1964 (2,4) Žessi mįnušur var hluti af hlżjasta vetri (des-mars) sem męlst hefur į landinu og  hefur žį sérstöšu aš vera hlżjasti janśarmįnušur į Reykjavķkursvęšinu og Reykjanesi og einnig į Eyrarbakka. Į sušur og vesturlandi mį segja aš aldrei hafi veriš kalt nema ž. 23. nęstum žvķ til mįnašarloka en kringum mišjan mįnuš komu fįeinir kaldir og bjartir dagar fyrir noršan.  Hiti fór tķu daga yfir 10 stig einhvers stašar į landinu og hlżjast varš 14,9 į Seyšisfirši ž. 7. og 10. Loks kólnaši  rękilega sķšustu tvo dagana og sķšasta daginn komst frostiš ķ -27,1 stig į Grķmsstöšum. Śrkoman var um 44% umfram mešallag en lķtil į noršausturlandi. Į Kvķskerjum męldist śrkoman 676,9 mm og er žaš mesta mįnašarśrkoma sem męlst hefur į vešurstöš ķ janśar og aš morgni ž. 6. męldist sólarhringsśrkoman žar 104,8 mm. Į Skaftafelli ķ Öręfum var einnig met mįnašarśrkoma og sķšast en ekki sķst į Stórhöfša ķ Vestmannaeyjum. Žar męldist lķka met sólarhringsśrkoma fyrir janśar, 60,6 mm ž. 26. Žetta er nęst snjóléttasti janśar og lengst af var snjólaust ķ byggš og allir vegir fęrir sem aš sumri. Snjólag var ašeins 33%. Į Bjólu ķ Djśpįrhreppi var alautt allan mįnušinn og nokkuš vķša į sušur-og vesturlandi var aldrei alhvķtt en um helmingur daga var hvķtur žar sem mest var į noršur og austurlandi. Ķ Reykjavķk voru tveir dagar alhvķtir en fimm į Akureyri. Žrumur voru óvenjulega tķšar og hlaust tjón af ķ miklum śtsynningi ž. 7. Sunnanįtt var algengasta vindįttin. Loftžrżstingur var hįr yfir Bretlandseyjum  og Miš-Evrópu en lęgšir voru oft sunnan viš Gręnland śti į Atlantshafi en komu stundum nęr landi og einstaka sinnum fór žęr noršur um Gręnlandshaf og ollu skammvinnum śtsynningi. Loftvęgi var fremur hįtt. Į kortinu er mešallag loftvęgis dregiš meš heilun lķnum en frįvik hitans frį mešallaginu 1931-1960 meš strikalķnum. Tekiš śr Vešrinu 1964.

Žann 12. lżsti landlęknir Bandarķkjanna yfir skašsemi reykinga. Fyrsta Reykjavķkurskįkmótiš hófst ž. 14. og lauk žvķ meš sigri Mikaels Tal.

1992 (2,3) Fyrsta vikan var köld og komst frostiš ķ 23,0 stig ž. 4. į Möšrudal en eftir ž. 9. voru hlżindi. Og žegar upp var stašiš reyndist žetta  nęst hlżjasti janśar į Akureyri (męlingar frį 1882) og var hitinn žar 2,9 stig. 1992-1-14-500.gifOg žetta var einmitt mįnušurinn žegar męldist mesti hiti į landinu į mannašri vešurstöš ķ janśar, 18,8 stig į Dalatanga ž. 14. og sama dag 17,5 stig į Akureyri. Mešalhitinn į Akureyri var žennan sólarhring sį hęsti sem męlst hefur sķšan a.m.k. eftir 1948, 11,6 stig. Ķ 500 hPa fletinumn, nokkurn vegin ķ mišjum vešurlofthjśpinum, sem žį var ķ 5530 m hęš en žykktin var 5502 m, var frostiš ašeins 14,9 stig kl. 00 ž. 13. en er žar vanalega kringum 31-32 stig ķ janśar. Frostlaut var upp fyrir 2000 m hęš. Žessi hiti kom mešan rķkti samfelld sušvestanįtt dagana 12.-14. meš metśrkomu vķša sunnanlands og vestan og einnig austur eftir noršurlandi og var hitinn žessa daga 7-9 stig yfir mešallagi į landinu. Į Skógum undir Eyjafjöllum męldist sólarhringsśrkoman 141,2 mm ž. 13 og var žį Ķslandsmet fyrir janśar en hefur sķšan veriš slegiš. Sama dag męldust 90,0 mm ķ Vķk ķ Mżrdal sem er žar janśarmet (frį 1926) og önnur met voru sett į Hęli, 44,5 mm  (1928), Sįmsstöšum 79,1 mm (1929) mm og Hellu, 68,8, mm (1958-2005). Daginn eftir kom svo sólarhringsmet fyrir janśar į Hlašhamri ķ Hrśtafirši, 57,2 mm (1941). Fleiri sólarhringsmet voru sett. Talsverš flóš voru um žetta leyti ķ Hvķtį ķ Borgarfirši. Og mįnušurinn gerši žaš heldur ekki endasleppt ķ hitamįlunum. Sautjįn daga fór hiti yfir tķu stig į landinu sem er einsdęmi. Į Sandi ķ Ašaldal męldust 16,0 stig ž. 19. og į Seyšisfirši 17,5 stig ž. 26. sem mun vera žrišji mesti hiti į landinu ķ janśar. Og ķ śrkomunni voru sett mįnašarmet sums stašar į śrkomusvęšinu, t.d. į Lambavatni 169,1 mm (męlingar frį 1939), Kvķgindisdal viš Patreksfjörš, 403,9 mm (1928-2004), Žórustöšum ķ Önundarfirši, 423,4 mm  (1955-1996)  og į Hlašhamri, 157,1 mm (1941).  Var śrkoman į žessu svęši grķšarlega mikiš yfir mešallagi. Snjólag var 43% en snjólaust var aš mestu eftir ž. 9. Ekki var sólinni fyrir aš fara. Ķ Reykjavķk męldist sólskin ķ kringum 20 mķnśtur og hefur aldrei veriš minna ķ janśar og ekki heldur į Sįmsstöšum ķ Fljótshlķš.  

Frķša Į. Siguršardóttir hlaut bókmenntaveršlaun Noršurlandarįšs ž. 24. en sķšasta daginn kom dagblašiš Žjóšviljinn śt ķ sķšasta sinn.    

2010-1-thick.png2010 (1,9) Janśar žessi er einstakur fyrir žaš hve lķtil śrkoma var fyrir noršan. Hśn var ašeins 0,8 mm į Akureyri og hefur ekki veriš jafn lķtil ķ žessum mįnuši frį žvķ męlingar žar hófust 1928. Mįnašar žurrkamet voru sett alveg frį Ströndum ķ vestri til Vopnafjaršar ķ austri į stöšvum meš mislanga męlingasögu. Mį žar nefna Hraun į Skaga 7,4 mm (frį 1949), Mżri ķ Bįršardal 0,7 mm (1957), Grķmsstaši 1,6 mm (1936), Mįnįrbakka 6,0 mm (1957) og lķklega einnig Raufarhöfn (1934-2009) en žar var mannaša stöšin nżlega aflögš en sjįlfvirk tekin viš. Į sušurlandi var hins vegar śrkomusamt. Ķ Reykjavķk er žetta samt sólrķkasti janśar af žeim tķu hlżjustu. Einstaklega vešragott var og er žetta hęgvišrasamasti janśar sķšan 1963. Tiltölulega hlżjast var į vesturlandi. Ķ Reykjavķk fór hitinn ekki nišur fyrir frostmark 21 dag ķ röš, frį ž. 8. til 28. og er žetta met. Mesti hiti į mannašri stöš męldist 16,9 stig ž. 26. į Skjaldžingsstöšum en sama dag 17,6 į sjįlfvirku stöšinni žar. Snjór var lķtill. Ekki veit ég alveg um snjóalög į öllu landinu en ķ Reykjavķk varš jörš aldrei alhvķt en flekkótt ķ  sex daga. Žetta er žvķ einn allra snjóléttasti janśar ķ borginni. Ķ Stykkishólmi og į Eyrarbakka var alautt allan mįnušinn. Į sušurlandsundirlendi og ķ Borgarfirši var lķtill sem enginn snjór. Aldrei snjóaši į Akureyri en žar var žó alhvķtt ķ 19 daga vegna snjóalaga frį fyrra mįnuši. Óvķša var reyndar meiri snjór į landinu en einmitt į Akureyri. Į kortinu sést žykktin yfir landinu sem var um 534 dekametrar yfir Keflavķk eša kringum 90 metrum žykkari en venjulega.     

Forsetinn hafnaši aš skrifa undir lög um Icesavemįliš ž. 5. en ž. 13. varš jaršskjįlfinn skęši į Haiti og sķšasta daginn fengu Ķslendinga brons į Evrópumóti karlališa ķ handbolta.  

Į nķtjįndu öld komst enginn janśar ķ hįlfkvisti viš undramįnušinn 1847. Hlżjastur viršist hafa veriš janśar 1805, kannski eitthvaš svipašur og 1950 ef dęma mį eftir nokkuš ófullkomnum męlingum ķ Sveins Pįlssonar ķ Fljótshlķš sem snśiš hefur veriš upp į Stykkishólm og janśar 1830 sem eftir męlingum Jóns Žorsteinssonar ķ Reykjavķk aš dęma var svipašur og 1992 eša 2010.   

Ķ fylgiskjalinu mį sjį tölur um 22 hlżjustu mįnuši. Gat ekki hętt nema taka 1960 meš! 

Įsgeir Siguršsson, Hinn hlżi vetur 1963-1964 og baksviš hans, Vešriš II, 1964, Jónas Jakobsson: Lofthiti yfir Reykjanesskaga, Vešriš I, 1972, I, 1973, Janśar 2010.   


      

 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Algjört möst

Séra Örn Bįršur Jónsson sendi fimmtįn įra strįk, sem skrifaš hafši athugasemd į bloggsķšu hans, leišbeiningar um hvar brįšamóttöku gešdeildar Landspķtalans vęri aš finna. Hafši strįkurinn skrifaš grein į Vantrś žar sem hann gagnrżndi Örn Bįrš og Žjóškirkjuna.

Lķtum į: Annars vegar er landžekktur prestur sem oft er kallašur til ķ sjónvarpi og śtvarpi žegar rętt er um mįlefni kirkju og trśar. Žaš bendir til aš hann njóti vissrar viršingar. Auk žess mun hann įreišanlega njóta stušnings Rķkiskirkjunnar ef hann žarf į aš halda. Hins vegar er óžekktur fimmtįn įra strįkur sem hefur ekkert į bak viš sig nema hugsun sķna. Enga stofnun, ekkert kennivald. 

Ekki žarf aš fara ķ grafgötur meš žaš aš óbein, en samt mjög skżr, įbending prestsins um aš eitthvaš vęri athugavert viš gešheilsu strįksins var ekki sett fram af umhyggju og velvild heldur til aš hęšast aš honum og nišurlęgja.

Virtur prestur gegn fimmtįn įra unglingi. 

Ķ leišinni er fordómum gegn gešsjśkdómum gefiš sterklega undir fótinn. Ķ gęr var Elķn Ebba Įsmundsdóttir aš ręša um žį og fleira ķ višręšum viš Žórhall ķ sjónvarpinu. 

Žar er enn langt ķ land. 

Žessi frétt lét mig óneitanlega minnast minnar eigin reynslu sem unglings hvaš varšar gagnrżni į trśarleg mįlefni. Žar įtti reyndar ekki prestur ķ hlut en trśašir einstaklingar samt og żmsir prestar vissu af mįlinu og létu sér aš žvķ er viršist bara vel lķka. Tķmarnir breytast ansi hęgt.

En žaš er tilhlökkunarefni žegar séra Örn Bįršur tekur viršingarleysi gagnvart fólki og fordóma nęst fyrir ķ einhverri prédikun sinni. Er hann ekki alltaf aš prédika ķ žį įttina eins og sį sem sišferšilegt vald hefur?

Žaš veršur nś alveg endilega aš śtvarpa žeirri žrumuprédkun.  Algjört möst!

 


Gamlar og nżjar nįttśrufarsbreytingar

Horfši į vešurvitringana ręša hlżindin ķ Kastljósi.

Žaš hljóta aš hafa oršiš miklar umhverfisbreytingar į landinu upp śr mišjum žrišja įratugnum žegar hlżnaši afar skarpt og nįšu hlżindi tuttugustu aldar hįmarki į mjög skömmum tķma žó įfram yrši hlżtt nokkra įratugi lengur. Svo hljóta lķka aš hafa oršiš miklar breytingar žegar fór aš kólna į hafķsįrunum og sį kuldi hélst lķka bżsna lengi. 

Aldrei er žó talaš um žessar breytingar, fremur en žęr hafi engar veriš, en žvķ meira er talaš um  um žęr breytingar sem nś hafa oršiš vegna hlżinda sem stašiš hafa ķ 15 til 20 įr žó śt yfir hafi tekiš sķšustu tķu įrin.

Nįttśrufarsbreytingar į Ķslandi vegna vešurfarsbreytinga - mašur gęti helst haldiš aš menn hafi aldrei upplifaš slķkt įšur. Eins og menn komi af fjöllum.  Skil bara ekki hvers vegna.

Žetta meš fuglana. Afhverju hrundu sjófuglarnir ekki nišur į įrunum kringum 1940 ef žaš eiga fyrst og fremst aš vera hlżindi sem valda hruni žeirra nśna? 

Meš žessu er ég alls ekki aš gera lķtiš śr nśverandi hlżnun eša afleišingum hennar - hlżnunin er ótrśleg - ašeins aš hugsa upphįtt. 

Og nś er žessi janśar kominn upp fyrir mešallag aš hita bęši ķ Reykjavķk og Akureyri. 

Žetta mį sjį į hinu óforbetranlega fylgiskjali, blaši eitt fyrir Reykjavķk og blaši tvö fyrir Akureyri.

 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Nś er komiš aš vešurfréttum

pict2372.jpg
Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Nżjįrskvešja meš fylgiskjali um vešriš įriš 2011

Hér birtist žį hiš undurfuršulega fylgiskjal fyrir vešriš įriš 2011 ķ sama stķl og įriš 2010. Skżringar mį finna hér.

Annars er ég aš hugsa um aš hętta alveg aš blogga. Eftir aš ég hętti aš skrifa um annaš en vešriš nennir enginn aš lesa žaš hvort sem er. Lesturinn hefur gjörsamlega hruniš en var mikill mešan ég lét gamminn geisa um hvaš eina. Fyrirbęriš blogg į Ķslandi er reyndar į fallanda fęti.

Ég hef bloggaš ķ rśm žrjś įr og aš žvķ kemur aš mašur žreytist. Ég hreinlega nenni žessu ekki lengur. En mér finnst nokkuš gaman į facebook og er žar mjög virkur. En facebook er fyrst og fremst bara djók milli vina og kunningja. Žar kemur nś ekki vešriš mikiš viš sögu. 

Žaš stóš til aš setja inn į bloggiš gagngerša endurskošun į pistlunum um hlżjustu og köldustu mįnuši. Hśn er alveg tilbśin aš smįatrišum frįteknum og ég veit ekki hvers vegna ég kem henni ekki frį mér į sķšuna en kannski koma žeir pistlar žó einhvern tķma. Lķklega er almennum bloggleiša um aš kenna. En kannski lķka žvķ aš svo til engir nenna lengur aš lesa bloggiš mitt eftir žaš breyttist ķ vešurblogg nęr eingöngu.  

Allt į sér sinn tķma. Og minn tķmi er lķklega lišinn hvaš blogg varšar. En žetta var ansi gaman žegar hasarinn var sem mestur. Žaš var įriš 2008.   

En hvernig sem allt veltist mun fylgiskjališ įfram fylgjast meš öllu ķ vešrinu eitthvaš įfram. Eins og įšur er Reykjavķk og fleira į blaši 1 en Akureyri į blaši 2.

Ég óska öllum til hamingju meš glęnżja įriš og gott aš vera laus viš žaš gamla og śrelta.

 

 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Hlżjasti įratugur męlingasögunar į landinu

Įratugurinn 2001-2010 er vęgast samt merkilegur hvaš vešurfar snertir į Ķslandi. Hann er hlżjasti įratugurinn sem męlingar nį yfir. Sį tķmi er um eša yfir tvö hundruš įr.

Mišaš viš žęr 9 vešurstöšvar sem lengst hafa athugaš og ég hef mišaš viš žegar ég hef reynt aš finna hlżjustu og köldustu mįnuši er hiti žeirra įrin 2001 til 2010 4,8 stig eša hvorki meira né minna en 1,1 stig yfir mešallaginu 1961 til 1990. Žess ber aušvitaš aš gęta aš hér er ašeins einn įratugur gegn žremur. Hiti sķšasta įratugar er sķšan hįlft stig yfir mešaltalinu 1931-1960 sem var talsvert hlżrra en žaš sem nś er ķ gildi, 1961-1990.

Žegar litiš er til tķu samfelldra įra er įratugurinn 2001-2010 algjörlega sį hlżjasti og įratugina frį 1998-2007 og svo įfram hefur tķu įra mešaltališ veriš hęrra en hęst var įšur, įrin 1932-1941  og 1933-1942.

Eins og mönnum er kunnugt hefur į żmsu gengiš hvaš hita varšar į Ķslandi sķšustu tvö hundruš įrin. Kaldasta tķu įra tķmabiliš var 1859-1868 og var žį mešalįrshitinn um žaš bil 2,2 stigum kaldari en sķšustu tķu įr. Žaš munar um minna. Lķfsskilyršin į landinu eru varla sambęrileg.

Upp śr 1890 fór aš hlżna nokkuš eftir verstu haršindin en helsta hlżindahrinan hófst um mišjan žrišja įratug tuttugustu aldar og stóš žar til hafķsįrin hófust 1965. Eftir žaš kólnaši sķfellt ef mišaš er viš tķu įr žar til botninum var nįš įrin 1977-1986, en žį var hitinn um žaš bil 1,3 stigum kaldari en sķšasta įratuginn 2001-2010, en ašeins um 0,2 stigum kaldari en var aš jafnaši į žrjįtķu įra tķmabilinu 1961-1990. Köldustu įrin ķ žessari kuldaskorpu voru 1979 sem var nęstum žvķ 1,2 stigum kaldara en įrin 1977-1986 voru aš mešaltali og svo 1981 og 1983 sem voru  0,4 og 0,6 stigum mildari en 1979.

Eftir mišjan nķunda įratug sķšustu aldar fór svo aš hlżna. Nokkuš skrykkjótt ķ fyrstu en frį 1992-2001 og įfram hefur lķnan veriš eindregin upp į viš, 1998-2007 voru tķu įrin komin upp fyrir mešalhitann į hlżindaskeišinu 1931-1960 og hafa veriš žaš sķšan og įrin 2001-2010 eru sem įšur segir um žaš biš hįlfu stigi hlżrri en mešaltališ 1931-1960. Enn ber aš gęta žess aš žarna er stillt upp einum įratug į móti žremur įratugum. En žaš dregur samt vel fram hvaš sķšasti įratugur hefur veriš einstaklega hlżr ķ alveg bókstaklegri merkingu.

Hlżjasti įratugur sem męlst hefur.  

Hvaš varšar einstök įr er įriš 2003 greinilega žaš hlżjasta, 0,6 stigum hlżrra en mešaltališ 2001-2010. Nęst koma įrin 1941 og 1939 um žaš bil 0,2 stigum kaldari en   2003 en sķšan 1960, 1946, okkar įr  2010, og loks 2004. Žessi įr eru žau einu sem nį 5,0 stigum aš mešalhita ef mišaš er viš žęr nķu vešurstöšvar sem lengst hafa athugaš.  

Žetta eru stašreyndirnar hvaš hitann varšar eftir mķnum śtreikningum. Žaš hlżnar og hlżnar og hlżnar og eru hlżindin oršin žau mestu sem komiš hafa eftir aš męlingar hófust. Ekki ętla ég aš spį um framhaldiš eša leiša getum aš orsökunum.

Žar eru ašrir mér hęfari og sumir lķka įreišanlega herskįrri!

Ķ nęsta pistli, sem er alveg yfirvofandi, ef ég dett žį ekki steindaušur nišur, veršur fariš nįnar śt ķ žennan merkilega įratug ķ vešrinu. 

Nżtt fylgiskjal fyrir mįnašarvöktun įrins 2011 er ekki alveg tilbśiš en er ķ undirbśningi.


Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband