Fęrsluflokkur: Hlżustu og köldustu mįnušir

Hringnum lokaš

Nś hef ég lokiš pistlum mķnum į blogginu um tķu hlżjustsu og tķu köldustu mįnuši į Ķslandi. Žetta eru 25 pistlar, tveir fyrir hvern mįnuš, einn um hlżju mįnušina og annar um žį köldu, nema hvaš janśar 1918 fęr sér pistil. Auk žess er einn pistill žar sem skżrt er hvernig ég stóš aš žessu.

Mišaš er viš hitann į žeim vešurstöšvum sem lengst hafa athugaš. Fyrsta višmišunarįriš er 1866 en žį voru ašeins tvęr vešurstöšvar starfandi, sem er ansi fįar,  en voru oršnar fjórar įriš 1874, sjö 1880 og svo nķu frį 1898 og sķšan. Ég kaus aš byrja 1866 frekar en til dęmis 1874, žrįtt fyrir stöšvafęš, til aš nį inn ķ meginbįlkinn hinum mjög svo köldu įrum 1866 og 1867.

Ķ žremur tilvikum (jan. og mars 1847 og  apr. 1859) žegar einhver mįnušur fyrir 1866 hefur veriš afgerandi hlżjastur eša kaldastur eša mjög nęrri žvķ og žį ķ öšru sęti, eru žeir teknir inn ķ meginröšina en hins vegar ekki į sama hįtt skeytt um ašra mįnuši sem hugsanlega kęmust inn į topp tķu lista ķ önnur sęti ef reynt  vęri aš meta žaš ķ alvöru sem ég held aš sé ekki aušvelt žvķ męlingar verša bęši strjįlli og óįreišanlegri žvķ lengra sem dregur aftur ķ tķmann.                                 

Hins vegar er allmargra slķkra mįnaša samt sem įšur getiš utan rašar og stundum ķ talsveršu mįli. Auk žess eru żmsir mįnušir frį 1866 teknir meš utan dagskrįr sem ekki eru mešal žeirra tķu hlżjustu eša köldustu en mér žótti samt įstęša til, af żmsum orsökum, aš taka fyrir. Žetta gildir ekki sķst um jślķ žar sem fjallaš er alls um 44 mįnuši og įgśst žar sem ég hef skrifaš um 34 mįnuši.         

Mįnuširnir frį janśar 1866 til nóvember 2011 eru alls 1751 (145 įr og 11 mįnušir) og žar af hef ég fjallaš um 293 mįnuši eša tęp 17 %.                                                                       

Fyrir 1866 hef ég svo skrifaš um eša ķ žaš minnsta drepiš į 95 mįnuši og eru  žar meš taldir janśar og mars 1847 og aprķl 1859.

Alls eru žetta 388 mįnušir. 

Žetta er ķ raun og veru oršin dįlķtil bók. Rafbók og vešurbók. 

Hér fyrir nešan er hęgt aš smella į alla pistlana hvern um sig. 

Jś, ég veit aš žessir pistlar eru langir. En ég held aš žar geti hinir fróšleiksfśsu fundiš żmislegt. Žegar ég var aš lesa žį yfir nśna sį ég aš minnsta kosti margt sem ég vissi ekki įšur!

Hlżjustu og köldustu mįnušir į Ķslandi -Skżringar. 

Hlżjustu janśarmįnušir. 

Frostaveturinn mikli 1918.

Köldustu janśarmįnušir. 

Hlżjustu febrśarmįnušir. 

Köldustu febrśarmįnušir.

Hlżjustu marsmįnušir.

Köldustu marsmįnušir.

Hlżjustu aprķlmįnušir.

Köldustu aprķlmįnušir.

Hlżjustu maķmįnušir. 

Köldustu maķmįnušir.

Hlżjustu jśnķmįnušir.

Köldustu jśnķmįnušir.

Hlżjustu jślķmįnušir.

Köldustu jślķmįnušir.

Hjżjustu įgśstmįnušir.

Köldustu įgśstmįnušir

Köldustu septembermįnušir

Hlżjustu septembermįnušir.

Hlżjustu októbermįnušir. 

Köldustu októbermįnušir.

Hlżjustu nóvembermįnušir.

Köldustu nóvembermįnušir.

Hlżjustu desembermįnušir

Köldustu desembermįnušir. 

 

 


Köldustu desembermįnušir

1880 (-7,3) Veturinn 1880-1881 er haršasti vetur sem komiš hefur į Ķslandi sķšan einhvers konar vešurathuganir meš męlitękjum hófust fyrir um žaš bil tvö hundruš įrum. Desember og mars voru žeir köldustu sem komiš hafa en janśar og febrśar žeir nęst köldustu.

Desember var kringum tveimur stigum kaldari en sį nęst kaldasti og um žaš bil sjö stigum undir mešaltalinu 1961-1990 sem er -0,6 stig. Mikil hęš var oft yfir Gręnlandi og jafnvel sušur um Ķsland en lįgur žrżstingur austan viš landiš og yfir Noršurlöndum eins og kortiš um yfirboršsžrżsting sżnir. Ķ hįloftunum var hęšarhryggur um Gręnland sem veitti köldu lofti yfir landiš. Hlżtt var hins vegar ķ Evrópu. Fyrstu tvo dagana ķ desember var noršanįtt  en dagarnir 3.-5. voru žeir hlżjustu ķ mįnušinum og rigndi sunnanlands og vestan. Mesti hiti mįnašarins, 8,3 stig, męldist žį ķ Reykjavķk og Vestmannaeyjum. Ašfaranótt hins 10. gerši vestan fįrvirši į sušvesturlandi. Fréttir frį Ķslandi lżstu žvķ svo: ,,Bryggjur og skķšgaršar sópušust į burt śr Hafnarfirši og Reykjavķk, skip og bįta tók vķša ķ loft upp, og sló žeim nišur aftur mölbrotnum; brotnušu ķ vešri žessu eigi fęrri en 7 sexęringar ķ Minni-Vogum, 6 ferjur į Akranesi og mörg skip į Įlftanesi og vķšar. Į Vatnsleysuströnd tók upp žiljubįt, sem var ķ smķšum, og bar vešriš hann um 300 fašma yfir grjótgarša og skķšgarša, svo aš hann kom hvergi viš, en mölbraut hann sķšan, er nišur kom. Heyskašar uršu nokkrir į Sušurlandi, einkum fyrir austan fjall, og sama var aš segja af Vestfjöršum; žar höfšu vķša hjallar fokiš meš munum og matvęlum og varš ei eftir af žaš er sęist. Eigi gjörši vešur žetta mikiš tjón į skepnum, žvķ aš svo vel vildi til, aš vešriš skall į aš nóttu til, svo aš fénašur var byrgšur. Vešur žetta varš allmikiš į Noršurlandi en gjörši žar eigi skaša, svo aš orš sé į gjöranda.''

1880_12_slp.pngKortiš sżnir mešaltal loftžrżsitngs ķ paskölum en ef viš sleppum sķšustu tveimur nśllunum fįum viš śt heila hektópaskala, 1015 yfir mišju Ķslandi.  Kuldarnir byrjušu fyrir alvöru 12. desember. Ekki hlįnaši eftir žaš ķ Stykkishólmi og Grķmsey fyrr en į gamlįrsdag en ekki allan mįnušinn į Teigarhorni. Var įttin milli austurs og noršurs allan tķmann og oft hvasst. Blašiš Fróši į Akureyri segir ž. 22. aš žar hafi žį snjóaš hvern dag žaš sem af  var mįnašarins. Kalt var um jólin, frostiš fór nišur ķ 21,1 stig į jóladag ķ Stykkishólmi. Eftir jólin var mjög vont vešur į landinu, hįvaša noršanrok meš hrķšarvešri nyršra og frostiš 10 til 20 stig. Mest frost ķ mįnušinum męldist reyndar žann 18. -23,4 stig į  Valžjófsstaš ķ Fljótsdal. Ekki var męlt į Grķmsstöšum eša Möšrudal į žessum tķma. Og heldur ekki į Akureyri. Snjókoma var vķša. Žann. 27. komst frostiš ķ Reykjavķk nišur ķ -18,4 stig og er žaš mesta frost sem męlst hefur žar ķ desember. Um žetta leyti fór frostiš ķ Vestmannaeyjakaupstaš nišur ķ -17,8 stig sem er mesti kuldi sem žar hefur komiš ķ desember. Ķ Hreppunum kom lķka desembermet, -21,6 stig į Hrepphólum. Į noršurlandi voru mikil frost, allt aš -30 stig aš sögn blašanna. Voru  hafžök af ķs fyrir öllu noršurlandi. Į Akureyri gerši žrišja ķ jóum noršan stórhrķš svo svarta aš tępast var fęrt hśsa į milli og stóš hśn ķ tvö dęgur. Į gamlįrsdag hlżnaši loksins meš sunnanįtt og var žį rigning į sušur- og vesturlandi. Jónas Jónassen lżsti tķšarfarinu ķ Reykjavķk ķ desember ķ Ķsafold 16. janśar 1881:       

Žar sem allur fyrri hluti žessa mįnašar var fremur frostlķtill, hefir allur sķšari hluti hans (frį 13.) veriš einhver hinn kaldasti, er elztu menn muna, žvķ ekki einungis hefir frostharkan veriš geysi-mikil, heldur hefir hin kalda noršanįtt haldizt óvenjulega lengi. Aptur į móti hefir snjór falliš mjög lķtill. Fyrstu 2 dagana var vešur stilt og bjart, en 3. hvasst į austan meš blindbyl, en logn aš kveldi meš nokkurri rigningu; og 5. hęgur į landsunnan meš rigningu ; 6. hęgur śts. aš morgni, en brįšhvass aš kveldi og sama vešur 2 nęstu dagana, en žó vęgari meš hryšjum ; 9. hvass į landuoršan mešbyl aš morgni, gekk svo til eptir mišjan dag og fór aš hvessa į śtsunnan og varš śr žvķ fjarskalegt ofsavešur, sem hélzt viš allt kveldiš og nęstu nótt fram til morgunsins 10., aš hann lygndi, og var žann dag hęgur śtsynningur meš slettingsbyl um kveldiš, 11. og 12. aptur hvass į śts. gekk svo 13. ķ noršanįtt til djśpanna, en hér ķ bęnum var žann dag og eins 14. og 15. hęg austangola; 16. landnyršingur, hvesti er į leiš daginn og var brįšvišri į noršan til djśpanna og frį 17.-30. einlęgt noršanbįl meš grimdarhörku; einkum var vešurhęšin mikil 27. og 28. og lagši sjóinn, svo aš menn hinn 30. gengu eigi aš eins śt ķ Aknrey, Engey og Višey heldur og npp į Kjalarnes. Ofangreinda daga 17.-30.) var hér ķ bęnum opt logn, žótt noršanrok vęri inn aš eyjum, 31. breyttist aptur vešurįtta, er hann gekk til landsušurs meš talsveršri rigningu, en aš kveldi dags var hann aptur genginn ķ śtsušur meš miklum brimhroša.

Mešalhiti mįnašarins var alls stašar lęgri en sķšar hefur oršiš. Hér į eftir er mešalhiti mįnašarins į žeim vešurstöšvum sem athugušu og mešalhitinn 1961-1990 innan sviga ef hann liggur fyrir: Reykjavķk -7,0 stig (-0,2), Hafnarfjöršur -7,0, Stykkishólmur -7,9 (-0,8), Siglufjöršur -8,9, Grķmsey -8,8 (-0,9), Valžjófsstašur -9,4, Teigarhorn -6,7 (-0,1), Papey -6,3, Vestmannaeyjar -3,8 (1,4), Hrepphólar -8,6 (-1,6), Eyrarbakki -7,4 (-0,9). Ķ Saurbę ķ Eyjafjaršardal var mešalhitinn reiknašur -10,7 stig og er žaš lęgsta mešaltal sem skrįš hefur veriš ķ nokkrum desembermįnuši fyrir ķslenska vešurstöš į lįglendi.

Śrkoma var svo lķtil aš žetta er hugsanlega einn af fimm žurrustu desembermįnušum.

1878_12_500_an_nh.png1878 (-5,2) Žessi mįnušur, sem ansi lķtiš hefur veriš  „ķ umręšunni", er eigi aš sķšur nokkuš merkilegur. Aldrei hefur mįnašarloftžrżstingur veriš jafn hįr ķ desember į landinu sķšan byrjaš var aš męla hann kringum 1820. Ķ Stykkishólmi var hann 1020,3 hPa. Nóvember, nęsti mįnušur į undan, var svo meš mestan loftžrżsting fyrir žann mįnuš, 1019,6 hPa ķ Hólminum. Gętti žessa hįa žrżstings um allt noršurskautiš en mest fyrir sušvestan land. Žrżsstingur var aftur į móti mjög lįgur sušur ķ Atlantshafi į žeim slóšum sem Azoeyjarhęšin er venjulega. Eitthvaš mjög óvenjulegt hefur veriš aš gerast į žessum tķma. Geysileg hįlloftahęš var yfir sušaustanveršu Gręnlandi. Sjį frįvikakortiš um hęš 500 hPa flatarins ķ um 5 km hęš. Og žetta var enda žurrasti desember sem męlst hefur ef dęma mį eftir žeim tveimur stöšvum sem žį athugušu og athuga enn og žessi desember er einnig sį nęst kaldasti eftir 1865. Śrkoman į Teigarhorni var sś minnsta sem žar hefur męlst i desember, 1,8 mm, en féll žó į žremur dögum. Ķ Stykkishólmi var śrkoman 12,7 mm og śrkomudagar voru 11, fyrstu tķu dagarnir og svo aš morgni ašfangadags. Frį žeim 18. sįst varla skż į himni ķ Stykkishólmi nema hvaš žykknaši upp į Žorlįksmessu meš sušaustanįtt og snjóaši ofurlķtiš en aftur létti til aš kvöldi jóladags. Žann dag var aš mestu logn og lķtiš skżjaš til kvölds en frostiš var 7-8 stig. Žrķr desembermįnušir hafa žar veriš žurrari ķ Stykkishólmi, 7,0 mm 1872, 8,7 mm 1952 og 11,7 mm 1882. Ķ Grķmsey voru fjórir śrkomudagar laust eftir mišjan mįnuš en annars var alveg žurrt. Hitinn fór mest ķ 6,8 stig ķ Stykkishólmi ž. 2, en frostiš ķ -17,1 stig į Skagaströnd, mjög lķklega į gamlįrsdag. En žessar hitatölur segja ekki mikiš žvķ ašeins var męlt į įtta stöšvum og engum sem eru verulega kuldavęnar. Fyrstu vikuna var stundum lķtilshįttar hlįka en annars voru frostin svo til linnulaus og lįgmarkshiti frį žeim 17. flesta daga undir -10 stigum ķ Stykkishólmi. Noršaustan og austanįtt var yfirgnęfandi eftir fyrstu vikuna. En vindar voru oftast hęgir og žótti tķšin hagstęš. Gamlįrsdagurinn var ęši kaldur meš 16 stiga frosti ķ Grķmsey og 15 ķ Stykkishólmi. Fyrir noršurlandi varš vart viš hafķshroša nįlęgt jólum en hann hörfaši aftur frį um nżįriš. Hlżtt var į vestur Gręnlandi sem var hlżindamegin viš hįloftahęšina en kalt į Noršurlöndum og vķšast hvar ķ Evrópu. Einnig var mög kalt ķ nęstum žvķ öllum Bandarķkjunum. 

Reykjanesvitinn, fyrsti viti į Ķslandi, var tekinn ķ notkun fyrsta dag mįnašarins.  

1973_12_thick_an.png1973 (-4,2) Kaldasti desember į landinu sķšan 1886 en hitinn žį var svipašur. Žetta er sem sagt kaldasti desember sem nślifandi Ķslendingar hafa kynnst ef eigin raun. Var hann samt talsvert mildari en žeir tveir mįnušir sem taldir hafa veriš hér aš framan, sem skera sig nokkuš śr fyrir kulda sakir. Mįnušurinn var ekki ašeins kaldur heldur einnig umhleypingasamur. Mjög snjóžungt var fyrir noršan. Aš morgni gamlįrsdags var snjódżptin 153 cm į Raufarhöfn og Hornbjargsvita. Į Raufarhöfn er žetta reyndar śskomumesti desember, 168,6 mm (1934-2008).  Snjólag į landinu var žaš mesta nokkru sinni ķ desember, 88%, įsamt desember 1936. Alhvķtt var alla daga ķ Grķmsey, Torfufelli ķ Eyjafjaršardal, Vöglum i Fnjóskadal, Sandhaugum ķ Bįršardal, Dalatanga og Kvķskerjum, auk hįlendisstöšvanna į Hveravöllum og Sandbśšum. Į Skógum undir Eyjafjöllum voru alaušir dagar tķu. Reyndar byrjaši mįnušurinn meš hlżindum. Ašfaranótt žess žrišja komst  hitinn ķ 16 stig bęši į Dalatanga į austfjöršum og Galtarvita į vestfjöršum. En eftir fyrstu tķu dagana voru ekki hlįkur aš heitiš geti. Suma dagana var frostgrimmdin meš allra mesta móti. Ķ Reykjavķk var mešalhitinn ž. 17. og 18. -12,7 stig og hefur ašeins einn desemberdagur (-14,1 ž. 28. 1961) veriš kaldari a.m.k. sķšustu 75. Kaldast į landinu varš ž. 21. -27,5 stig ķ Reykjahlķš og sama dag -25,4 į Brś į Jökuldal. Žann dag var bjart um land allt. Į Akureyri komu dagshita meš mesta kulda žrjį daga ķ röš, 22.-24, -sautjįn  og įtjįn stiga frost. Żmsir ašrir dagar voru mjög kaldir į landinu, t.d. komst frostiš į Hveravöllum ķ -26,9 stig ž. 18. og -26,0 į Grķmsstöšum ž. 22. Į Breišafirši var svo mikill langašarķs aš menn gįtu allvķša gengiš milli eyja į tķmabili. Ķ žessum kuldum tók Reykjavķkurhöfn aš leggja, sjaldan žvķ vant. Kortiš sżnir žykktina yfir landinu sem var ęši lįg en lįg žykkt ber vitni um kalt loft. Mešalhiti į landinu er į kortinu hér fyrir nešan. Desember 1880 var aš mešaltali žremur stigum kaldari!

des_1973.gif  

Żmislegt gekk nś į ķ heiminum ķ žessum mįnuši. Žann 17. drįpu arabķskir hryšjuverkamenn 31 mann ķ žżskri flugvél ķ Rómaborg. Daginn eftir skemmdist  Stjönubķó rétt einu sinni af eldi ž. 18. Sorglegra var žó aš ž. 22. fórust hjón og tvö börn ķ bruna į Seyšisfirši. Stórsöngvarinn Bobby Darin lést ž. 20.

1886_12_850_an.png1886 (-4,1) Kalt var žennan mįnuš en hitastig fremur jafnt og kalt en žó engin stórkostleg kuldaköst. Varla hlįnaši žó aš rįši į landinu žar til daginn fyrir gamlįrsdag. Fyrstu vikuna voru miklir umhleypingar. Žeir snérust svo ķ hvassa noršanįtt en sķšan hęgari austanįtt og var žį oft bjart sušvestanlands en loks komu frekari umhleypingar. Seint ķ mįnušinum snjóaši viš og viš ķ Reykjavķk og var žar talsveršur snjór į jörš ķ mįnašarlok. Enginn desember ķ Reykjavķk hefur eins lįgt mįnašarhįmark ķ hita, ašeins 2,4 stig sem męldist į gamlįrsdag. Sama dag męldist mesti hiti į landinu, 7,7 stig ķ Vestmannaeyjum. Kaldast varš upp śr mišjum mįnuši og fór frostiš žį ķ -25,1 stig ķ Möšrudal. Jólin voru ęši köld, įtta til tķu stiga frost ķ Reykjavķk į jóladag en fór ķ žrettįn stig nęstu nótt. Oft snjóaši ķ mįnušinum ķ öllum landshlutum. Mikill snjór var ķ Skaftafellssżslum aš sögn Žjóšólfs į ašfangadag. Žann 20. fórust žrķr menn ķ snjóflóši ķ Önundarfirši og einn mašur daginn eftir ķ Glerįrdal. Śrkoman ķ heild var ašeins um helmingur mešalśrkomu. Hęš var oftast yfir Gręnlandi en lęgšir milli Ķslands og Noregs. Kuldatunga lį noršan śr höfum yfir Ķsland.  Jónassen lżsti tķšinni ķ nokkrum blöšum Ķsafoldar:

Framan af žessari viku var talsverš óstilling į vešrinu. Optast viš Sv. meš hryšjum og opt hvass meš brimróti; h. 4. var fyrst hęg austanįtt, eptir hįdegi var kominn blindbylur og aš kveldi genginn til śtsušurs (Sv) eptir stutta rigningu af landsušii (Sa) og farinn aš frysta. Ašfaranótt h. 5. bįlhvass į śtsunnan me3 miklum brimhroša, gekk svo til noršanįttar h. 6. med hęgš og hreinvišri meš talsveršu frosti. Ķ dag 7. hęgur austan-kaldķ i morgun, dimmur ; eptir bįdegi bjartur, landnoršan (na) hęgur. Lķtill snjór į jöršu. Ķ fyrra var hjer žessa dagana mikill gaddur ; h. 7. ž. m. 1 fyrra var hjer -12 (ašfaranótt hins 7.) og -10 um hįdegi; logn og fagurt vešur. (8. des.)  - Framan af žessari viku var talsveršnr kuldi og var hvasst noróanvešur til djśpa, žótt lyngt vęri hjer. Seinni part vikunnar hefir veriš hęg austanįtt og frostlitiš, opiast bjart og heišskķrt vešur. Ķ dag 14. fegursta vešur, logn. (15. des.) - Fyrsta dag vikunnar var hjer logn, žangaš til aš hann gekk til noršurs sķšari part dags h. 16 var hvass um tķma. en gekk strax ofan og varš śr žvķ austanįtt meš nokkurri ofanhrķš ; gekk sķšan til śtsušurs (Sv) meš brimhroša og byljum h. 20. eptir aš hann hafši veriš į landsunnan litla stund meš talsveršn rigningu. Hjer fjell nokkur snjór um kveldiš h. 19. sem aš mestu leyti er horfinn. Ķ dag 21. vestan śts. hroši, hvass ķ jeljunum. Um sķšustu jól var frostlaust vešur hjer og alveg auš jörö; ašfangadaginn var hśšarigning į austan ; jóladaginn logn og fagurt vešur. (22. des.) - Žessa vikuna hefir veriš hęgš į vešri, optast viš noršanįtt, hęga. eša austanįtt; stundum rjett aš kalla logn; mišvikudaginn h. 22. fjell hjer nokkur snjór og sķšan hefir viš og viš snjóaš, svo hjer er nś sem stendur talsveršur snjór į jöršu, višlķka mikill og ķ fyrra um žetta leyti. Ķ dag 28. logn og fagurt vešur. (29. des.) - Fyrstu daga vikunnar var sunnnįtt meš rigningu; sķšan gekk hann til śtsušurs (sv), hęgur meš talsveršri snjókomu; h. 3. kom noršanrįtt, žó eigi mjög hvöss, og helzt hśn viš enn; sķšasta dag umlišins įrs gerši hjer aftakavešur af sušri; var hjer varla stętt hśsa į milli um kl. 6-7 gamalįrskvöld; vešriš gekk ofan nokkru fyrir mišnętti, og gekk žį til śtsušurs. Ķ dag (4.) noršan, nokkuš hvass, dimmur upp yfir. Snjór hjer nś talsveršur. (5. jan. 1887).  

1887_12_850.png1887 (-3,9) Žessi desember var örlķtiš mildari ķ heild en įriš įšur. Enginn desember hefur žó veriš eins kaldur į Möšrudal, -11,5 stig, en athuganir žar hafa veriš nokkuš stopular ķ įranna rįs. Er žetta lęgsti mešalhiti sem męlst hefur į ķslenskri vešurstöš ķ byggš ķ desember. Noršlęgar įttir voru aušvitaš algengar en žaš kom bęši nokkur hlįkukafli og óvenju hart kuldakast ķ staš jafnari kulda eins og voru 1886. Fyrstu dagana voru noršankuldar en žó ekki afskaplegir. Sušvestanlands var stundum śtsynningur meš éljum. Grķšarlegt  kuldakast um allt land stóš hins vegar yfir dagana 7. til 11. Mesta frost męldist -28,2 stig ķ Möšrudal en -22,0 į Boršeyri, -22,4 į Blönduósi, -20,4 į Akureyri, -23,3 į Nśpufelli ķ Eyjafjaršardal, -21,2 Raufarhöfn, -21,4 į Stórinśpi  -22,1 į Eyrarbakki og -20,9 stig į Teigarhorni. Er žetta meš mestu kuldum sem komiš hafa ķ desember. Aldrei hefur męlst meira frost ķ žeim mįnuši į Blönduósi, Raufarhöfn og Teigarhorni. Eftir kuldakastiš mildašist mikiš og syšst į landinu var frostlaust dagana 13.-16. en loks hlįnaši almennilega meš sušvestanįtt ž. 21. og stóš ķ viku. Milt var žvķ um jólin og rigningar. Śrkoma aš morgni ašfangadags var 12,2 mm ķ Reykjavķk. Snjór var lķtill ķ bęnum žennan mįnuš. Hęsti hiti mįnašarins, 7,2 stig,  męldist į öšrum degi jóla ķ Grķmsey en į jóladag voru 6,2 stig į Teigarhorni. Sķšustu vikuna var mjög stillt vešur en vęgt frost. Śrkoman var um žrķr fjóršu af mešalśrkomu en į Teigarhorni var hśn žó meiri en ķ mešallagi. Į Eyrarbakka hefur hins  vegar aldrei męlst jafn lķtil śrkoma ķ desember, 15,6 mm. Kalt var um alla Evrópu en sérstaklega  į noršanveršum Noršurlöndum. Jónassen skrifaši um vešurfar mįnašarins ķ nokkrum blöšum Ķsafoldar:

Talsverš ókyrrš hefir verķš į vešri žessa vikuna; hann hefir snśizt śr einni įtt ķ ašra į sama sólarhringnum; viš og viš hefir hann veriš viš noršanįtt. 4. var hjer hvasst austanvešur og dreif žį nišur talsveršan snjó; 5. hęgur į noršan dimmur, og ķ dag 6. hvass į noršan og bjartur ķ lopti. (7. des.) - Framan af žessari viku var optast vešurįtt viš noršur, hęg hjer, hvass til djśpa, meš miklu frosti, gekk sķšan til austurs, rokhvass sķšari part dags 12. Sķšan viš hęga austanįtt og ķ dag 13. frostlaust vešur hęgt į austan. Snjór hefir eigi falliš hjer nema aš morgni h. 10., er hann gerši austanbyl um tķma. (14. des.) - Optast hefir veriš hęgš mikil a vešri hina umlišna viku ; sķšari partinn var hann.viš noršanįtt en hęga ; ķ dag 20. logn, dimmur i lopti og snjó-. żringur śr honum öšru hvoru. (21. des.) - Alla višuna hefir veriš blęja logn og allan fyrri partinn žokumugga dag og nótt og viš og viš nokkur rigning; sišustu dagana hefir veriš hiš fegursta og bjartasta vešur meš vęgu frosti. Hjer er svo aš kalla auš jörš. Ķ dag 27. blęja logn og heišskķrt lopt. Ķ sjónum talsverš harka. (28. des.) - Žokumuggan og logniš, sem var hjer alla fyrri vikuna, hjelzt viš 3 dagana framan af žessari viku ; aš morgni h. 31. gekk hann til noršurs og gjörši brįtt įkaflegt noršanrok, sem hefir haldizt til ašfaranóttar h. 3. er hann gekk til austur-landnoršurs hjer innfjaršar (hvass enn į noršan til djśpa). Sjóharkan mikil og er nś sem stendur ķshroši śt į mišja skipalegu. Jörš hjer svo aš kalla alauš. (4. jan. 1888).

Žann 28. hélt Brķet Bjarnhéršinsdóttir fyrirlestur ķ Góštemplarahśsinu og var žaš fyrsti opinberi fyrirlestur sem  kona hélt hér į landi. Óperan Óžello eftir Verdi var frumflutt žann annan ķ Napólķ.   

1909_12_850t_an.png1909 (-3,6) Fyrir sunnan var tķš talin hagstęš en fyrir noršan snjóaši allmikiš. Fyrstu vikuna var noršanįtt meš snjókomu og kulda fyrir noršan. Hęš var žį yfir Gręnlandi en vķšįttumikil lęgšasvęši fyrir austan land. Žann 9. fórust tveir menn ķ snjóflóši ķ Skrišuvķkurgili milli Njaršvķkur og Borgarfjaršar eystra. Nokkru fyrr uršu skemmdir į sķmalķnum į austurlandi vegna snjóflóša. Žaš brį til sušaustanįttar žann 11. meš mikilli śrkomu į austfjöršum og sķšan til  sunnanįttar meš talsveršum hlżindum. Komst hitinn ķ 13,3 stig į Seyšisfirši ž. 13. en daginn eftir ķ 10 stig į Teigarhorni og daginn žar į eftir einnig ķ 10 stig ķ Vestmannaeyjum. Vindur snérist til noršvestanįttar ž. 16 og sķšan til noršanįttar sem hélst aš mestu nęstum žvķ til mįnašarloka. Var žį aftur hęš yfir Gręnlandi en lęgšir viš Noreg. Eftir žann 16. hlįnaši ekki vķšast hvar fyrr en ž. 29. nema sunnarlega į landinu. Syšra snjóaši į jóladag. Kaldast varš -27,0 stig ķ Möšrudal  og -26,4 Grķmsstöšum. Į Akureyri fór frostiš ķ tuttugu stig. Śrkoman var minni en žrķr fjóršu af  mešalśrkomu og tiltölulega minnst į sušurlandi.

Tónskįldiš Gśstav Mahler lauk ķ žessum mįnuši viš verk sitt Das Lied von der Erde (Ljóš jaršar) fyrir einsöngvara og hljómsveit.   

1917_12_500_an.png1917 (-3,6) Į Vestfjöršum er žetta kaldasti desember sem žar hefur męlst, frį 1898, -6,3 stig į Bolungarvķkursvęšinu, hįlfu öšru stigi kaldara en 1973. Loftžrżstingur mįnašarins var 1016,2 hPa ķ Stykkishólmi og ķ desember hefur hann ašeins veriš hęrri įriš 1878. Žessi mįnušur var kannski eins konar upptaktur fyrir frostaveturinn mikla 1918. Hann er sjįlfur sjöundi kaldasti desember eftir 1865 og ķ honum męldist mesta frost sem męlst hefur į landinu ķ desember og einnig mesti loftžrżstingur. Žaš var 1054,0 hPa ķ Stykkishólmi aš morgni žess sextįnda. Žį var žar logn og léttskżjaš en -18 stiga frost. Į sama tķma var stķf noršanįtt og 15 stiga frost į Teigarhorni ķ léttskżjušu vešri. Į Akureyri męldist frostiš daginn eftir -22,0 stig sem er desembermet en į Möšruvöllum ķ Hörgįrdal var frostiš -22,3 stig. Ekki voru lįgmarksmęlingar ķ Reykjavķk en Vķsir segir žann 17. aš frostiš žar hafi komist ķ 19 stig ķ bęnum, 22 į Vķfilsstöšum en yfir 20 stig į Kleppi. Hęš hafši byggst yfir Gręnlandi ķ nokkra daga meš noršanįtt į Ķslandi og sķšan teygt sig til Ķslands. Hęšin varš samt mjög skammlķf žvķ strax ž. 17. fór lęgš noršaustur um Gręnlandssund og varš žį vķša frostlaust. Mįnušurinn hófst raunar meš noršanįtt og stórhrķš fyrir noršan en sķšan skiptust į austan eša noršanįtt, litlar sušvestanhlįkur og breytilegt vešur žar til hęšin mikla lét til sķn taka. Inni ķ žessu geršist žaš, ķ kjölfar noršanįttar ķ lok fyrstu viku mįnašarins, aš minnihįttar hęšarhryggur byggšist upp yfir landinu. Žann 9. var komiš logn į hįlendinu noršaustanlands og bjart um tķma og um kvöldiš męldist ķ Möšrudal mesta frost sem męlst hefur į Ķslandi ķ desember, -34,5 stig en -30,0 į Grķmsstöšum. Ekki stóš žessi kuldi lengi žvķ daginn eftir hlįnaši sķšdegis į Fjöllunum ķ austanįtt og snjókomu sem var drjśg žennan mįnuš fyrir noršan. Ķ Hśnavatns-og Skagafjaršarsżslum var sagšur meiri snjór en menn mundu, aš sögn Vķsis 14. desember. Eftir stóru hęšabóluna ž. 16. varš hruniš óhjįkvęmilegt og voru nokkrir umhleypingar til jóla. Į jólunum sjįlfum var hins vegar sušvestan hlįka um land allt į lįglendi. Komst hitinn ķ 10,2 stig į Teigarhorni bęši į jóladag og gamlįrsdag. Ķsafold skrifar ž 29.: ,,Meš jólunum gerši mikla hlįku, sem haldist hefir óslitin aš heita mį sķšan, til mikillar hagsęldar, jafnt bśand sem bęjarmönnum og er hlįkan sögš nį um land allt.''  Vķsir sagši aš rauš jól hafi veriš ķ höfušstašnum og grennd. Vķšast um landiš var oršiš snjólaust eša snjólitiš um įramót ef marka mį dagblöšin. Hafķs var talsveršur fyrir noršurlandi žennan mįnuš og t.d. var mikill ķs į Ķsafjaršardjśpi ķ įrslok en ķsinn teygši sig alveg aš Melrakkasléttu. Hįlofthęš var sušvestur af landinu ķ žessum mįnuši og vestanvindar algengastir į landinu viš jörš.

Finnar lżstu yfir sjįlfstęši ž. 8. frį Rśssum en ž. 16. sömdu Rśssar friš viš Žjóšverja. Ķ Nżja biói var  veriš aš sżna fyrstu kvikmyndina sem var meš ķslenskum texta.   

1916_12_850t_an.png1916 (-3,3) Noršaustan eša noršanįtt var nęstum žvķ einrįš ķ žessum mįnuši en dagana 4. -5. var žó sunnan og sušvestanįtt meš vęgum hlżindum. Komst hitinn ķ 8,6 stig į Seyšisfirši ž. 5. Žann dag rigndi hressilega ķ Vestmannaeyjum og męldist žar śrkoman 39 mm nęsta morgun. Hęš var alla jafna yfir Gręnlandi en lęgšasvęši milli Ķslands og Skotlands. Mildast var į sušausturlandi žar sem skemmst var ķ mildara loft en kaldast į Vestfjöršum. Śrkoma į landinu var žó minni en hįlf mešalśrkoma ķ mįnušinum og sérstaklega var hśn lķtil sunnanlands og vestan. Ekki voru śrkomumęlingar ķ Reykjavķk en į Vķfilsstöšum voru ašeins fjórir śrkomudagar. Hins vegar var śrkoman vel yfir mešallagi allmargra įra į žessu skeiši į Möšruvöllum ķ Hörgįrdal, 80 mm. Ķ Vestmannaeyjum var oft bjart yfir og śrkoman var er sś žrišja minnsta ķ desember. Sólskinsstundir voru žó einungis 8 į Vķfilsstöšum. Sérlega kalt  var dagana 9. til. 12. og aftur 20. til 22. Ofsarok var ķ Reykjavķk žann 11. Sķšdegis ž. 19. fór aš hvessa meira ķ noršanįttinni en veriš hafši og  var vķša hvasst nęstu daga meš hrķšarvešri. Frostiš ķ Möšrudal fór ķ -22,0 stig en į Grķmsstöšum ķ 19,0 stig ž. 21. Žar snjóaši eitthvaš alla daga mįnašarins. Ķ įrslok voru stillur ķ höfušstašnum.  

Framsóknaraflokkurinn var stofnašur ž. 16. Įtökunum viš Verdun, einhveri alręmdusta orustu allra tķma, lauk ž. 18. og rśssneski munkurinn Rasputin var myrtur ž. 30.  

1906_12_850_1124841.png1906 (-3,1) Śrkoma ķ Reykjavķk var 113 mm sem er drjśgt yfir mešallagi. Annars stašar var hśn kringum mešalag en žó vel undir žvķ į Teigarhorni. Stór hluti śrkomunar ķ Reykjavķk féll į ašeins tveimur dögum, 31 mm ž. 21. og 33 mm daginn eftir. Hitinn fór žann sjötta ķ 10,8 stig į Seyšisfirši en 7,5 ķ Reykjavķk. Ęši var umhleypingasamt en oftast svalt eša kalt nema ķ fyrstu vikunni og fimm daga upp śr mišjum mįnušinum. Vķša var fremur snjólķtiš. Mikill snjór var žó į Seyšisfirši fyrstu dagana, segir Ķsafold žann 6. Og um mišjan mįnušinn (15.) kvartaši blašiš um hvassvišri sķšustu vikuna ķ Reykjavķk og sagši aš snjór vęri töluveršur. Į Žorlįksmessu skall į mikiš kuldakast sem stóš sums stašar til mįnašarloka. Jólin og įramótin voru žvķ ansi  köld meš hrķšarvešri fyrir noršan. Fór frostiš ķ -30,0 ķ Möšrudal og -21 stig į Holti ķ Önundarfirši en -20 ķ Hreppunum. ,,Alhvķt jól og eftir žvķ köld. Hvassvirši af żmsum įttum'', segir Ķsafold žann 29. Ķ Skagafirši og vķšar fyrir noršan var mikill snjór, segir Austri į gamlįrsdag. Jónassen var nś kominn yfir į Žjóšólf og lżsti vešurfarinu ķ Reykjavķk 4. janśar 1907: 

Ķ žessum mįnuši hefur veriš óvenjul. kalt og snjór mikill į jöršu, Austan-gola um tķma framan af,svo logn og sķšan optast śtsynningur. Loptžyngdarmęlir komst óvenjul. hįtt, 782,3 millim. [1043 hPa]; hefur eigi komist svo hįtt ķ mörg įr, var žį noršanįtt, nokkuš hvass um tķma.

Fyrstu frišarveršlaun Nóbels voru veitt ķ žessum mįnuši og hlaut žau Thedore Roosevelt sem var forseti Bandarķkjanna 1901-1909.
 
1892 (-3,1) Žessi desember var ekki svo afskaplega kaldur viš sjóinn į sušur og vesturlandi en miklu kaldari inn til landsins og sérstaklega fyrir noršan. Į Akureyri hefur enginn desember veriš eins kaldur, -6,3 stig, sķšan samfelldar męlingar hófust žar 1882. Ķ Möšrudal var mešalhitinn -10,1 stig sem er meš žvķ allra lęgsta. Oft var hęgvišrasamt į žessum slóšum og loftžrżstingur fremur hįr. Mikiš noršanįhlaup var dagana 2.-4. og var žį hrķš um allt vestanvert landiš. Fórust žį įtta manns. Kuldar voru vķšast um land meš smįblotum sums stašar fyrstu tuttugu dagana en žį gerši hlįku syšst į landinu og sķšan alls stašar. Undir lok kuldakastsins fór frostiš ķ -22,7 stig ķ Möšrudal og -21,3 stig į Boršeyri. Ķ Reykjavķk fór frostiš ķ -16,8 stig ž. 19. og er žaš meš mestu frostum žar ķ desember. Ķsafold lżstir tķšarfarinu svo 17. desember: ,,Haršindi hafa veriš nś um hrķš eša frį žvķ seinast ķ f. mįn.; fannkoma mikil, frost og umhleypingar. Illt til jaršar. Innistöšur tķšar. Póstar komast eigi įfram fyrir ófęrš og illvišrum. Ókomnir enn noršan og vestan.'' Hlżtt var ķ sunnanįttum sķšustu vikuna og fór hitinn ķ 8,1 stig ž. 28. ķ Vestmannaeyjum. Leysti žį snjó mjög sem var mikill fyrir. Śrkoma ķ mįnušinum var žó alls stašar lķtil, kringum žrķr fjóršu af mešalśrkomu. Loftžrżstingur var ķ hęrra lagi og ekki var kalt ķ hįloftunum aš žvķ endurgreiningar frį Amerķku herma. Jónassen sagši frį Reykjavķkurvešrinu ķ Ķsafoldarblöšum:

Austan-landnoršan aš morgni h. 30., ofanhrķš  eptir hįdegi og nokkuš hvass į noršan um kveldiš; hęgur 4 austan fyrri part dags h. 1., en gekk svo ķ śtsušur meš bleytusletting um kveldiš og ašfaranótt h. 2. bįlhvass 4 śtsunnan meš svörtum jeljum; gekk svo allt ķ einu til noršurs sķšari part dags, rokhvass meš blindbil; var svo bįlhvass meš ofanhrķš aš morgni h. 3. og hjelzt noršanvešriš meš talsveršu frosti žar til hann lygndi sķšari part dags h. 5. Mį sķšan heita aš hafl veriš logn. Ķ morgun (7.) svört žoka.  (7. des.) - Hinn 7. var hjer logn meš žoku; fór aš snjóa sķšast um kvöldiš; svo logn og dimmur h. 8. meš ofanhrķš um kveldiš. Hęgur į landsunnan h. 9. meš rigningu. Ķ morgun (10.) austan koldimmur meš regni. (10. des) - Dimmur meš regni aš morgni h. 10. en gekk svo sķšari part dags til noršurs meš ofanhrķš; bjartur h. 11. en hęgur į noršan og sama vešur h. 12. en 13. hvass į noršan meš blindbyl allan fyrri part dags, koldimmur; lygndi svo rjett allt ķ einn um kl. 2-3 og birti upp og żrši regn śr lopti um tķma, logn um kvöldiš. Ķ morgun (14.) hęgur į austan (ķsing). (14. des) - Hęgur į austan hinn 14.; rjett logn og hjart vešur h. 15. žar til sķšast um kveldiš aš gjörši hęga ofanhrķš; ašfaranótt h. 16. varš snöggvast mjög kalt en var um žaš frostlaust um fótaferšatķma og blindbilur af austrķ og stytti eigi upp fyrr en eptir mišjan dag og gekk til noršurs sķšast um kveldiš meš vęgu frosti. Ķ morgun (17.) hęgur, dimmur, ofanhrķš. (17. des.) - Hinn 17. landnoršan, hęgur; hinn 18. hvass į noršan meš ofanhrķš en lygndi um kvöldiš; logn og bjart vešur h. 19., hęg austangola um kvöldiš; hvass į austan og dimmur meš ofanhrķš um tķma h. 20. Ķ morgun (21.) austanįtt, dimmur. Um žetta leyti ķ fyrra gengu hjer miklar rigningar af landsušri, opt rokhvass; hjer var žį lķtiš föl į jöršu (fjell aš ašfaranótt h. 19. af śtsušri). (21. des.) - Undanfarna daga hefir veriš hęg austanįtt meš žķšu, svo snjó hefir tekiš mikiš. Ķ morguu (24.) sama vešur, žķšvindi af austri, hęgur. (24. des.) -Austanįtt meš žķšu, hefir rignt talsvert meš köflum, svo aš snjór er aš hverfa. Ķ morgun (28.) landsynningur meš rigningu, dimmur mjög 6 stiga hiti kl. 9 f. h. (28. des.) - Bezta vešur undanfarna daga, optast austanįtt, opt meš regnskśrum, svo hjer er nś viš žaš auš jörš. (4. jan. 1893)

Ķ žessum svala mįnuši voru svokölluš Skślamįl ķ algleymingi. Žau snérust um Skśla Thoroddsen sżslumann į Ķsafirši en Lįrus H. Bjarnason var settur honum til höfušs vegna einkennilegs mįls sem upp kom vegna manndrįps. En ķ raun voru žetta pólitķskar ofsóknir į hendur Skśla sem loks var a fullu sżknašur fyrir rétti af hvers kyns embęttisglöpum. Ķ St. Péturborg var ballettinn Hnotubrjóturinn eftir Tjękovski frumfluttur ž. 18.

Fyrir 1866 mį finna nokkra mjög kalda desembermįnuši. Ķ desember 1824 var mešalhitinn reiknašur -6,7 stig ķ Reykjavķk. Žaš mun žį vera nęst kaldasti desember sem męlst hefur žar. Kom hann į eftir kaldasta október og kaldasta nóvember sem hęgt er aš finna. Mjög snjóžungt var.

Įrin 1856 og 1859 var mešalhitinn ķ Stykkishólmi og einnig į Akureyri svipašur og 1973. Desember  1805 var įžekkur aš kulda. En įrin 1809, 1810 og 1811 var desember kaldari į Akureyri en ķ nokkrum öšrum męldum desembermįnušum žar meš mešalhita upp į -8,3 stig įriš 1809 en -7,6 stig bęši hin įrin. Frost voru oft mikil žessa mįnuši į Akureyri, stundum yfir -20 stig,  og mest -25,4 stig ž. 30. įriš 1809. Žessir mįnušir viršast samt hafa veriš hlżrri en desember 1880. Hann er kuldakóngurinn. 

Trausti Jónsson: Upplżsingar um desember 1917; Frostaveturinn mikli 1880-1881, Nįttśrufręšingurinn 1, 1977; Jón Helgason:  Įrbękur Reykjavķkur, Leiftur, Reykjavķk, 1936; Sušurnesjaanįll Siguršar B. Sķvertsen, Raušskinna III; Almanak hins Ķslenska Žjóšvinafélags.

Ķ fylgiskjalinu mį sjį mešalhita stöšvanna nķu sem landsmešaltališ er hér mišaš viš ķ öllum žeim mįnušum sem hér er minnst į og żmislegt fleira. Seinna fylgiskjališ sżnir hins vegar kuldann ķ Reykjvik ķ desember 1880. Og hann var ekki fyrir neinar nśtķma veimiltķtur!

Skżringar.


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Hlżjustu desembermįnušir

Fyrir ašal višmišnarįriš okkar, 1866, eru nokkrir desembermįnušir sem lķklega jafnast į viš topp tķu mįnušina eftir 1866 eftir nokkuš fįtęklegum męlingum aš dęma. Žar skal fyrstan telja desember 1851. Hann var sérlega hlżr ķ Reykjavķk, 3,5 stig, sį fjórši hlżjasti frį 1820 og ķ Stykkishólmi var hann 3,1 stig og sį žrišji hlżjasti frį 1845. Žessi mįnušur viršist og hafa veriš mjög hlżr į Akureyri en žar var athugaš nokkur įr į žessum tķma, 2,0 stig. Žetta žżšir einfaldlega aš hann kemur hugsanlega nęstur į eftir 2002 aš hlżindum į landinu, hlżrri en 1946 og žannig žrišji hlżjasti desember, ef žessar tölur eru teknar alveg bókstaflega. Desember 1834 var 3,1 stig ķ Reykjavķk en hvergi annars stašar var žį athugaš en žetta er žį fimmti hlżjasti desember ķ höfušstašnum. Desember 1850 var einnig afar hlżr, ķ Stykkishólmi er hann sį fimmti hlżjasti en sjötti ķ Reykjavķk. Desembermįnuširnir 1840 og 1849 viršast hafa veriš įlķka hlżir og sķšustu mįnuširnir į alvöru topp tķu listanum, 2005 og 1956, en hugsanlega jafnvel sjónarmun hlżrri.

Aš žessu męltu getum viš žvķ sett hér fram eins konar gamanmįla lista yfir hlżjustu desembermįnušir frį 1820, svona til hlišar viš listann frį og meš 1866:

1933, 2002, 1851, 1946, 1987, 1834, 1850, 2006, 1934, 1997, 1849, 1840, 2005, 1956. 

Loks mį bęta žvķ viš aš desember 1804 viršist hafa veriš skuggalega hlżr, sį žrišji hlżjasti ķ Stykkishólmi, žar sem var ekki einu sinni athugaš en athuganir annars stašar frį hafa menn  žangaš umreiknaš til aš reyna aš fį langa męliröš! En hér hęttum viš  žessum leik- og žó fyrr hefši veriš!

Hyggjum žess ķ staš grandvör og įbśšarmikil aš hinum „formlega" metalista Allra vešra von fyrir desembermįnuši frį og meš 1866.

Mešalhiti stöšvanna nķu sem hér er mišaš viš 1961-1990 er -0,6 stig en ķ sviga aftan viš įrtališ er mešalhiti žeirra viš hvern tiltekinn mįnuš. Nįnari tölulegar upplżsingar eru svo ķ fylgiskjalinu eins og  venjulega. 

Tveir desembermįnušir skera sig alveg śt fyrir hita sakir, 1933 og 2002.  

1933_12_500.png1933 (4,0) Žetta er hlżjasti desember sem męlst hefur į landinu ķ heild og kom į eftir nķunda hlżjasta nóvember. Hann er ótvķrętt hlżjasti desember į öllum stöšvum nema ķ Reykjavķk, į sušurlandsundirlendi og einstaka öšrum stöšvum. Žetta er eini desember sem aš mešalhita hefur veriš fyrir ofan frostmark į Grķmsstöšum į Fjöllum, 0,2 stig. Žar męldist žó eins og oft įšur minnsti hitinn į landinu, -10,6 stig og er žaš hęsta landslįgmark ķ nokkrum desember. Mestur mešalhiti var į Stórhöfša ķ Vestmannaeyjum, 5,4 stig. Lengst af var snjólaust, tśn voru gręn og blóm ķ tśnum og göršum. Vķša lį fénašur śti og var lķtiš sem ekkert gefiš. Snjólag į landinu  var 13% og er žaš nęst lęgsta ķ nokkrum desember. Mešaltališ 1924-2007 er 60%. Ķ Reykjavķk snjóaši ekki fyrr en ķ mįnašarlok og var snjódżpt 1,5 cm aš morgni gamlįrsdags. Nokkuš śrkomusamt var sunnanlands og vestan og óstöšugt vešurlag. Stormar voru nokkuš tķšir en sušlęgar įttir voru yfirgnęfandi. Mikiš sunnanóvešur var fyrstu tvo dagana og fórust  žį įtta manns į bįtum og  margir ašrir bįtar slitnušu upp og skemmdust. Į sušur og vesturlandi uršu einnig skemmdir į hśsum, heyjum, bryggjum og sķmalķnum. Ķ Vestmannaeyjum og ķ Grindavķk uršu mikil flóš. Žegar vešriš gekk nišur tók viš vika meš óvenjulegum hlżindum. Į Hraunum ķ Fljótum męldist hitinn 16,6 stig žann 3. og var žaš mesti hiti ķ desember į landinu allt til 1988 en var jafnašur 1970 og 1981. Daginn eftir voru 14 stig į Hśsavik. Bįša dagana steig hitinn ķ 11 stig ķ Reykjavķk. Eftir hlżindin tók viš tveggja daga éljakafli į vesturlandi en sķšan hęgvišri um allt land ķ ašra tvo daga en frį mišjum mįnuši voru į nż  sušlęgar įttir meš hlżindum en sķšustu tvo dagana voru umhleypingar og illvišri. Žetta er sį desember sem hefur hęsta lįgmarkshita ķ Reykjavķk, -1,6 stig. Į Stórhöfša ķ Vestmannaeyjum męldist minnsti hitinn -0,2 og er hugsanlegt aš alveg frostlaust hafi veriš ķ kaupstašnum žennan mįnuš. Mjög žurrt var į noršaustanveršu landinu, ašeins 5,3 mm ķ Fagradal ķ Vopnafirši og į Akureyri er žetta 8. žurrasti desember (frį 1927). Hins vegar var śrkomusamt į sušur og vesturlandi og ķ Hreppunum er žetta śrkomusamasti desember sem žar hefur męlst įsamt desember 1988. Fyrirstöšuhęš var žrįlįt ķ žessum mįnuši yfir Bretlandseyjum og Noršursjó. Sjį kortiš sem sżnir hęš 500 hPa flatarins ķ um 5 km hęš. Žetta er einn kaldasti desember ķ Evrópu og į Bretlandseyjum og allt sušur um Spįn, en hlżindin hjį okkur nįšu einnig um Fęreyjar og til austurstrandar Gręnlands žar sem var óvenjulega hlżtt. Ķslandskortiš fyrir nešan sżnir mešalhita stöšva į Ķslandi ķ žessum afburša hlżja desember.

Įfengisbanniš var afnumiš ķ Bandarķkjunum žann fimmta.  

des_1933.gif

2002_12_thick_an_1124241.png2002 (3,8) Tķšarfariš var tališ sérlega gott. Tśn voru vķša gręn, blóm sprungu śt og unniš var viš jaršvinnu sem į sumri vęri. Sérstaklega var hlżtt um sunnanvert landiš. Ekki er talinn marktękur munur į hita desember ķ Reykjavķk įrin 1933 og 2002 vegna flutninga Vešurstofunnar um bęinn. Įriš 2002 var mešalhitinn 4,5 stig en 4,4 stig 1933 reiknašur til vešurstofutśns. Žaš fraus ekki ķ höfušstašnum fyrr en seint į öšrum degi jóla og  hafši žį ekki veriš frost sķšan aš morgni 16. nóvember, ķ rśma 40 daga og 40 nętur. Ekki eru önnur dęmi um jafn langan frostlausan tķma ķ borginni į žessum įrstķma. Ķ Stykkishólmi var mįnušurinn örlķtiš kaldari en 1933. Ķ Vestmannaeyjum er žetta hins vegar hlżjasti desember sem žar hefur komiš frį žvķ męlingar hófust 1878. Mešalhitinn į Stórhöfša var 5,5 stig sem er met. Ķ kaupstašnum var mešalhitinn 5,9 stig į sjįlfvirku stöšinni og er žaš mesti mešalhiti į vešurstöš į Ķslandi ķ nokkrum desember. Į sušurlandsundirlendi var hlżrra en 1933 og sömuleišis ķ Hornafirši. Ķ mįnušinum var jafnaš desemberhitametiš ķ Reykjavķk frį 1997, 12,0 stig ž. 6. en ķ heild var sį dagur ekki nęrri žvķ eins jafn hlżr žar og metdagurinn 1997. Sama dag męldist hitinn 17,2 stig į Skjaldžingsstöšum ķ Vopnafirši. Mįnašarśrkoman į žeirri stöš var ašeins 8,6 mm. Žaš er til marks um hlżindin aš ķ Mżrdal og Vestmannaeyjum var ašeins einn frostdagur og į Stórhöfša varš aldrei kaldara en -0,2 stig og -0,3 į Vatnsskaršshólum. Kaldast varš -12,7 stig į Kįrahnjśkum og -12,5  ķ Möšrudal ž. 29. Alauš jörš var alls stašar į  sušurlandsundirlendi og ķ Borgarfirši og vķšast hvar į sušausturlandi og viš Breišafjörš. Einnig var alautt į Ķsafirši. Flestir alhvķtir dagar voru ašeins tķu og var žaš ķ Svartįrkoti. Ķ Reykjavķk varš aldrei alhvķtt en flekkótt jörš var tvo morgna. Į Akureyri var heldur aldrei alhvķt jörš og er žaš einsdęmi ķ desember. Mest snjódżpt į vešurstöš var ašeins 14 cm og var žaš į Hveravöllum en žar var ašeins alhvķtt ķ einn dag og er žaš meš ólķkindum. Snjólag į landinu var ašeins ķ kringum 7% sem er met. Į sušvesturlandi og vestast į landinu var mjög śrkomusamt en žurrkar rķktu į noršurlandi. Žetta er t.d. fjórši žurrasti desember į Akureyri (frį 1927). Į Kvķskerjum er žetta aftur į móti žrišji śrkomusamasti desember frį 1961, 532,2 mm, en ķ Stykkishólmi 11. śrkomusamasti desember. En aldrei hefur veriš męld meiri śrkoma į Lambavatni į Raušasandi ķ desember frį 1938, 206,4 mm. Kortiš sżnir frįvik žykktar yfir landinu žennan hlżja mįnuš. 

Alautt var um land allt į ašfangadag. En į gamlįrskvöld var nįttśrlega fjör og sjónarspil!

1946_12_850t_an.png1946 (2,8) Heilt stig er nišur ķ žrišja hlżjasta desember frį žeim nęst hlżjasta. Hiti var fremur jafn um allt land. Nokkuš vindasamt var og stormdagar fleiri en venjulega. Yfirleitt blés af sušri og austri og er žetta žrišji śrkomusamasti desember sem męlst hefur į Fagurhólsmżri, 310 mm (frį 1922) , og einnig į Hólum ķ Hornafirši, 343 mm (frį 1931). Į landinu, mišaš viš žęr stöšvar sem lengst hafa athugaš, er žetta fjórši śrkomumesti desember. Snjólag var 45%. Ķ Papey og į Teigarhorni var alautt. Ķ Reykjavķk voru žrķr dagar alhvķtir en snjódżpt varš žó aldrei meiri en 1 cm, ž. 21. Nokkru meiri snjór var į sušurlandsundirlendi og į Stórhöfša var snjódżptin 45 cm į Žorlįksmessu og vķša voru hvķt jól og alls stašar nokkurt frost. Ķ Reykjavķk męldist hitinn 11,4 stig ž. 18. sem lengi var žar desembermet. Ekki var samt beint śtivistarlegt ķ borginni žennan dag žvķ žį voru 12 vindstig af sušri og rigning. En hlżtt var alls stašar og fór hitinn ķ 12,2 stig ķ Fagradal viš Vopnafjörš. Frost fór hins vegar ķ -14 stig ž. 4. ķ Reykjahlķš viš Mżvatn. Lęgšagangur var mikill į Gręnlandshafi ķ žessum mįnuši en yfir noršaustanveršu Rśsslandi var hįloftahęš og hlżtt loft streymdi yfir Skandinavķu žar sem sums stašar noršantil mįnušurinn var meš  hlżjustu desembermįnušum. Einnig į Jan Mayen. Hęšin olli hins vegar kuldum vķšast hvar ķ Evrópu. Kortiš sżnir frįvik hitans ķ 850 hPa fletinum ķ kringum 1400 m hęš. Į eftir žessum mįnuši kom nęst hlżjasti eša hlżjasti janśar į landinu.      

Gušmundur S. Gušmundsson skįkmeistari var aš tefla į hinu sögufręga taflmóti ķ Hastings og įtti eftir aš nį žar žrišja sęti sem var glęsilegasti skįkįrangur sem Ķslendingur hafši žį unniš.

1953_12_500_an.png1953 (2,7) Žessi umhleypingasami og illvišrasami mįnušur hefur žann vafasama heišur aš vera śrkomusamastur allra desembermįnaša sem žį höfšu  komiš og var žaš alveg žar til desember 2007 sló hann śt en sį mįnušur er ekki ķ hópi hinna allra hlżjustu. Sums stašar į noršausturlandi var śrkoman žó lķtil. Aldrei hafa veriš jafn margir śrkomudagar ķ höfušstašnum, 29 aš tölu. Mįnušurinn er votasti desember sem męlst hefur į Eyrarbakka, 276,4 mm, Sįmsstöšum, 333,9 mm, ķ Hrśtafirši, 110,1 mm og ķ Kvķgyndisdal viš Patreksfjörš, 396,8 mm. Į sķšast talda stašnum var śrkoman nęstum žvķ žreföld mišaš viš mešallagiš. Hitinn var óvenjulega jafn yfir landiš. Kalt var samt fyrstu fimm dagana og komst frostiš ķ -18 stig ž. 4. ķ Reykjahlķš viš Mżvatn ķ lok kuldakastsins. Eftir žaš mįtti heita hlżindatķš til įramóta. Jörš var mjög blaut. Nokkuš var vindasamt og getiš var einhvers stašar um storm ķ 23 daga. Ķ sunnanhlżindunum um mišjan mįnušinn uršu vķša vatnavextir og vegaspjöll. Hitinn fór žį ķ 13,4 stig ž. 16. į Akureyri. Nęsti dagur var svo einhver sį hlżjasti į landinu aš mešalhita sem komiš hefur žann mįnašardag. Vķsir talaši um hitabylgju ķ skammdeginu. Alla dagana 10.-17. fór hiti yfir tķu stig einhvers stašar į landinu. Snjólag var 42% en hvergi var tališ alveg alautt. Alhvķtir dagar voru žó mjög fįir į sušur-og sušvesturlandi nema einna helst ķ Reykjavķk žar sem žeir voru 11. Mikiš vestanvešur gerši ašfaranótt hins 30. Sunnan og sušvestanįttir voru hins vegar algengastar ķ žessum mįnuši. Loftžrżstingur var sérlega lįgur um Gręnlandshaf en hęš var yfir Noršurlöndum.  Sunnanvindar fóru yfir Ķsland og allt noršur ķ ķshaf žar sem hlżindin voru tiltölulega mest. Kortiš sżnir frįvik į hęš 500 hPa flatarins kringum 5 km hęš. 

Sjöunda desember var tķunda sinfónķa Shostakóvitsj frumflutt ķ Moskvu. Fjóršungssśkrahśsiš į Akureyri tók til starfa žann 15. en į Žorlįksmessu var Lavrentij Beria, leynilögreglustjói Stalķns, tekinn af lķfi. 

1987_12_850t_an.png1987 (2,6) Einmunatķš var talin um land allt og hęgir vindar lengst af. Mįnušurinn var tiltölulega hlżjastur į sušur-og vesturlandi en nįši žar žó hvergi alveg desember 1933 og 2002. Sjį kortiš af frįviki hitans ķ 850 hPa fletinum ķ um 1400 m hęš. Į sušvesturlandi kemur mįnušurinn nęstur žeim mįnušum aš hlżindum. Į Sįmsstöšum ķ Fljótshlķš er žetta hlżjasti desember sem žar hefur męlst, 4,5 stig eša 4,7 stig yfir mešallaginu 1961 til 1990, en  hvergi annars stašar var žetta metmįnušur aš hlżindum. Frostdagar voru ašeins žrķr ķ Reykjavķk og hafa aldrei veriš fęrri žar ķ desember en į Stórhöfša voru žeir tveir. Ekki fraus ķ borginni fyrr en į jóladag og hafši žį veriš frostlaust žar sķšan 24. nóvember. Ekki var nęrri žvķ eins hlżtt tiltölulega fyrir noršan sem į sušurlandi og į Garši ķ Kelduhverfi var hitinn meira aš segja undir mešallaginu 1931-1960. Dagana 13. til 14. var nokkurt frost fyrir noršan en žķtt syšra en ekki kom kuldakast um land allt fyrr en um jólin. Į jóladag var frostiš -18 stig į Stašarhóli ķ Ašaldal en -20,1  stig į Hveravöllum į öšrum degi jóla. Annars voru nęr eindregin hlżindi allan mįnušinn, ekki sķst fyrstu dagana en hitinn komst ķ 15,0 stig ž. 2. į Sušureyri viš Sśgandafjörš en ž. 13. fór hann ķ 13 stig į Dalatanga og Seyšisfirši. Jörš var aš mestu žķš og snjólaus til jóla, gręnn litur var į tśnum  og brum jafnvel žrśtnušu. Snjólag var 31%. Alautt var į fįeinum stöšvum į sušurlandsundirlendi og į vesturlandi. Śrkoma var mikil į noršausturlandi en annars yfirleitt lķtil nema į hluta vesturlands. Į undan žessum mįnuši kom sjöundi hlżjasti nóvember.

Žann 7. geršu Reagan forseti Bandarķkjanna og Gorbasjov ęšstrįšandi ķ Sovétrķkjunum tķmamótasamning um fękkun kjarnorkuvopna.  

2006_12_1000t_an.png2006 (2,5) Kalt var oft framan af mįnušinum og lauk kuldunum meš -23,5 stiga frosti į Neslandatanga viš Mżvatn ž. 16. og -22,5 stigum  ķ Möšrudal nęsta dag. Eftir žaš var mjög hlżtt. Tvisvar komst žį hitinn yfir tķu stig ķ Reykjavķk, 10,9 aš kvöldi ž. 20. og į ašfangadag (um nóttina) ķ 10,1 stig og er žaš mesti hiti sem męlst hefur žar žann dag. Į Saušanesvita voru 15,6 stig ž. 21. en į ašfangadag 15,2 stig į Skjaldžingsstöšum og er žaš mesti hiti sem męlst hefur į landinu į ašfangadag, a.m.k. eftir 1933. Nokkuš illvišrasamt var sķšari hluta mįnašarins ķ hlżindunum. Vikuna fyrir jól ollu leysingar tjóni ķ Eyjafirši og féllu žį skrišur. Į sama tķma varš óvenju mikiš flóš ķ Hvķtį og Ölfusį ķ Įrnessżslu svo tjón hlaust af. Meiri śrkoma féll śr lofti į śrkomusamasta staš landsins, Kvķskerjum, en ķ nokkrum öšrum desember, 770,4 mm. Ašeins hefur falliš žar meiri śrkoma ķ janśar 2006 (905,3 mm) og október 2007 (792,6 mm).  Hlżtt var mjög vķša į noršurhveli (sjį kortiš). Gróšurhśsaįhrifin?!  

Saddam Hussein var tekinn af lķfi ž. 30.

1934_12_slp.png1934 (2,4) Nokkuš sérkennilegur mįnušur sem var sį desember sem kom nęstur į eftir hlżjasta desember nokkru sinni, 1933. Žetta er sólrķkasti desember sem męlst hefur į Akureyri žó sólarstundirnar vęru ašeins 3,1 og męldust allar ķ fyrstu vikunni. Vešur voru yfirleitt stillt. Austanįttin var yfirgnęfandi og mikil śrkoma var į austanveršu landinu, 367,8 mm ķ Fagradal ķ Vpnafirši. Śrkomudagar voru hins vegar ekkert sérstaklega margir mišaš viš śrkomumagniš. Snjólag var 31%. Alautt var allan mįnušinn į Śthéraši, sem ekki er algengt ķ desember, Vattarnesi, Teigarhorni og Fagurhólsmżri. Ķ mįnašarbyrjun var talsveršur snjór į Vestfjöršum og fyrstu dagana snjóaši vķša noršanlands. Um mišjan mįnuš var vķšast hvar oršin alauš jörš og hélst svo til mįnašarloka. Kalt var fyrstu vikuna og fór frostiš ķ -14,3 stig ž. 3 į Hvanneyri. Óvenjulega hlżtt var um jólaleytiš. Į ašfangadag fór hitinn ķ Reykjavķk ķ 9,5 stig sem var dagsmet til 2006 en ž. 21. męldist mesti hiti mįnašarins, 10,1 stig ķ Vķk ķ Mżrdal. Į jólanótt og jóladaginn var mikiš sušaustanvešur meš rigningu į sušvesturlandi meš hlżindum, 8,5 stig bęši ķ Stykkishólmi og į Hęli ķ Hreppum. Ólķkt desember 1933 var žetta einn af hlżjustu desembermįnušum ķ Miš-og Vestur-Evrópu og noršur um öll Noršurlönd. Kortiš sżnir loftžrżsting viš sjįvarmįl. Lęgšasvęši var sunnan viš Ķsland en yfir Austur-Rśsslandi var hęšarsvęši og einnig yfir Gręnlandi.

Į ašfangadag hófst lestur jólakvešja ķ Rķkisśtvarpinu. Lesturinn var sķšan fluttur yfir į Žorlįksmessu og er enn iškašur.     

1997_12_500t_an.png1997 (2,2) Desember žessi var tiltölulega hlżjastur inn til landsins. Žaš bar til tķšinda ķ mįnušinum aš žį męldist mesti hiti sem męlst hefur ķ Reykjavķk ķ desember, 12,0 stig ž. 14. og mešalhitinn žann sólarhring er einnig sį mesti sem žar hefur męlst ķ mįnušinum, 10,2 stig sem mundi vera alveg ķ lagi ķ jślķ. Daginn eftir męldust 18,2 stig į Skjaldžingsstöšum ķ Vopnafirši og er žaš nęst mesti hiti sem męlst hefur į landinu ķ desember (metiš er 18,4 stig į Saušanesvita, 2001). Žessir tveir sólarhringar eru lķklega žeir hlżjustu sem komiš hafa ķ desember į landinu sķšan a.m.k. 1949. En žaš var alveg bįlhvasst. Mikil hlżindi voru sem sagt dagana 14.-25. Žį var mikiš hįžrżstisvęši yfir Noršurlöndum en lęgšir sušur ķ hafi. Mįnašarmet hįmarkshita voru sett vķša, allt frį Ströndum austur og sušur um til sušurlandsundirlendis. Merkust eru kannski metin ķ Grķmsey 12,7 stig (frį 1872), Reykjahlķš viš Mżvatn 13,0 (1937), Grķmsstöšum 11,5 (1907), Fagurhólsmżri 11,0 (1903-1912, 1935) og Eyrarbakka 10,2 (1924-1945, 1957). Kalt var hins vegar ķ byrjun mįnašarins og męldust -19,5 stig ķ Lerkihlķš ķ Vaglaskógi ž. 5. Snjólķtiš var ķ mįnušinum, snjóhula 27%, en hvergi var jörš alveg auš. Vķšast hvar var jörš žó frostlaus og sums stašar voru tśn gręn fram aš įramótum.  Sušaustanįtt var algengasta vindįttinn og śrkoman var mest į sušausturlandi. Žetta er śrkomusamasti desember sem męlst hefur į Kirkjubęjarklaustri frį 1931, 321,1 mm en žaš eru žó eiginlega smįmunir samanboriš viš śrkomuna ķ Snębżli ķ Skaftįrtungu sem var hin mesta į landinu, 501 mm. Į Grķmsstöšum var śrkoman ašeins 7,6 mm, sś žrišja minnsta frį 1935. Og į Akureyri er žetta nęst sólrķkasti desember. Mjög hlżtt var ķ um 5 km hęš ķ hįloftunum yfir landinu og noršaustan viš žaš eins og kortiš sżnir. Žykktin yfir landinu var meiri en bęši 2002 og 1987. 

Rauš jól voru um allt land.   

2005-12-25_12_1124231.gif2005 (2,0) Umhleypingasamt og sušlęgar og vestlęgar įttir voru algengastar og tiltölulega hlżjast var ķ Vopnafirši. Į Austfjöršum steig hįmarkshitinn einnig hęst, 14,2 stig į Neskaupstaš ž. 14. Kaldast varš -20,9 stig ž. 7. ķ Möšrudal. Snjólag var kringum 38% og alveg snjólaust var į Noršurhjįleigu og alhvķtir dagar voru yfirleitt fįir mišaš viš venjuna ķ desember, t.d. ašeins fjórir ķ Reykjavik. Śrkoma var mikil nema į noršausturlandi og Hornströndum og alveg sérstaklega mikil į sušvesturhorninu og mišbiki Vestfjarša.  Į Nesjavöllum var hśn 425,7 mm. Mjög hlżtt var į jóladag ķ hvassri sunnanįtt. Męldist žį mesti hiti sem męlst hefur žann dag ķ Reykjavķk, 10,1 stig en 13,7 į Saušanesvita. Žaš alveg hellirigndi og nęsta morgun męldist śrkoman ķ höfušborginni 26,8 mm en 58,3 mm į Andakķlsįrvirkjun. Mjög hlżr janśar kom ķ kjölfar žessa mįnašar en nęr žó ekki alveg inn į topp tķu listann.  

1956_12_850_1124228.png1956 (2,0) Žessi mįnušur kom ķ kjölfar žrišja hlżjasta nóvember. Vešur voru rysjótt og stormasamt var oft į sušurlandi. Einhvers stašar var talinn stormur į vešurstöš alla daga nema fjóra. Sušaustanįtt var algengust. Lęgšir voru mjög žrįlatar viš landiš, einkum į Gręnlandshafi. Kortiš sżnir hęšina ķ 850 hPa  svęšinu ķ um 1400 m hęš. Mįnušurinn fór reyndar af staš meš vestanóvešri sem hafši skolliš į sķšast ķ nóvember og voru žį 10-11 vindstig vķša į sušur og vesturlandi og sums stašar į annesjum nyršra og uršu fjįrskašar og żmsar skemmdir į skipum og hśsum. Togarinn Venus sleit upp ķ Hafnarfirši og rak į land og gjöreyšilagšist. Annaš illvišri gekk yfir dagana 10. til 11. Hlżtt var į jólunum, 8,5 stig ķ Reykjavķk į ašfangadag og 9,2 stig į jóladag. Hlżjast varš žó žann sjöunda, 11,4 stig ķ Fagradal ķ Vopnafirši. Kaldast varš daginn įšur, -19,5 stig ķ Möšrudal. Noršanlands žótti snjór ķ minna lagi ķ žessum mįnuši en ķ meira lagi į sušurlandi en snjólag var 52% į landinu ķ heild. Um įramót var yfirleitt snjólaust ķ byggš og jörš žķš. Śrkoma var litiš eitt yfir mešallagi. Óvenjulega hlżtt var į Svalbarša og kringum Scoresbysund.

Hnefaleikar voru bannašir į Ķslandi ž. 28. en į gamlįrsdag hófst sį sišur Rķkisśtvarpsins aš veita styrk til rithöfunda. 

Desember 1941 er sį 12, hlżjasti į öllu landinu eftir žvķ kerfi sem ég nota og kom į eftir fimmta hlżjasta nóvember. Hann er hins vegar fimmti hlżjasti desember į Akureyri, 2,1 stig, örlķtiš hlżrri en 1946. Žį voru Bandarķkjamenn aš dragast inn ķ styrjöldina eftir aš Japanir réšust į Pearl Harbour og Ofviti Žórbergs var aš koma śt.  

Fylgiskjališ birtir eins og venjulega tölur fyrir hverja vešurstöš um sig. 

Skżringar. 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Köldustu nóvembermįnušir

Lķta veršur fyrst į nokkra ķskalda nóvembermįnuši fyrir 1866 sem žó er okkar helsta višmušunarįr. Mešalhiti vešurstöšvanna nķu, sem hér er mišaš viš ķ öllum žessum pistlum, var 0,8 stig įrin 1961-1990.         

1824 Žennan mįnuš var eingöngu athugaš į Nesi į Seltjarnarnesi og ašeins ein hitamęling gerš og var žaš aš morgni. Žaš er samt alveg ljóst aš žetta er alkaldasti nóvember sem męlingar nį yfir į Ķslandi. Mešalhitinn er talinn vera hvorki meira né minna en -5,6 stig. Žann 6. var hitinn um frostmark og hlįka var dagana 20. og 21. og var hitinn 5,0 stig fyrri daginn. Annars voru stöšug frost, mest -12,5 stig ž. 19. thorv_thoroddsen_1123523.jpgOftast var 5-7 stiga frost en yfir tķu stig ž. 15. og 17.-19. Frostin hófust reyndar 23. október og hugsanlega var október žetta įr kaldasti október sem męlst hefur ķ Reykjavķk en „frį septemberlokum til nżįrs var einlęg og óslitin kuldavešrįtta meš miklum snjóžunga", segir ķ Įrbók Reykjavķkur. Žorvaldur Thoroddsen skrifar ķ Įrferši į Ķslandi ķ žśsund įr aš lagt hafi firši og flóa vestra. Ętla mį aš um allt land hafi veriš mikill kuldi. Hvar stęšum viš annars meš eldri tķšarfarslżsingar ef ekki vęri Žorvaldur Thoroddsen?  Myndinni hér af honum er nappaš af vef Vešurstofunnar en birtist fyrst ķ bók Boga Th Melsted: Žorvaldur Thoroddsen: um ęvi hans og störf, sem kom śt 1923 ķ Kaupmannahöfn.

Įrin 1779 til 1785 gerši Rasmus Lievog vešurathuganir į Bessastöšum og var nóvember 1781 óskaplega kaldur en žó um žaš bil hįlfu stigi mildari en 1824 aš žvķ er menn ętla eftir  nokkuš ófullkomnum męlingum. Žaš var vęg hlįka fyrstu tvo dagana en sķšan stöšug frost og hörkufrost dagana 21. til 27., oftast yfir tķu stig og allt nišur ķ fimmtįn. Sķšustu tvo daga mįnašarins hlżnaši loks og var hitinn žį tvö til fimm stig. Aš kvöldi hins 14. fórust tvö skip viš landiš og meš žeim nķu manns.

Samkvęmt męlingum sem geršar voru į Akureyri var nóvember 1807 ķ įlķka kuldaflokki žar og nóvember 1910, 1973 og 1996.  

1841 Ašeins var athugaš meš męlitękjum ķ Reykjavķk. Žar er žetta nęst kaldasti  nóvember sem męlst hefur, mešalhitinn -3,3 stig. Snjóasamt og frosthart var vķša ķ žessum mįnuši. Milt var žó fyrstu vikuna en sķšan lįtlaus frost. Samkvęmt Brandsannįl var samt stillt vešur ķ Hśnavatnssżslum 3.-13. en eftir žaš gerši landnyršings hörkukafla. Hlįnaši žį ekki ķ Reykjavķk til mįnašarloka. Og fór frostiš žar ķ tķu stig eša meira alla dagana frį 14. til 19. Sķšan var nokkru mildara žó kalt vęri. 

1861 Įrbók Reykjavķkur segir aš ķ hįlfan mįnuš  hafi gert haršan frostakafla, svo aš ganga mįtti į ķs yfir Skerjafjörš, milli Skildinganess og Bessastašaness. Žetta var ķ sķšasta žrišjungi mįnašarins. Fyrstu dagana var frostlaust um hįdaginn ķ Stykkishólmi en nęturfrost. Eftir fyrstu vikuna voru žar frost nema hvaš smį hlįka var 16.til 18. Undir mįnašarlok voru hörkufrost allt nišur ķ 18 stig ž. 26. og -15,5 daginn įšur. Mešalhitinn var -2,8 stig sem gerir mįnušinn žann kaldasta ķ Stykkishólmi sķšan athuganir žar hófust ķ nóvember 1845.

1837 Žetta var frostamįnušur mikill ķ Reykjavķk, en ašeins žar var athugaš į landinu, en dįlitlar hlįkur komu dagana 6. og 7. og 13. til 16. og einnig hlįnaši brot śr degi ž. 25. Hiti fór ķ 4 stig žann 14. en frostiš ķ 12 stig žann 21. Af Įrferši į Ķslandi mį rįša aš hafi veriš snjólétt į sušurlandi en Brandsannįll talar um kaföld og hrķšarbylji ķ Hśnavatnssżslum. 

Eins og įšur segir er ķ žessum pistlum reynt aš meta mešalhita landsins frį 1866. En hér er til višmišunar, en žó helst til skemmtunar, tillaga aš röš allra köldustu nóvembermįnaša alveg frį aldamótunum 1800: 1824, 1841, 1861, 1837, 1807, 1821, 1869, 1816, 1973, 1880, 1887, 1825, 1836, 1838, 1866, 1996. Eftir allra köldustu mįnušina fer žessi röš lķklega aš verša ónįkvęm og vafasöm mišaš viš kalda sķšari mįnuši žegar vešurstöšvar voru oršnar fleiri en žetta er hér sett fram til aš įrétta hvaš nóvemberkuldar voru algengir frameftir nķtjįndu öldinni.          

1869 (-2,9) Žetta er žį kaldasti nóvember sem męlst hefur frį 1866 ef einungis er mišaš viš Reykjavķk og Stykkishólm saman, en žetta voru žį einu stöšvarnar sem męldu, og reynt aš lįta žessa staši vera fulltrśa fyrir allt landiš. Hlįka var fyrstu žrjį dagana en sķšan var kuldakafli alveg til hins 19. aš undanskildum hinum 12. og 15. Dagana 20. og 21. var lķka dįlķtil hlįka meš rigningu en sķšan var mjög kalt sķšustu daga mįnašarins og aš morgni žess 28. var 11 stiga frost ķ Stykkishólmi. Hlżjast var žar 4,8 stig ž. 12. Seinast ķ mįnušinum var hafķs kominn aš Melrakkasléttu. Af Įrbók Reykjavķkur viršist mega rįša aš mikill snjór hafi veriš ķ Reykjavķk og hann var einnig mikill į sušurlandi aš sögn Žjóšólfs 9. desember. Blašiš skżrir frį žvķ 26. janśar 1870 aš ķ nóvember hafi mestur hiti ķ bęnum oršiš um 8 stig ž. 2. en mest frost um 14 stig ž. 28.

Vķsindatķmaritiš Nature hóf göngu sķna žann fjórša ķ Lundśnum en ķ Bandarķkjunum fóru ķ žessum mįnuši aš birtast daglegar fréttatilkynningar um vešur.

1973_11_500.png1973 (-2,4) Mįnušurinn er sį kaldasti sem komiš hefur sķšan 1869 en var lķklega vķša svipašur honum aš hitastigi. Į Stórhöfša ķ Vestmannaeyjum, Vatnsskaršshólum ķ Dyrhólahreppi og Reykjanesvita var mešalhitinn 0,0 stig en -8,3 stig į Grķmsstöšum, -8,2  į Brś į Jökuldal og -8,0 į Hveravöllum. Į Vöglum ķ Fnjóskadal var mešalhitinn -7,8 stig og er žaš minnsti mešalhiti ķ nóvember į laglendi į Ķslandi. Allra kaldast var žó ķ Sandbśšum į Sprengisandi, -10,0 stig. Noršanįtt var vitskuld rķkjandi. Į noršausturlandi var sums stašar grķšarleg śrkoma og žaš var lķka śrkomusamt į sušurlandsundirlendi en śrkoma ķ minna lagi į austfjöršum, sušausturlandi, viš Faxaflóa og vķšar į vestanveršu landinu. Ķ Grķmsey hefur aldrei męlst meiri śrkoma ķ nóvember 182,2 mm. Snjólag į landinu var 68%, žaš fimmta mesta. Ķ Reykjavķk, žar sem alaušir dagar voru sex, var jörš žó aldrei talin alhvķt og sömu sögu er aš segja um einstaka staši į sušurlandsundirlendi og viš Faxaflóa. Ķ byggšum į noršanveršu landinu voru alhvķtir dagar 20-26. Einna mestur snjór var į noršvestanveršum Vestfjöršum, sunnan Djśps, og ķ Fljótum. Hlįka var vķša fyrstu žrjį daga mįnašarins og aftur dagana 6. til 9. en annars voru nęr stöšug frost žó örstuttir hlįkublotar kęmu stundum inn į milli. Hiti komst ašeins einu sinni yfir tķu stig į landinu, 10,6  į Kambanesi ž. 7. Miklir kuldar voru dagana 13. til 19. og  eftir  tveggja daga smįhlįku eftir žaš kom annaš kuldakast og enn žį haršara. Stóš žaš til mįnašarloka fyrir noršan og austan en sķšustu fjórir dagarnir voru mildari į sušvesturhorninu. 1973_11_850t_an.pngĶ fyrra kastinu fór frostiš viš Mżvatn ž. 17. ķ  -26,0 stig ķ bjartvišri og 24 stig į Grķmsstöšum. Sólarhringsmešaltališ į Grķmsstöšum hefur veriš vel yfir 20 stiga frost. En žennan dag var mešaltal sólarhringsins -15,5 stig į Akureyri og hefur ekki męlst lęgra nokkurn nóvemberdag, a.m.k. eftir 1948. Į hįdegi var frostiš žar 17 stig ķ glašasólskini. Dagurinn į undan og dagarnir 25. til 27. settu einnig sólarhringsmet ķ kulda į Akureyri. Mesta frost, -27,1 stig, sem męlst hefur į mannašri vešurstöš ķ nóvember, varš ķ seinna kuldakastinu, į Stašarhóli, skrįš aš  morgni žess 24. en hefur i raun komiš kvöldiš įšur žvķ kl. 21 var frostiš žar -24,8 stig en nķu stig kl. 9 nęsta morgun. Į Grķmsstöšum fór frostiš i -26,5 stig. Mun sį 23. vera kaldasti nóvemberdagur į landinu eftir a.m.k. 1948 og lķklega miklu lengur. Nokkrir ašrir dagar teljast meš allra köldustu nóvemberdögum sem komiš hafa. Žaš er samt merkilegt nokk aš žessi kaldi mįnušur setti ašeins eitt kuldamet ķ Reykjavķk fyrir lęgsta sólarhringsmešalhita, ž. 25. žegar mešalhitinn var -9,5 stig. Auk stöšva į noršausturlandi komu mįnašarkuldamet lįgmarkshita į Hveravöllum (-22,1°), sums stašar į Vestfjöršum, Skagafirši og Kirkjubęjarklaustri. Į Klaustri męldist lķka mesta snjódżpt žar ķ nóvember, 56 cm ž. 20. Hęš var oftast ķ mįnuši žessum yfir noršaustur Gręnlandi en lįgžrżystisvęši gróf um sig yfir noršanveršum Noršurlöndum. Loftiš yfir landinu var oft komiš frį heimskautasvęšum Kanada noršvestan viš Gręnland (sjį kort af 500 hPa fletinum). Žykktin var 70-100 metra undir mešallagi en žó lķklega ekki eins lįg sem ķ kalda nóvember 1996. Kuldinn ķ 850 hPa fletinum ķ kringum 1400 m var aftur į móti einstaklega mikill viš landiš eins og kortiš sżnir. Kalt var einnig yfir Evrópu en hlżtt vestan viš Gręnland og į hafinu sušvestur af Ķslandi. Į eftir žessum kuldalega nóvember kom svo žrišji kaldasti desember.  Fyrir nešan sést mešalhiti stöšva ķ žessum kalda nóvember.

nov_1973.gif

1880 (-2,3) Veturinn (des-mars) 1880-1881 er sį kaldasti sem męlst hefur į Ķslandi. Auk žess eru desember og mars žeir köldustu sem męlst hafa, janśar sį nęst kaldasti og febrśar sį kaldasti eftir 1866. Nóvember žetta įr er sķšan sį žrišji kaldasti eftir 1865 og kom į eftir sjötta kaldasta október. Aldrei hefur męlst kaldari nóvember ķ Grķmsey, -3,8 stig. Fyrstu dagana var hlįka sunnanlands en sķšan lįtlausar noršlęgar įttir til 21. en ekki var hvasst. 1880_11_slp_1123520.pngOft snjóaši. Ķ Reykjavķk fór aš snjóa ašfaranótt žess 15. Mestu kuldarnir voru ž. 13. og 14. Sķšari daginn fór frostiš ķ -13,5 stig ķ Reykjavķk. En dagana 13.-15 męldist žar meira frost en žį daga hefur nokkru sinni męlst žar ķ nóvember. Mest frost į landinu varš -24,0 stig į ķ Saurbę ķ Eyjafjaršardal og -20,5 stig į Valžjófsstaš i Fljótsdal en ekki var byrjaš aš męla į Hólsfjöllum eša Möšrudal. Eftir žann 21. kom viku kafli meš hlżrra vešri en kólnaši svo aftur tvo sķšustu daga. Mestur hiti į landinu varš 8,6 stig į Eyrarbakka, lķklega fyrstu dagana ķ mįnušinum. Śrkoma var mjög lķtil ķ Stykkishólmi, ķ minna lagi ķ Vestmannaeyjum en yfir mešallagi į Teigarhorni. Žaš var alla jafna hęš yfir Gręnlandi en lęgšasvęši ekki ašeins viš Noreg heldur einnig sušvestur af landinu. Kortiš sżnir mešallag loftžrżsting viš sjįvarmįl paskölum. Ef slegin eru į žessu korti af sķšustu tvö nśllin kemur hann śt ķ hektópaskölum eša millibörum eins og viš erum vönust. Jónas Jónassen lżsti svo vešurfarinu žennan mįnuš ķ Žjóšólfi 11. desember:

Vešurįtta hefir veriš žennan mįnuš fremur óstöšug og um tķma (frį 13.-18.) mjög köld; 2 fyrstu dagana var vešur bjart, austankaldi; 3. hvass į sunnan meš mikilli rigningu, en lygn aš kveldi og sama vešur 4. en 5. var logn aš morgni og dimmvišri en sķšara hluta dags hvass į landnoršan meš krapaslettingi og uršu öll fjöll héšan aš sjį alhvķt; 6. hęgur į austan meš nokkurri snjókomu, aš kveldi rokinn į noršan; 7. hvass į noršan; 8. blindbylur og hvass į landnoršan aš morgni, aš kveldi genginn ķ landnoršur meš rigningu og sķšan į vestan; 9. vestanśtnoršan meš brimhroša, en hęgur allan daginn;10. og 11. hęg austangola meš rigningu; 12. aptur hvass į noršan meš blindbyl; 13. hvass į noršan; 14.-20. hęgur viš austanįtt, optast bjart vešur; 21. hvass mjög į landnoršan meš rigningu, aš kveldi genginn ķ śtsušur, hęgur; 22.-27. hęg austanįtt, opt logn; 28. -29. nokkuš hvass į  noršan (meš byl til sveita); 30. logn og fagurt vešur.

1887_11_slp_1123519.png1887 (-2,3) Žetta er kaldasti nóvember sem męlst hefur ķ Hreppunum, -4,7 stig į Stóranśpi og męldist žar frost alla dagana. Ķ Vestmannaeyjum hefur ašeins oršiš kaldara 1919 og į Teigarhorni 1973. Frostiš fór ķ -20,2 stig ķ Möšrudal en hlżjast varš 9,5 stig ķ stuttri hlįku žann 23. į Teigarhorni en hitatalan var skrįš į nęsta dag. Noršan eša noršaustanįtt var flesta daga, en stundum  vestlęg įtt, og oft var bjart į sušurlandi vel fram eftir mįnušinum en sķšan var meira skżjaš. Śrkoma var afar lķtil og hefur sjaldan veriš minni ķ nóvember. Ķ Stykkishólmi var nokkur śrkoma 13.-26. en ašra daga alveg žurrt. Er žetta nęst žurrasti nóvember į Teigarhorni, ašeins 9,3 mm sem féllu į įtta dögum. Ķ Reykjavķk var hęglętis vešur allan fyrri helming mįnašarins meš frosti um nętur nema hvaš hann rauk upp žann annan meš noršan skafrenningi en snjór var fyrir og žann 13. hvessti aftur um stund. Kaldast ķ bęnum varš -10 stig ž. 18. Hęš var yfir Gręnlandi žennan mįnuš og hęšaarhryggur frį henni yfir Ķsland en ķ Barentshafi var lęgšasvęši og lęgšardrag žašan alveg sušur um Bretlandseyjar. Eftir žessum mįnuši kom fimmti kaldasti desember. Kortiš sżnir mešallag loftžrżstings ķ paskölum. Jónassen lżsti tķšarfarinu ķ höfušstašnum ķ nokkrum tölublöšum Ķsafoldar:     

[Fyrsti snjór haustsins, ökladjśpur, hafši falliš aš morgni 31. okt.] ... Ķ dag 1. nóv. hęgur austanvari, rjett logn, bjartur fyrir hįdegi. (2. nóv.) - Fyrsta dag vikunnar var hjer logn allan daginn, en seint um kveldiš rauk hann (kl. 10 -11) allt ķ einu į noršan meš skafrenningi og var hvass į noršan daginn eptir (3.). Sķšan hefir optast veriš logn eša hęgur austankaldi og bjart vešur optast nęr. Nokkurt frost var alla vikuna, žar til hann aš kveldi h. 6. gekk til linunar og żrši regn śr lopti, svo mest allur sį snjór, sem var į jöršu, tók af, svo nś er hjer aptur auš jörš. Ķ dag 8. blęja logn og fegursta vešur; loptžyngdarmęlir stendur mjög hįtt og hreyfir sig ekki ķ dag. (9. nóv.) - Mestalla vikuna mį heita aš veriš hafi logn dag og nótt žangaš til um mišjan dag h. 13. aš hann gekk til noršurs og var hvass śti fyrir; en eigi hjelzt žaš lengur en til kvelds sama dags (kl. 8-9) og var žį komiš logn aptur. Daginn eptir (14.) var hjer hęgur austankaldi og gekk sķšari part dags til landsušurs (Sa) og rigndi litiš eitt. Ķ dag hęg austanįtt meš hęgri rigningu. Sunnudagskveldiš 13. ž. m. kl. 9,35 mķnśtur var hjer ķ bęnum vart viö einn snöggan jaröskjįlptakipp. Jörš er hjer nś hjer um bil al-auš. (16. nóv.). - Fyrsta dag viku žessarar var hjer hęgur sunnankaldi, dimmar ķ lopti meš rigningu viš og viš, og daginn eptir (17.) var hjer logn til kl. 2 e. m., er hann gekk til noršurs og varš bįlhvass eptir kl. 4, og hjelzt sama vešriš nęsta dag; į laugardaginn var komin austanįtt hęg meš ofanhrķš og gerši blindbyl meš kveldinu, sķšan hvass į austan en bjartur; sķšan (21.) logn og bezta vešur allan daginn, žar til hann ašfaranótt h. 22. gekk til sušurs, dimmur meš nokkurri rigningu ķ dag (22.), og er heldur aš hvessa er į daginn lķšur, mjög dimmur ķ lopti. Loptžyngdamęlir benti ķ gęrkveldi seint, rjett um mišnętti, į bezta vešur (30,5) og skyldu menn žvķ hafa ętlaš, aš vešriš yrši hiš bezta meš morgninum og ķ dag (22.). Almenningur fór į sjó, en eins og opt er, gjörši hvassvešur, dimmvišri meš versta śtliti, svo allir uršu aš fara žegar ķ land; - enn ljósasti vottur žess aš sjómenn mega meš engu móti treysta loptžyngdarmęlinum. (23. nóv.). - Umlišna viku hefir optast veriš hęg noršanįtt hjer, en hvass til djśpa, bjart vešur, meš talsveršu frosti. Enginn snjór hefir falliš, svo hjer er alauš jörš. Ķ dag 29. hęgur aš morgni į austan og dimmur i lopti ; hvesti er į daginn leiš af landnoršri. (30.nóv.).

1866 (-2,0) Nóvember žessi var ekkert óskaplega kaldur ķ Stykkishólmi, -0,7 stig,  en ķ Reykjavķk er hann talinn kaldastur allra nóvembermįnaša eftir 1841, -2,9 stig. Męlingarnar voru žar ekki fyrsta flokks į žessum įrum og mér finnst einkennilegt aš mįnušurinn hafi veriš meira en tveimur stigum kaldari en ķ Stykkishólmi. Er žetta fremur vandręšalegt. Ķ Stykkishólmi gerši frostiš sig reyndar oft heimakomiš en inn į milli voru dįlitlar hlįkur, mestar 20.-23. og 10.-14. og svo ķ mįnašarlok. Frost voru žvķ aldrei stöšug og langvinn ķ žessum mįnuši. Žaš gekk mikiš į meš śtsynnings umhleypingum meš éljagangi og blotum į vķxl. Hlżjast varš ķ Stykkishólmi 8,0 stig ž. 21. en kaldast -12,3 stig ž. 15. Mešalhitinn į Siglufirši var kringum -3,1 stig og talinn svipašur į Akureyri. Žar var žó nóvember 1861 enn žį kaldari en 1866 svo munar heilli grįšu. Śrkoma var reyndar męld į Akureyri ķ žessum nóvember 1866 og reyndist 63 mm. Ķ Reykjavķk sįust mikil stjörnuhröp aš kvöldi ž. 13. og skrifaši Pįll Melsted um žau ķ Žjóšólf žann 27. Žį var frost nokkuš og föl į jörš en bjart. Stóšu loftsżnir žessar ķ noršaustri ķ nokkrar klukkustundir. Samkvęmt Žjóšólfi var hlżjasta vikan ķ bęnum 23.-30. en sś kaldasta 14.-20. Mestur hiti ķ Reykjavķk męldist um 3 stig ž. 28. segir blašiš, en mesta frost 11 stig ž. 15.   

1996_11_thick_an.png1996 (-2,0) Ašeins einn nóvember hefur oršiš kaldari en žessi sķšan 1865 ķ Reykjavķk og žaš er einmitt vandręšamįnušurinn 1866. Tiltölulega kaldast var žó į Hólsfjöllum og ķ Möšrudal, sex stig undir mešallagi og var mešalhitinn -9,1 stig ķ Möšrudal. Telst žaš vera lęgsta tala sem nokkur stöš ķ byggš hefur fengiš į Ķslandi sem mešalhita ķ nóvember. Mildast var tiltölulega į noršvestanveršu landinu. Žrįtt fyrir kuldann var mįnušurinn ekki talinn óhagstęšur af vešurathugamönnum. Hann er sį sólrķkasti sem męlst hefur ķ Reykjavķk, 79 klst eša 40 stundir umfram mešallagiš 1961-1990. Enn meira sólskin var žó į Hólum ķ Hornafirši, 81,3 klst., Reykjum ķ Ölfusi, 85 klst, og Sįmsstöšum, 87,3 klst, og er žaš mesta sólskin sem męlst hefur į ķslenskri vešurstöš ķ nóvember. Śrkoma var svo lķtil aš žetta er meš žurrustu nóvembermįnušum. Fyrstu 9 dagana var hęgvišri og mjög sólrķkt į landinu en afar kalt, mį segja aš ekki hafi hlįnaš allan tķmann ķ Reykjavķk (hįmark + 0,1°) og sį annar og žrišji settu žar dagshitamet fyrir lęgsta sólarhringsmešalhita. Frostiš fór ķ -24,3 stig ž. 4. į Grķmsstöšum. Eftir žetta komu sex hlżir dagar og fór hitinn ķ 15,6 stig žann 14. į Seyšisfirši og 14,8 į Skjaldžingsstöšum ķ Vopnafirši. Hvasst var žennan dag og 12 vindstig ķ Litlu-Įrvķk. Kalt var į nż  seinni hluta mįnašarins og fór frostiš ķ -26,9 stig ž. 24. ķ Möšrudal og -26,4 ķ Reykjahlķš viš Mżvatn. Į sjįlfvirku stöšinni į Neslandatanga ķ Mżvatni męldist frostiš -30,4 stig žennan dag og -30,1 stig daginn įšur. Lęgri talan er lęgsta tala sem hęgt er aš finna um lįgmarkshita į landinu ķ nóvember. Žessi mįnušur gerši žaš reyndar ekki endasleppt ķ kuldanum. Žegar sjįlfvirkar stöšvar eru teknar meš voru alls ein nķu met yfir dagshitamet lįgmarkshita sett į landinu, flest į Neslandatanga. Ekki hlįnaši į mönnušum stöšvum fjóra daga ķ röš, 20.-23. og mį slķkt heita einsdęmi žegar enn er ekki nema nóvember. Vešurlag į Ķslandi er mjög breytilegt og sjįvarlegt og žaš er alveg furšulega sjaldgęft aš ekki hlįni neins stašar marga daga ķ röš. Slķkir dagar eru alltaf sįrafįir. Snjólag landinu var 73%. Snjólétt var vestanlands en noršanlands og austan var sums stašar talsveršur snjór og sömuleišis syšst į landinu ķ mįnašarbyrjun. Eitthvert hiš mesta Skeišarįrhlaup  kom dagana 5.-7. ķ kjölfar eldgoss ķ Vatnajökli og var sandurinn ófęr ķ 22 daga. 

Žykktin yfir landinu og kringum žaš var nišur śr öllu valdi eins og kortiš sżnir, allt upp ķ hundraš metra undir mešallagi.  Mjög hlżtt aš tiltölu var ķ A-Evrópu og noršur og austur um allt Rśssland ķ žessum mįnuši. 

Clinton var endurkosinn forseti Bandarķkjanna ž. 5. Tvęr fluvélar rįkust į yfir Indlandi ž. 12. og fórust žar 349 ķ mesta įrekstrarslysi flugvéla sem um getur.  

1919_11-850t_an.png1919 (-1,9) Ķ Vestmannaeyjum er žetta kaldasti nóvember sem męlst hefur. Žar var žó hlįka fyrstu vikuna en sķšan oftast frost. Žann fyrsta fór hitinn ķ 8,1  stig ķ Eyjum sem var mesti hiti mįnašarins og hefur landshįmark ašeins einu sinni veriš lęgra ķ nóvember og  var žaš įriš 1910. Hęgvišrasamt var į landinu žó kalt vęri og išulega lķtiš skżjaš į sušurlandi. Noršanįtt var rķkjandi. Af takmörkušum męlingum aš dęma mį ętla aš žetta sé einn af allra žurrustu nóvembermįnušum. (Litlu munaši aš vešurathuganir į landinu legšust alveg af į žessu fyrsta  įri sjįlfstęšisins). Alveg sérstaklega var žurrt fyrir noršan. Śrkoma į Möšruvöllum ķ Hörgįrdal var ašeins 7 mm. Žar męldist einnig mesta frostiš ķ mįnušinum, -17,7 stig ž. 21. Sólarstundir į Vķfilsstöšum voru 49. Aftaka noršanvešur var ķ Reykjavķk ž. 24. og fórst einn mašur af völdum žess. Žį var stórhrķš fyrir noršan og austan. Į Ķsafirši uršu skemmdir į bryggju. Ekki ašeins var kalt hér į landi žennan mįnuš heldur einnig ķ Evrópu og er žetta t.d. kaldasti nóvember sem męlst hefur ķ Danmörku. Hęšasvęši var yfir Rśsslandi sem beindi köldu lofti til Evrópu. Einnig var hęš yfir Gręnlandi sem nįši stundum sušur um Ķsland. Kortiš sżnir frįvik hitans frį mešallagi ķ 850 hPa fletinum ķ um 1400 metra hęš.

Žann sjötta birtist frétt ķ breska dagblašinu The Times um nišurstöšur męlinga į sólmyrkva sem stašfestu afstęšiskenningu Einsteins. Varš hann heimsfręgur eftir žetta en hafši žangaš til ekki veriš almenningi kunnur. 

1969_11_850.png1969 (-1,8) Žetta er snjóžyngsti nóvember sem er į skrį. Snjólag var 80% į landinu. Ašeins einu sinni  hefur hįmarkshiti męlst lęgri ķ Reykjavķk ķ nóvember, 5,6 stig en lęgstur var hann 5,5, stig įriš 1878. Snjólagiš ķ borginni var 60% og alautt ķ ašeins einn dag en alhvķtt ķ 12 daga. Sérlega hart var į sušurlandi aš tiltölu og er žetta kaldasti nóvember į Fagurhólsmżri og sį nęst kaldasti ķ Hreppunum. Į Žingvöllum, Jašri ķ Hrunamannahreppi og reyndar einnig ķ Vķk ķ Mżrdal var alhvķtt allan mįnušinn. Ķ kalda nóvember 1973 var miklu snjóléttara į žessum slóšum. Mest snjódżpt męldist 84 cm ž. 28 į Sandhaugum ķ Bįršardal. Śrkoma var samt svo lķtil aš žetta er meš žurrustu nóvembermįnušum, lķklega einn af žeim fimm žurrustu. Var śrkoman minni en helmingur af mešalśrkomu į landinu en žó meiri en žaš į noršaustanveršu landinu og tiltölulega mest į Hśsavķk. Fyrstu daga mįnašarins var oftast noršanįtt meš frosti og éljum nyršra. Noršaustanóvešur gekk yfir dagana 9. og 10. og uršu vķša miklar skemmdir og einn mašur varš śti. Mikil śrkoma var žessa daga frį Vestfjöršum til Austfjarša en bjart į sušurlandi. Eftir óvešriš kólnaši mjög og voru dagarnir 12.-15. einhverjir žeir köldustu sem komiš hafa eftir įrstķma sķšustu įratugi og endaši žetta kuldkast į žvķ aš frostiš fór ķ -22,0 stig į Grķmsstöšum ž. 15. Hiti komst aldrei hęrra ķ mįnušinum į landinu en ķ 10,2 stig og var žaš ķ žrjś skipti į austfjöršum ķ smįblotum. Annars var noršanįttin allsrįšandi en var rofin af skammvinnum sušvestanįttum. Óvenjulega lįgur žrżstingur var yfir Lofóten viš Noregsstrendur. Kortiš sżnir įstandiš ķ 850 hPa fletinum ķ kringum 1400 m hęš. Žykktin yfir landinu var frį 50 metrum undir mešallagi vestast upp ķ 80 metra undir žvķ austast į landinu. Mesta žynnkan nįši langt noršur ķ höf og į Jan Mayen var žetta kaldasti nóvembermįnušur sem žar hafši žį męlst en metiš var slegiš strax 1971. Žetta var į hafķsįrunum.           

Samtök Frjįslyndra og vinstri manna voru stofnuš ž. 15. Žau komu mönnum į žing og lifšu nokkur įr. Tunglferš Appollo 12 stóš yfir.                 

1910_11_500.png1910 (-1,7) Į Vestfjöršum er žetta kaldasti nóvember sem męlst hefur įsamt nóvember 1973 en sį nęst kaldasti į Akureyri. Fremur var hęgvišrasamt. Breytilegt vešur var fyrsta žrišjunginn en mjög kalt um mišbikiš, allt nišur ķ -24,4 stig žann 13. į Grķmsstöšum. Sķšasta žrišjung mįnašarins hlżnaši mikiš og var žį oftast hlįka. Miklar śrkomur voru į austfjöršum 24.-26. ķ austanįtt og ķ Vestmannaeyjum męldust 56,4 mm aš morgni hins 23. Annars var fremur žurrt, einkanlega į vesturlandi og śrkomudagar fįir. Hlżjast varš 8,0 stig ķ Vestmannaeyjum dagana 24. og 25. og er žetta reyndar minnsti hįmarkshiti į landinu ķ nokkrum nóvember. Yfir Gręnlandi var jafnan hęš en lįgur žrżstingur yfir Noršursjó og lęgšadrög langt noršur ķ höf en kortiš sżnir hvernig žetta kom śt ķ 500 hPa fletinum ķ um 5 km hęš. 

Rśssneska skįldiš fręga, Leo Tolstoj, lést žann 10.    

1923_11_500_an.png1923 (-1,6) Žurrvišrasamt var ķ žessum nóvember og alls stašar var śrkoman undir mešallagi. Hugsanlega nęr mįnuširinn jafnvel inn į topp tķu listann yfir žurrustu nóvembemįnuši. Vešrįtta sam samt talin óhagstęš. Žetta er nęst kaldasti nóvember ķ Vestmannaeyjum įsamt 1887 og žrišji kaldasti ķ Hreppunum. Noršanįttinn var nįnast linnulaus og fremur sólrķkt var ķ Reykjavķk, 47 klst. en snjó var žar žó talsvešur.  Kaldast var um mišjan mįnuš og męldust -20,4 stig į Grķmsstöšum ž. 14 og 15. Dagarnir 13. til 15. eru lķklega hinir köldustu sem komiš hafa žį daga ķ Reykjavķk eftir aš Vešurstofan var stofnuš. Ašeins tvo daga var veruleg hlįka į landinu, 9. og 10. og sķšari daginn męldust 10,2 stig į Teigarhorni. Ķ aftaka noršanvešri og sjógangi žann 7. fórst vélbįtur frį Bolungarvķk meš fimm mönnum  undan Stigahlķš. Kalt var ķ žessum mįnuši į Bretlandseyjum og ķ vestast ķ Evrópu. Sušvestur og vestur af landinu var oft hęšasvęši mikiš en óvenjulega lįgur žrżstingur austur af landinu. Kortiš sżnir frįvik hęšar 500 hPa flatarins kringum landiš.

Žann 8. gerši Adolf nokkur Hitler tilraun til valdarįns į bjórkrį ķ München. Byltingin miskeppnašist herfilega og var hinn seinheppni Adolf sķšar dęmdur ķ fangelsi en sat žar ekki lengi en skrifaši žar illlręmda bók um sķna barįttu. Ķ mįnašarlok var žżska markiš falliš nišur śr ölu valdi. Hér į landi var stéttabarįttan aš nį sér į strik og žann 11. fór fram svokallašur Blöndahlsslagur milli verkamanna og śtgeršarmanna ķ Reykjavķk. 

Nįnari tölur um žessa mįnuši er eins og venjulega aš finna ķ fylgiskjalinu. 

Skżringar.      

 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Hlżjustu nóvembermįnušir

1945_11_500.png

Eins og įšur er mešalhiti stöšvanna nķu, sem viš er mišaš, ķ sviga aftan viš įriš. Mešaltal žeirra 1961-1990 er 0,8 stig.  

1945 (4,9) Hver skyldi trśa žvķ aš nóvember gęti oršiš hlżrri en gengur og gerist ķ maķ? Žaš geršist eigi aš sķšur ķ Reykjavķk įriš 1945. Žį var Vešurstofan ķ Landssķmahśsinu viš Austurvöll og hitamęlaskżliš var į žaki hśssins. Męldist žar mešalhiti mįnašarins 6,5 stig. Mešalhitinn ķ maķ 1961-1990 ķ Reykjavķk var 6,4 stig. Žetta  er langhlżjasti nóvember sem komiš hefur ķ borginni.  Hiti mįnašarins telst vera 6,1 stig ef hann er mišašur viš nśverandi stašsetningu Vešurstofunnar viš Bśstašarveg. Mišaš viš landiš ķ heild er žetta hlżjasti nóvember sem męlst hefur og auk žess sį hlżjasti į stöšvum frį Austfjöršum vestur og noršur um aš Ķsafjaršardjśpi og einnig sums stašar ķ Hśnavatnssżslum. Į Loftssölum ķ Dyrhólahreppi var mešalhitinn 6,8 stig en 6,7 ķ Vķk ķ Mżrdal og er žetta hęsti mešalhiti sem męlst hefur į ķslenskum vešursstöšvum ķ nóvember. Mešaltal lįgmarshita var 5,5 stig į Stórhöfša ķ Vestmannaeyjum og hefur ekki oršiš hęrra į ķslenskri vešurstöš ķ nóvember. Žar męldist hįmarkshiti 10,4 stig ž. 10. og hefur aldrei  oršiš hęrri ķ nóvember og sama dag męldist nóvembermetiš į Žingvöllum, 11,6 stig. Daginn eftir fór hitinn ķ Reykjavķk ķ 11,5 stig sem var mįnašarmetiš žar įratugum saman. Į Hamraendum ķ Dölum fór hitinn ķ 12,7 stig ž. 12. og hefur ekki męlst hęrri ķ hérašinu ķ nóvember og ekki heldur ķ Mišfirši žar sem hitinn ķ Nśpsdalstungu fór ķ  12,5 stig ž. 9. Mesti hiti į landinu męldist hins vegar 15,5 stig į Sandi ķ Ašaldal ž. 9. 

1945_11_500t_an.pngVešrįttan segir svo: „Tķšarfariš var einmuna gott, hlżindi svo mikil aš blóm sprungu śt, og var kśm beitt fram yfir mišjan mįnuš." Žaš var lįtlaus sušlęg įtt fyrstu tępu žrjįr vikurnar. Eftir žaš gerši skammvinnt kuldakast en hlżnaši svo į nż ķ lok mįnašarins. Mešalhiti fyrstu 24 dagana var 7,9 stig ķ höfušstašnum. Snjólagsprósentan į landinu allan mįnušinn var 16 en mešaltališ frį 1924 er 42%. Hvergi var alautt allan mįnušinn en į fįeinum stöšvum varš aldrei alhvķtt. Sķšasta daginn var reyndar mjög vķša snjór og frostiš komst nišur ķ 17 stig į Grķmsstöšum. Śrkoman var um 22% umfram mešallagiš 1931-2000 og var mest 344 mm ķ Kvķgyndisdal viš Patreksfjörš. Į Blönduósi og nįgrenni hefur aldrei męlst meiri śrkoma ķ nóvember, 181,4 mm. Ķ Stykkishólmi er  žetta sjötti śrkomusamasti nóvember frį 1856. Sólarlķtiš var syšra en sušaustanįtt var yfirgnęfandi og er žetta fjórši sólarminnsti nóvember ķ Reykjavķk. Fremur sólarlķtiš var einnig fyrir noršan. Į undan žessum mįnuši kom reyndar nķundi hlżjasti október.

Ķ žessum mįnuši mį segja aš samfellt hęšasvęši meš kuldum hafi rķkt alla leiš frį Rśsslandi og vestur til Bretlandseyja en yfir gervöllu Noršur-Atlandshafi austanveršu voru hlżindi en tiltölulega mest į Ķslandi. Hlżtt var einnig ķ Noršur-Skandinavķu nema viš sjóinn allra nyrst. Efra kortiš sżnir hęš 500 hPa flatarins yfir landinu en frįvikiš upp į viš var geysimikiš nęrri landinu og žykktin upp ķ mitt vešrahvoldiš nun hafa veriš sś mesta sem žekkist ķ nóvember žó ekki sé hęgt aš sżna žaš hér. Nešra kortiš birtir frįvik hita ķ žessum 500 hPa fleti ķ um 5 km hęš. Bęši kortin eru falleg og glęsileg į aš lķta! Fyrir nešan sést svo į korti mešalhitinn į landinu ķ žessum maķlega nóvember.

Žetta var sem sagt mįnušur kraftaverkanna og ž. 4. varš enda lamašur mašur į elliheimilinu Grund skyndilega alheill! Daginn įšur var hin vinsęla 9. sinfónķa Shjostavķtsj frumflutt ķ Leningrad. Žann 8. efndu Sjįlfstęšismenn ķ Reykjavķk til prófkosninga. Lżšveldiš Jśgóslavķa var stofnaš ž. 29.  

nov_46.gif

2002_11_500.png2002 (4,5) Žessi mįnušur kemst helst į spjöld vešursögunnar fyrir žaš aš žį męldist mesta mįnašarśrkoma sem męlst hefur į ķslenskri vešurstöš ķ nokkrum mįnuši, 971, 5 mm į Kollaleiru ķ Reyšarfirši sem er talsvert meira en įrsśrkoma er aš mešaltali ķ Reykjavķk! Į Hįnefsstöšum ķ Seyšisfirši męldust 907,7 mm. Skrišuföll uršu į austurlandi. Į Fagurhólsmżri męldist meiri śrkoma en ķ nokkrum öšrum nóvember frį 1922, 403 mm og į Hólum ķ Hornafirši frį 1931, 672,4 mm. Aftur į móti męldist śrkoman ašeins 3,1 mm į Stafni ķ Hśnavatnssżslu. Austanįtt var vitaskuld tķšasta vindįttin og mun vķst hafa veriš meiri en ķ nokkrum öšrum nóvember. Śrkoman var yfirleitt undir mešallagi į vesturhelmingi landsins. Snarpt kuldakast kom um mišjan mįnuš og stóš ķ fjóra daga og fór žį frostiš ķ -18,5 stig ķ Möšrudal ž. 17. Dró žetta  mįnašarmešalhitann talsvert nišur. En žess gętti lķtt syšst į landinu žar sem mešalhiti mįnašarins var 6,5 stig ķ Vķk ķ Mżrdal og 6,3 į Vatnsskaršshólum. Mestur hiti varš į Lambavatni į Raušasandi 13,6 stig ž. 22. Žetta er nóvembermet į stöšinni og óvenjulegt er aš mįnašarhįmark landsins ķ nóvember męlist į žessum slóšum. Į sunnanveršu Snęfellsnesi, į Blįfeldi, fór hitinn ž. 28. ķ 11,9 stig og hefur aldrei męlst hęrri į vešurstöšvum į žessu svęši frį 1955 en aš vķsu var allmikiš hringl žar į stöšvum eftir um 1980. Į vesturlandi var talin einmunatķš ķ austanįttinni. Alautt var ķ Reykjavķk, į sunnanveršum austfjöršum og vķša į sušausturlandi og sušurlandi. Snjólag var 12% og hefur ašeins einu sinni oršiš lęgra, 1960. Desember sem fór ķ hönd reyndist einnig  vera sį nęst hlżjasti sem męlst hefur eins og žessi nóvember var aš sķnu leyti. Mjög kalt var į Noršulöndum og NA-Evrópu ķ žessum mįnuši en hlżtt į Ķslandi og Gręnlandi. Hįloftahęš var yfir Noršurlöndum og noršur ķ ķshaf en lįgur žrżstingur sušvestur af Ķslandi.    

1956 (4,3) Frį Skagafirši og austur į firši er žetta hlżjasti nóvember sem męlst hefur og sį žrišji yfir landiš. Į Siglunesi var mešalhitinn 5,1 stig og er žaš mesti mešalhiti ķ nóvember į noršlenskri vešurstöš. Afar hlżtt var dagana 6.-8. og komst hitinn į Dalatanga ķ 17,1 stig ž. 6. Ekki var sķšur hlżtt nęsta dag sem mun vera einn allra hlżjasti nóvemberdagur aš mešalhita į landinu sķšan a.m.k. 1949. Ķ Reykjavķk er žetta nęst hlżjasti nóvember en žrįtt fyrir hlżindin var snjór žar į jörš ķ 8 daga en aldrei žó mikill. Snjólagsprósentan į landinu var nokkuš hį mišaš viš hlżindin, 24%. Mestur var mešalhitinn 5,8 stig į Vatnsskaršshólum en 5,7 ķ Fagradal ķ Vopnafirši og er žaš mesti mešalhiti į vešurstöš ķ nóvember į noršaustanveršu landinu. Ķ Fagradal  var śrkoman tiltölulega minnst en sunnan og sušvestanįttir voru tķšastar vindįtta. Mįnušurinn var aušvitaš talinn óvenju hagstęšur um austanvert landiš en óhagstęšur vestan lands vegna storma og mikillar śrkomu. Žann 24. var stórvišri um allt land af sušvestri. Slitnušu žį fimm vélbįtar frį bryggju ķ Reykjavķk. Talsvert kólnaši sķšustu dagana og komst frostiš ķ -14 stig ž. 27. og 28. ķ Möšrudal. Mikiš vestanvešur var sķšasta daginn og barst žį sjįvarselta langt inn ķ landi.

1956_11_500_nhan.pngŽetta er meš śrkomumestu nóvembermįnušum, lķklega einn af žeim fimm votustu. Sérstaklega var śrkoman mikil į sušur-og vesturlandi, einkanlega ķ Borgarfirši og sums stašar į Vestfjöršum og sušurlandsundirlendi. Ķ Sķšumśla ķ Hvķtįrsķšu męldist mesta nóvemberśrkoma sem žar męldist 1934-1985, en įriš 1993 fuku flest śrkomumet nóvembers ķ hérašinu į öšrum stöšvum. Ķ Kvķgyndisdal viš Patreksfjörš męldist meiri śrkoma en žar męldist ķ nokkrum mįnuši 1928-2004, 466,1 mm. Į Žórustöšum ķ Önundarfirši męldist mesta nóvemberśrkoman į įrunum 1955-1996, 348,3 mm. Af Sįmsstöšum ķ Fljótshlķš er sömu sögu aš segja 1928-1998, 324,5 mm. Ekki hefur heldur męlst meiri śrkoma ķ nóvember ķ Hrśtafirši į fįeinum stöšvum sem žar hafa veriš. Ķ Stykkishólmi er žetta žrišji śrkomusamasti nóvember. Ęši var mįnušurinn drungalegur syšra og er žetta sólarminnsti nóvember ķ Reykjavķk meš ašeins 4,6 sólarstundir. Ekki var ašeins hlżtt į Ķslandi žennan mįnuš heldur noršur um allt ķshafiš og til heimskautastrandar Rśsslands en kuldi mikill ķ Evrópu og allt til Noršvestur- Afrķku. Kortiš (sem stękkar vel ef smellt er žrisvar į žaš) sżnir frįvik hęšar 500 hPA flatarins į noršurhverli en žaš mynstur sem kortiš sżnir er nokkuš lķkt žvķ mynstri sem kort um hitafrįvik sżnir og žekur blįi liturinn ķ stórum drįttum köldu svęšin en sį guli og rauši hlżju svęšin žó hlżjan į Ķslandi komi ekki sérlega vel fram į žessu hęšarkorti. Landiš var klemmt į milli óvenju mikillar hęšar sušvestur af Bretlandseyjum og venju fremur lįgs žrżstings vestan viš landiš. Įttir milli sušurs og vesturs voru einstaklega tķšar. Nęsti mįnušur krękti ķ aš vera tķundi hlżjasti desember.

Mikiš var um aš vera ķ heimsmįlunum. Ķ fyrstu vikunni geršu Rśssar innrįs ķ Ungverjaland eftir aš landsmenn höfšu risiš upp gegn stjórnvöldum og įtök brutust śt vegna žjóšnżtingar Egypta į Sśezskuršinum. Sķšast en ekki sķst fyrir okkur Ķslendinga fékk Vilhjįlmur Einarsson ž. 27. silfurveršlaun ķ žrķstökki į Ólympķuleikunum ķ Melbourne ķ Įstralķu. 

1958_11_thick_an.png1958 (4,1) Śrkoman var grķšarleg um sunnan og vestavert landiš og er žetta nęst śrkomusamasti nóvember į landinu aš mķnu tali. Į Stóra-Botni ķ Hvalfirši var śrkoman 603,2 mm og var žaš mesta mįnašarśrkoma sem žį  hafši męlst į vešurstöš į Ķslandi. Ķ Reykjavķk var žetta blautasti nóvember frį upphafi męlinga og žar til ķ nóvember 1993. En sums stašar į sušur-og vesturlandi standa śrkomumet sem sett voru žennan mįnuš enn žį. Mį žar fyrst nefna Stykkishólm, 281,3 mm, og er žetta mesta śrkoma žar ķ nokkrum mįnuši allan męlingatķmann. Einnig mį nefna Ellišaįrstöš viš Reykjavķk (frį 1923), Eyrarbakka 283,1 mm (1880-1911 og frį 1926), Kirkjubęjarklaustur 357,6 mm (1931) og Seyšisfjörš 468,7 mm (1935-1953 og frį 1957). Į Ljósafossi męldist śrkoman 515,4 mm. Vķša syšra rigndi alla daga nema einn ķ mįnušinum. Fįdęma śrfelli var į sušur- vesturlandi ž. 17.-18. Į Rafstöšinni ķ Andakķl męldist sólarhringsśrkoman 165,3 mm en 184,6 mm ķ Stóra-Botni. Metiš į Rafstöšinni stendur enn žį en śrkoman ķ Stóra-Botni er nś nęst mesta sólarhringsśrkoma sem męlst hefur į Ķslandi ķ nóvember. Uršu af žessu śrfelli vķša vegaspjöll vestan lands og skrišur féllu į veginn milli Ķsafjaršar og Hnķfsdals. Tķšin var žó talin mjög hagstęš, einkum sķšari hluti mįnašarins. Vešrįttan segir: „Gręnn litur var į tśnum og fķflar og sóleyjar sprungu śt. Fé gekk yfirleitt sjįlfala, og fjallvegir voru lengst af opnir. Ķ lok mįnašarins var vķša autt upp į efstu fjallabrśnir." Mešalhitinn į Horni ķ Hornafirši var talinn 6,5 stig og er žaš mesti mešalhiti vešurstöšvar ķ öšrum nóvember en 1945 (įsamt Vķk ķ Mżrdal 2002) en satt aš segja trśi ég ekki alveg į žessa tölu. Langt bil er ķ mešalhita nįlęgra stöšva. Hitinn fór ķ 11,3 stig į Loftssölum ž. 27. og męldist aldrei meiri nóvemberhiti žar frį 1951 og ekki heldur į Vatnsskaršshólum, skammt frį, sķšan 1978. Snjólag į landinu var 19% en hvergi alautt allan mįnušinn. Alhvķtir dagar voru hins vegar mjög fįir og vķša enginn. Hlżindi voru mikil marga daga og ž. 10. fór hitinn ķ 16 stig į Siglunesi og 15,2 ķ Fagradal ķ Vopnafirši. Ķ tveggja daga smį kuldakasti fór frostiš ķ -10,5 stig į Hellu ž. 8.

Fyrsta landhelgisstrķš Ķslendinga og Breta var ķ fullum gangi en žaš hófst 1. september žetta įr. Žann 18. kom Andrés Segovia, rómašasti gķtarleikari tuttugustu aldar, til landsins og hélt hér tónleika.

1941_11_850.png1941 (4,0) Til landsins var žetta mjög hagstęšur mįnušur. Fé gekk vķša sjįlfala og unniš var aš jaršabótum. Sunnanlands var žó nokkuš vindasamt og tķšar śrkomur. Žetta var hlżjasti nóvembermįnušur sem hafši męlst į landinu žegar hann kom. Hann var tiltölulega hlżjastur fyrir noršan og er enn annar hlżjasti nóvember ķ Grķmsey. Žann 10.-11. var stormur vķša į sušur og austurlandi og um žaš leyti voru miklar rigningar į austfjöršum meš skrišuhlaupum. Sólarhringsśrkoma var 101,3 mm aš morgni sķšasta dagsins į Hvanneyri ķ Borgarfirši og vķša annars stašar var męld mikil śrkoma. Snjór var lķtill, 15%, og jafnvel į Akureyri var alhvķtt ķ ašeins žrjį daga en einn dag ķ Reykjavķk. Į Sandi ķ Ašaldal var aldrei męldur žurrari nóvember, 5,5 mm (1937-2004). Žar męldist og mesti hiti mįnašarins, 12,5 stig ž. 30. Į Hśsavķk var śrkoman ašeins 0,6 mm og  féll į einum degi (enn mninni śrkoma var žar 1942, 0,2 mm), Ķ stillum og hęgvišri ž. 8. męldist mesta frostiš, -16,3 stig ķ Reykjahlķš viš Mżvatn. Eftir žennan mįnuš kom 12. hlżjasti desember į landinu en į Akureyri sį fjórši hlżjasti. Į undan žessum mįnuši fór hins vegar įttundi hlżjasti október į landinu.

Žann fyrsta var afhjśpaš minnismerkiš um forsetana fjóra į Mount Rushmore ķ Bandarķkjunum. Daginn eftir fórst flugvél meš 11 bandarķkjamönnum į Reykjanesi. Og daginn žar į eftir tóku Žjóšverjar borgina Kursk ķ Rśsslandi. Žann 7. voru tólf žśsundir gyšinga myrtir og grafnir i fjöldagröfum viš Minsk ķ Hvķtarśsslandi. Og nęsta dag skutu bandarķskir hermenn aš hópi Ķslendinga og drįpu einn. Ķ mįnašarlok nįšu Žjóšverjar lengst fram viš Moskvu og Ķtalir gįfust upp ķ Eritreu. Rśssa nįšu Rostov į sitt vald frį Žjóšverjum ž. 29. og Rommel hershöfšingi Žjóšverja tók aš hörfa frį Tobruk ķ Lķbķu.   

1968 (4,0) Tķšarfariš var tališ hlżtt og hagstętt en śrkoma vel yfir mešallagi ķ heild. Fyrir noršan var tiltölulega sólrķkt. Fyrir austan var hins vegar mjög śrkomusamt. Aldrei męldist meiri śrkoma ķ nóvember į Hallormsstaš (1937-1989), 271,8 mm og ašeins einu sinni (2002) į Grķmsįrvirkjun frį 1959. Fęrš var yfirleitt góš į landinu, tśn voru mikiš til gręn og ķ göršum sprungu śt blóm. Mįnušurinn byrjaši žó mjög kuldalega og var frost fyrstu fjóra dagana meš žvķ meira sem gerist eftir įrstķma og ķ Reykjavķk var sķšasti októberdagurinn og sį fyrsti ķ nóvember žeir köldustu eftir dagsetningum sem žar hafa komiš frį a.m.k. 1935. Žann annan fór frostiš ķ -21,2 stig ķ Reykjahlķš viš Mżvatn. Mikinn snjó setti nišur ķ lok kuldakastsins į noršurlandi en hann hvarf fljótlega eftir aš hlżnaši. Og eftir žetta voru mikil hlżindi nema fįa daga seint ķ mįnušinum į noršanveršu landinu. Į Hólum ķ Hjaltadal fór hitinn ķ 14,2 stig ž. 18. Sama dag fór hitinn į Hęli ķ Hreppum i 13,4 stig sem er žar nóvembermet alveg frį 1929. Śrkoma var yfir mešallag į landinu. Ķ stórrigningum dagana 12.-13. uršu miklar skemmdir austanlands į svęšinu frį Borgarfirši eystra aš Hornafirši. Snjólag var 24%, hvergi alveg autt, en snjódagar į sušur og vesturlandi voru yfirleitt ašeins einn til fimm og  yfirleitt minni en 15 fyrir noršan. Eins og 1941 var hęšasvęši yfir NA-Evrópu og Noršurlöndum en lęgšir sušur af Gręnlandi. 

Žann 10. fórst vélskipiš Žrįinn ķ austanroki fyrir Mżrdalssandi og meš žvķ nķu manns.      

1987_11-500t_an.png1987 (3,9) Į Akureyri, Stykkishólmi og Vestfjöršum er žetta žrišji hlżjasti nóvember. Hlżtt var į stóru svęši į Atlantshafi eins og kortiš sżnir en žaš er af frįviki hitans ķ 500 hPa fletinum ķ um 5 km hęš. Śrkoma var ķ  minna lagi og snjór var lķtill, snjólagiš var 13%. Vķša var alauš jörš eša žvķ sem nęst frį austfjöršum sušur og vestur um til Breišafjaršar. Mjög hlżtt var fyrstu vikuna og varš hitinn 14,6 stig ž. 5. į Seyšisfirši. Stutt kuldakast kom um mišjan mįnuš og ķ byrjun sķšustu vikunnar og varš kaldast -12,6 stig ž. 23. ķ Möšrudal. Nokkur leišindavešur gengu yfir og  ž. 19. uršu talsveršir skašar į austurlandi ķ noršanskoti. Į eftir žessum mįnuši kom fimmti hlżjasti desember. 

1993 (3,8)  Žetta er kannski allra śrkomusamasti nóvembermįnušurinn, a.m.k. ef mišaš er viš žęr stöšvar sem lengst hafa athugaš. Og alveg sérstaklega er žetta śrkomusamasti  nóvember į vesturandi. Ķ Reykjavķk er žetta ekki ašeins śrkomusamasti nóvember heldur śskomusamasti mįnušur įrsins sem žar hefur komiš. Og žar kom eitthvaš śr loftinu alla dagana! Svipaša śrkomusögu er aš segja um nokkrar stöšvar į sušur-og vesturlandi. Bęši ķ Stykkishólmi og į Teigarhorni er žetta nęst śrkomusamasti nóvember. Mest mįnašarśrkoma var 702,1 mm į Grundarfirši. Um mišbik noršurlands og į noršusturhorninu var hins vegar lķtil śrkoma.1993_11_slp_an.png Loftvęgi var meš lęgra móti, 9,8 hPa undir mešallagi, lęgst į vešurstöš 989, 2 hPa į Galtarvita. Vešurfariš var tališ mjög hagstętt į noršur og noršausturlandi en śrkomu- og umhleypingasamt annars stašar. Žetta er einhver mesti sunnanįttamįnušur ķ nóvember  sem dęmi er um. Tiltölulega svalast var vestantil en hlżnaši eftir žvķ sem austar dróg og mest var hitafrįvikiš inn til landsins į noršausturlandi. Sérlega hlżtt var lķka į austfjöršum. Mesti mešalhiti į landinu var 6,4 stig į Seyšisfirši og er žetta hlżjasti nóvember sem žar hefur męlst, frį 1906 og į öllu austurlandi. Į Seyšisfirš var mešaltal hįmarkshita 9,4 stig og er žaš mesta į vešurstöš hérlendis ķ nóvember. Ķ Grķmsey er žetta einnig hlżjasti nóvember sem žar hefur męlst, 4,1 stig, og nęst hlżjasti į Akureyri. Sólskin var ešlilega ekki mikiš syšra og er žetta nęst sólarminnsti nóvember ķ Reykjavķk en į Akureyri skein sólin tiltöluleg mikiš, svipaš og 1968. Snjólag var 20% į landinu. Ķ Reykjavķk var žó alhvķtt ķ 9 daga sem var meš žvķ meira į landinu en sérlega snjólétt var į noršausturlandi žar sem vķša var aldrei alhvķtt og Dratthalastöšum į Śthéraši, Strandhöfn ķ Vopnafirši, Seyšisfirši og Dalatanga var alautt allan mįnušinn. Lķkt og 1956 var žessi nóvember óvenju hlżr noršur um allt ķshafiš en kaldur ķ Evrópu. Eins og žį var lęgšagangur į Gręnlandshafdi en hęš yfir Noršurlöndum og N-Evrópu en žó enn sterkari og enn kaldara var ķ Evrópu en 1956. Kortiš sżnir frįvik loftžrżsings į noršurhveli žennan mįnuš ķ millibörum.  

Žann fimmta bišu menn žess ķ ofvęni aš geimverur birtust į Snęfellsnesi eins og mönnum hafši veriš lofaš af einhverjum speisušum sjįendum. En verurnar gįfu ašdįendum sķnum langt nef og létu ekki sjį sig.

1933_11-500t_an.png1933 (3,7) Į sķnum tķma var žetta hlżjasti nóvember sem komiš hafši sķšan 1857 en var žó lķklega lķtiš eitt hlżrri en sį mįnušur. Vešrįttan var nokkuš óstöšug og votvišrasöm, einkum vestanands.  En jörš var oftast alauš og klakalaus. Snjólag var ašeins 12% og alautt vķšast hvar į sušur og vesturlandi. Reyndar byrjaši mįnušurinn meš hrķšarvešri fyrir noršan og vęgu frosti en strax žann žrišja var kominn 14 stiga hiti į Akureyri og į Vestfjöršum. Daginn eftir var mikiš mistur į austurlandi og lķtiš skyggni og varš sums stašar sporrękt af sandfalli. Žį var noršvestan stormur eftir hlżja sušvestanįtt og fórst žį vélbįtur meš fjórum mönnum og żmsir ašrir skašar uršu. Mikiš sušvestanvešur var į Vestfjöršum  žann 17. en žį voru rokna hlżindi į noršausturlandi svo hitinn fór ķ 17,8 stig ķ Fagradal ķ Vopnafirši sem žį var nóvembermet į landinu er stóš til 1964. Morguninn eftir męldist sólarhringsśrkonan ķ Hveradölum 128,2 mm sem žį var nóvembersólarhringsmet į landinu. Mesti kuldi ķ mįnušinum varš ašeins -9,9 stig į Grķmsstöšum į Fjöllum ž. 22. og er žaš hęsta skrįš  landslįgmark ķ nokkrum nóvember. Mešalhiti mįnašarins žarna į Fjöllunum var 1,7 stig og hefur aldrei oršiš jafn hįr ķ nóvember en mešaltališ žar 1961-1990 var -3,2 stig. Mjög hlżtt var žrjį sķšustu dagana į landinu, hįmarkshiti 10-11 stig ķ Reykjavķk og ķ kjölfariš kom žar nęst hlżjasti desember en sį hlżjasti yfir allt landiš. Hęšasvęši var yfir A-Evrópu og Noršurlöndum žennan mįnuš en lęgšasvęši vestur af Gręnlandi. Hlżtt loft streymdi žarna į  milli yfir landiš. Hęš 500 hPa yfir landinu var mjög afbrigšilega hį sem og hitinn žar uppi en kortiš sżnir frįvik hans frį mešallagi.

19060_11_slp_1121399.png1960 (3,6) Nóvember žessi er sį snjóléttasti į landinu. Snjólag var ašeins 10%. Yfirleitt var snjólaust ķ byggš nema sķšustu dagana. Į vesturlandi og sušurlandi var žó vķšast hvar auš jörš alla daga. Žetta er žurrasti nóvember sem hér hefur veriš fjallaš um. Vatnsskortur var vķša noršanlands og vestan. Aldrei hafa veriš fęrri śrkomudagar ķ nóvember ķ Reykjavķk, ašeins įtta. Į austurlandi voru hins vegar žrįlįtar rigningar. Žó žessi mįnušur teljist ašeins sį tķundi hlżjasti į landinu er hann hlżjasti nóvember sem męlst hefur į Ströndum, bęši į Hornbjargsvita og ķ Įrneshreppi og sį žurrasti einnig į sķšarnefnda stapnum. Var hann žar hlżrri ķ beinum tölum en ķ Reykjavķk og mišaš viš mešallhita var mįnušurinn tiltölulega hlżjastur noršvestast į landinu. Į Sušureyri viš Sśgandafjörš var žetta til aš mynda hlżjasti nóvember sem žar męldist 1923-1989, 4,8 stig. Žykktin yfir landinu, en hśn ręšur miklu um hitann, var mest į noršvestanveršu landinu en fór minnkandi til sušausturs. Mesti hiti ķ mįnušinum męldist į Galtarvita, 12,8 stig ž. 8. Žessi nóvember er einnig sögulegur fyrir žaš aš vera žegar hann kom sólrķkasti nóvember sem męlst hafši ķ Reykjavķk en sólrķkara varš svo  1996, žegar sólin skein hįlfri stundu lengur, en sį mįnušur var einn af köldustu nóvembermįnušum svo žaš er ekki saman aš jafna um vešurgęšin. Tiltölulega svalt var ķ byrjun og enda mįnašarins en hlżindi žar į milli. Žann 28. gerši austan og sušaustan hvassvišri. Nęstu dagana žar į undan höfšu veriš stillur og hęgvišri sem lauk meš -16,3 stiga frosti  į Saušįrkróki ž. 28. Žessi blķši mįnušur var veršugur endir į samfelldum góšvišriskafla sem rķkt hafši vķšast hvar į landinu sķšan ķ mars. 

Žann 8. var John F. Kennedy kosinn forseti Bandarķkjanna.

Fyrir 1866, sem hér er helsta višmišunarįriš, eru lķklega engir nóvembermįnušir sem nį žvķ aš skįka į landsvķsu žeim tķu sem hér hafa veriš taldir. Įriš 1857 var mešalhitinn ķ Stykkishólmi 3,7 stig en 3,5 stig įriš 1846. Seinna įriš var mešalhitinn ķ Reykjavķk 2,8 stig. Hlżjasti nóvember ķ Reykjavķk įrin 1820-1853 var hins vegar 1835, 2,8 stig og hafa žar einir 15 nóvembermįnušir veriš hlżrri frį 1845. Įrin 1846 og 1857 var einnig męlt į Akureyri en hitinn žar nįlgašist ekki aš vera į borš viš žį tķu hlżjustu sem hér hafa veriš taldir. Žess mį aš lokum geta aš mešalhitinn ķ nóvember 1876 var 4,7 stig ķ Reykjavķk og er hann žar žvķ fimmti hlżjasti nóvember allar götur frį 1820, svipašur og 1968, en hlżrri en 1941. Ķ Stykkishólmi gerši mįnušurinn ekki eins vel og męldist 3,2 stig. Af hita į Teigarhorni og ķ Grķmey mį svo rįša aš mįnušur žessi telst engan veginn til tķu hlżjustu nóvembermįnaša į landinu.  

Višbót: Nóvember 2011. Žó öll kurl séu ekki komin  til grafar meš žann nóvember sem var aš lķša, sérstaklega eru upplysingar bįgbornar frį Teigarhorni, er žó ljóst aš hann er einn af hlżjustu nóvembermįnušum į landinu, mun sennilega vera ķ fimmta til sjötta sęti, svipašur og nóvember 1941. Hér mį lesa um nóvember 2011.

Fyrra fylgiskjališ sżnir, eins og venjulega ķ žessum pistlum, hita og śrkomu öllum nķu stöšvunum, en žaš seinna żmislgt frį hinum hlżu mįnušum 1945,1956 og 1958.

Skżringar. 

 

 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Hlżjustu októbermįnušir

1915 (7,4°) Október 1915 er talinn hlżjasti október ķ sögu męlinga į landinu. Mešalhitinn var 3,5 stig yfir mešallaginu 1961-1990. Ķ Reykjavķk var hann 7,9 stig en 8,4 stig ķ Vestmannaeyjakaupstaš. Žaš er mesti mešalhiti į landinu sem męlst hefur nokkurs stašar ķ október fyrir utan Andakķlsįrvirkjun 1959 sem mašur veit ekki almennilega hvort mašur į aš taka alvarlega. Ķ Eyjum er žetta śrkomusamasti október sem męldist žar mešan męlt var ķ kaupstašnum frį 1881 til 1920 og nęst śrkomusamasti į Teigarhorni. Śrkoman var meira en tvöföld mešalśrkoma į žessum stöšvum. Mįnušinn reikna ég žrišja śrkomusamasta október į landinu. 1915_10_850.pngĮ Stóranśpi ķ Hreppunum var mešalhitinn 8,0 stig sem er meš ólķkindum ķ október į vešurstöš langt inni ķ landi. Mįnušurinn var sį hlżjasti sem komiš hefur į sušur og sušvesturlandi og į austfjöršum. Mešalhitann į žeim fįu stöšvum sem athugušu sést į litla kortinu. Sérlega hlżtt var ķ fyrstu vikunni, žann fjórša komst hitinn ķ 19 stig į Akureyri og 18 į Seyšisfirši. Į Grķmsstöšum į Fjöllum var 14-15 stiga hįmarkshiti alla dagana frį 3.-7. Ķ Grķmsey fór hitinn hęrra en bęši fyrr og sķšar ķ október, ķ 15 stig, ž. 3. Ekki voru hįmarks- eša lįgmarksmęlingar ķ Reykjavķk žennan mįnuš en lesiš į hitamęla žrisvar į dag. Aldrei var lesiš frost af męlinum, lęgsta talan var 2,5 stig yfir frostmarki sķšasta daginn. Į Vķfilsstöšum voru hins vegar lįgmarksmęlingar og fór hitinn ekki lęgra en 1,0 stig yfir frostmarkinu og var žaš lķka sķšasta dag mįnašarins. Žaš mį eiginlega slį žvķ föstu aš ekki hafi heldur frosiš ķ Reykjavķk allan mįnušinn. Žann 1. nóvember segir Morgunblašiš frį žvķ aš fyrsta nęturfrostiš hafi oršiš ķ fyrrinótt, 31. október, og hafi ekki oršiš jafn seint ķ mannaminnum en vanalega séu margar frostnętur ķ októbermįnuši. Įreišanlega er žarna įtt viš hélu į jörš en ekki frost ķ venjulegri męlingahęš. Į Ķsafirši tölušu menn um žaš fyrsta vetrardag aš fara inn ķ dal ķ berjamó, segir ķ Fréttum ž. 24.                                                                                  

okt_1915.gifEkki męldist heldur frost ķ Stykkishólmi, Grķmsey, Teigarhorni, Arnarbęli ķ Ölfusi og Vestmannaeyjabę, en Stórhöfši var žį enn ekki oršin vešurstöš. Ķ kaupstašnum var lįgmarkiš 3,9 stig. Į Akureyri męldist hins vegar dįlķtiš frost. Engar snjómęlingar voru geršar ķ žessum október en vķst er aš snjór į landinu hefur lķtill veriš eša enginn ķ byggš. Blašiš Sušurland segir frį žvķ ž. 23. aš enginn snjór hafi žar falliš viš sjóinn ķ haust. Blašiš var gefiš śt į Eyrarbakka. Žaš skżrši svo frį žvķ 9. nóvember aš fyrsta frostnóttin hafi ekki komiš fyrr en vika var af nóvember. Lęgsti hiti mįnašarins į landinu męldist -4,0 stig į Nefbjarnarstöšum į Śthéraši. Er žaš hęsta mįnašarlįgmark į landinu ķ nokkrum október. Morgunblašiš skrifaši ž. 27.: „Um žetta leyti ķ fyrra var kominn ķs į Tjörnina. Nś er hér hver dagurinn öšrum hlżrri - alveg eins og į vori vęri. Eru ekki margir dagar sķšan śtsprunginn fķfill fanst hér uppi į tśnum. Lauf er enn eigi falliš af trjįm ķ göršum hér og mörg tré  hafa enn gręna laufkrónu." Vķsir skrifar ž. 30.: „Mašur kom meš 3 śtsprungna fķfla inn į skrifstofu Vķsis ķ gęr, sagši, aš į Austurvelli vęri krökt af nżśtsprungnum fķflum". Nęsta dag segir blašiš frį žvķ aš kvöldiš įšur hafi noršurljós veriš įkaflega mikil, allt sušvestur loftiš hafi veriš eitt ljóshaf. Sķšasta dag mįnašarins skrifaši Ó. J. ķ Vķsi:

1915_10_850t_an.png „Nś er ein vika af vetri. - Enga verulega breytingu į vešrįttunni er žó aš sjį, frį žvķ ķ sumar, ašra en žį, aš rigning hefir veriš undanfarna daga, en sama hlżvišriš og ķ sumar. Hiti oftast 8-11 stig um daga, žó loft sé dimt. Grös falla lķtt į tśnum, en tré standa mörg ķ blóma. Tré eitt stendur undir hśshlišini hjį mér og hafa greinar žess lengst um hįlfan meter ķ sumar, aš minsta kosti sumar žeirra, og laufgušust vel. Fyrir rśmri viku voru flestöll sumarblöšin fallin af trénu. En žį komu ķ ljós nżir blašknappar og springa blöšin nś óšum śt į öllum greinum trésins. Žetta mun vera vķšar ķ trjįgöršum hér, eftir žvķ sem eg hefi séš. En fįgętt mun žaš žó vera hér į landi į žessum tķma įrs.''

Viš žetta mį žvķ bęta aš varla hefur žetta nokkurn tķma gerst įšur ķ Reykjavķk ķ tķš žį lifandi manna og jafnvel enn ķ dag.

Žess mį geta aš vitaš er um tvo ašra alveg frostlausa októbermįnuši ķ Reykjavķk, ķ žeim góša mįnuši 1939 og įriš 1963 sem var žó ekkert sérstaklega hlżr.  

Hęšasvęši var oftast yfir Noršurlöndum, en stundum yfir Bretlandseyjum, ķ žessum mįnuši en lęgšir fyrir sušvestan eša sunnan land. Žetta mun vera einna allra mesti sunnanįttamįnušur ķ október sem um getur. Sjį litkortiš sem sżnir hęš 850 hPa  flatarins ķ um 1400 m hęš. Hitt litkortiš sżnir frįvik hitans frį mešallagi ķ žessari hęš. Aldrei brį til noršanįttar en loftstraumar bįru hlżtt loft til landsins sunnan śr höfum en sķšasta žrišjung mįnašarins frį Evrópu. Mjög žungbśiš var syšra. Į Vķfilsstöšum var sól męld ķ ašeins 17 klukkustundir og hefur svo lķtiš sólskin aldrei męlst ķ Reykjavķk eša nįgrenni sķšan sólskinsmęlingar hófust žar įriš 1911.          

1946 (7,3°) Fyrir noršan hefur žessi mįnušur betur ķ hlżindum en 1915 og er žar sį hlżjasti sem męlst hefur. Og sömu sögu er raunar aš segja um Vestfirši og Stykkishólm. Einnig Hrśtafjörš žar sem męlingar nį aftur fyrir 1915 en į Śthéraši žar sem męlingar nį enn lengra aftur var lķtillega  kaldara en 1915. Žessir mįnušir mega teljast jafningar aš hita. Mįnašarmešalhitinn į landinu 1946 var mestur ķ Grindavķk, 8,3 stig. Mešaltal hįmarkshita į Hofi ķ Vopnafirši var 11, 2 stig og er žaš hęsta sem skrįš er į nokkurri vešurstöš ķ október og vęri žetta vel bošlegt ķ jśnķ. Žetta er meš allra mestu sunnanįttamįnušum ķ október en meš sušvestlęgum blę og męldist śrkoman į Höfn ķ Bakkafirši, noršaustan į landinu, einungis 0,1 mm, žaš minnsta sem męlst hefur į vešurstöš ķ nokkrum október. Hęšarsvęši var langtķmum saman višlošandi austan og sušaustan viš landiš og teygši  stundum anga sķna inn į žaš, einkum austurland. 1046_10_09.gifKortiš af stöšu mįla viš jörš og ķ 500 hPa fletinum ž. 9.  er ekki ólķkt žvķ sem oft var žennan mįnuš. Žess mį geta aš nęsta dag sįst mikill fjöldi vķghnatta frį Kópaskeri og vķšar į noršausturlandi og var tališ aš žeir vęru leifar halastjörnu. Žurrvišrasamt var sem sagt į noršausturlandi en śrkomusamt sunnanlands og var žetta til dęmis fjórši śrkomusamsti október ķ Reykjavķk. Žar var žetta annar sólarminnsti október sem męlst hefur. Į Akureyri var hins vegar tiltölulega sólrķkt og žar er žetta fjórši sólrķkasti október. Śrkoman ķ žessum mįnuši var ķ heild ašeins lķtillega meiri en ķ mešallagi 1931-2000. Mest var hśn ķ Kvķgyndisdal viš Patreksfjörš, meira en tvöföld mešalśrkoma. Snjólag į landinu var ašeins 3%, hiš nęst lęgsta ķ nokkrum október. Lęgst var žaš 2% ķ október 1928 sem var mildur en ekki ķ röš allra hlżjustu októbermįnaša og einnig įriš 2000. Mešaltal snjólags ķ október allra mįnaša frį 1924 er 17%. Į fjöllum, ofan 600 metra, var snjóhula ašeins 13% 1946 og er sś minnsta sem męlingar nį yfir frį 1935. Hlżjast var dagana 6.-10. og fór hitinn ķ 19,2 stig į Hśsavķk ž. 9. Sama dag męldust į Akureyri 17,8 stig og hefur hiti aldrei męlst jafn hįr žann dag į žeim staš. Į Hofi ķ Vopnafirši fór hitinn ķ įtjįn stig ž. 6. Ķ Stykkishólmi męldist mesti hiti sem žar hefur męlst ķ október og žaš meira aš segja tvisvar sinnum, 16,0 stig ž. 9. og. 12. Žó hlżtt vęri varš mįnušurinn hvergi alveg frostlaus.  Kaldast varš -7,2 stig ķ Reykjahlķš viš Mżvatn ž. 27. Kort fyrir mešalhita mįnašarins er hér fyrir nešan.

Žann fyrsta voru kvešnir upp dómar ķ strķšsglęparéttarhöldunum yfir nasistum ķ Nürnberg. Žeir sem hlutu daušadóma voru sķšan hengdir ž. 16. Keflavķkursamningurinn var samžykktur ž. 5. og olli hann miklum deilum. Daginn įšur voru bein Jónasar Hallgrķmssonar flutt til landsins og olli žaš vafstur ekki minni deilum. 

okt_1946_1117610.gif
  

1959 (7,2°) Į Fagurhólsmżri hefur ekki komiš jafn hlżr október sem žessi, 7,7 stig. Į rafstöšinni ķ Andakķl var mešalhitinn 8,6 stig. Žaš er mesti mešalhiti sem męlst hefur į vešurstöš ķ október į landinu en žess ber aš gęta aš stöšin var ķ miklu skjóli svo žetta er kannski ekki aš alveg aš marka. Mikil hlżindi rķktu dagana 5.-10. Ķ Reykjavķk var sį nķundi lķklega hlżjasti októberdagur aš mešalhita sem žar hefur komiš sķšan byrjaš var aš męla og örugglega sķšustu 75 įr, 12,7 stig, en hįmarkshitinn var 14,5 stig (14,8 ķ Heišmörk) og daginn eftir var mešalhitinn 12,3 stig. Žetta var žó ekki hlżjasti dagurinn į landinu aš mešalhita. Žaš var sį sjötti en žį var mešalhiti landsins 12,7 stig og hefur ekki oršiš jafn hlżr dagur ķ október eftir 1948 aš minnsta kosti. Žennan dag komst hitinn į Seyšisfirši ķ 20,9 stig sem var mesti hiti mįnašarins. Allir žessir dagar settu dagshitamet ķ Reykjavķk. Žeir 9. og 10. eru hins vegar taldir fjóršu og tķundu hlżjustu októberdagar aš mešalhita į landinu aš žvķ er segir į bloggsķšu Trausta Jónssonar. Allvķša, einum noršvestantil į landinu og sums stašar į noršausturlandi, męldist mesti hįmarkshiti sem męlst hefur ķ október. Mešaltal hįmarkshita var 10,9 stig ķ Fagradal og į Skrišuklaustri. Į Sįmsstöšum var žaš 10,2 stig og hefur ekki oršiš hęrra ķ október į vešurstöš į sušurlandi. 1959_10_850_tan.pngAldrei męldist frost į Hellissandi, Flatey į Breišafirši, Hvallįtrum, Kvķgyndisdal, Galtarvita, Ęšey og Keflavķkurflugvelli. Ber voru óskemmd fram undir mįnašarmót. Snjólag var ašeins 4% į landinu. Fyrir noršan var talin einmunatķš en vestanlands og sunnan var mjög śrkomusamt. Sušlęg įtt var aušvitaš rķkjandi. Hitafariš var nokkuš svipaš um landiš og 1915 og 1946. Kortiš sżnir frįvik hitans frį mešallagi ķ 850 hPa fletinum ķ um 1400 m hęš.  Frostmarkshęš yfir Keflavķk var aš mešaltali ķ 1360 metra hęš. Žykktin yfir landinu var svipuš og 1965 en žó heldur meiri į noršausturhorninu en žį, sjį žykktarkortiš fyrir október 1965 hér aš nešan. Loftžrżstingur var mjög lįgur en vętusöm sušaustanįtt var yfirgnęfandi. Lęgšir voru  framan af djśpt sušur ķ hafi eša į Gręnlandshafi meš miklum hlżindum en mikilli śrkomu en er į leiš var lęgšagangur nęr landinu og įfram miklar śrkomur.  Śrkoman var meiri į Eyrarbakka og Stórhöfša en hśn hefur oršiš ķ nokkrum október. Einnig viš rafstöšina viš Ellišaįr viš Reykjavķk en ekki į sjįlfri vešurstöšinni ķ Reykjavķk sem žį var į flugvellinum. Žar var hśn hins vegar sś žrišja mesta sem męlst hefur. Yfir landiš ķ heild viršist žetta vera fimmti śrkomusamasti október sķšan męlingar hófust eftir mķnu tali. Mest var śrkoman į vešurstöš 430 mm ķ Vķk ķ Mżrdal. Sólinni var ekki fyrir aš fara syšra  og er žetta fimmti sólarminnsti október ķ Reykjavķk ķ hundraš įr.

Žann 26. voru fyrstu myndirnar teknar af  af žeirri hliš tunglsins sem ekki sést frį jöršu. Žann 30. lauk ķ Jśgóslavķu įskorendamótinu um heimsmeistaratitilinn ķ skįk og var Frišrik Ólafsson žar mešal keppenda.         

1920 (6,9°) Žeir mįnušir sem nś hafa veriš taldir eru ķ sérflokki og nokkuš bil er nišur ķ žennan fjórša hlżjasta október. Mjög hlżtt var ķ byrjun mįnašarins meš sušaustlęgri įtt, sérstaklega fyrstu fimm dagana, og fór hitinn žį ķ 12-13 stig ķ Reykjavķk. Ķ Grķmsey komst hitinn ķ 14,6 stig ž. 9. sem er meš žvķ allra mesta sem žar hefur męlst ķ október og į Grķmsstöšum fór hitinn ķ 14,1 stig ž. 6. sem er lķka meš žvķ hęsta sem žar hefur męlst ķ žessum mįnuši. Mestur hiti į landinu varš aftur į móti  17,8 stig į Seyšisfirši. Žann 11. snérist til svalari vestanįttar og loks noršaustlęgar įttar meš mjög vęgu kuldakasti. Fór frostiš žann 19. ķ -6,9 stig į Grķmsstöšum og var žar žį nokkur snjókoma. Eina nótt fraus ofurlķtiš ķ Reykjavķk, -0,5 stig ž. 13. en frostlaust var allan mįnušinn ķ Stykkishólmi og Vestmannaeyjum. Fljótlega eftir litla kuldakastiš dró aftur til sušaustlęgra įtta meš hlżindum, žó ekki vęru žau eins sterk og fyrstu dagana og héldust žau til mįnašarloka. Almikil śrkoma var į sušurlandi.  

Žżska tónskįldiš Max Bruch, sem einkum er žekktur fyrir fyrsta fišlukonsert sinn, sem reyndar er einhver vinsęlasti og mest spilaši fišlukonsert sem til er, lést ž. 2. og var žį oršinn 85 įra gamall.

1908 (6,8°) Žessi hlżi mįnušur er śrkomusamasti október sem męlst hefur į landinu eftir mķnu tali (sjį skżringar) og einnig śt af fyrir sig į Teigarhorni, 382,9 mm. Eftir fyrstu vikuna mįtti heita į stašnum nęr stöšugar stórrigningar, mest 89 mm aš morgni hins 9. Ķ Vestmannaeyjum er žetta fjórši śrkomumesti október. Frį žeim 9. til mįnašarloka voru stórrigningar marga daga į austfjöršum og sušurlandi. Lęgšir voru mjög žrįlįtar į Gręnlandshafi og fyrir sušvestan land og lįgur loftžrżstingur į landinu. Į Seyšisfirši męldist hitinn 16 stig ž. 5. en aldrei varš kaldara en -5,3 stig, į Möšruvöllum. Vķša var frostlaust žar til sķšasta daginn. Hżindi voru svo aš segja stöšug žangaš til. Einna hlżjast varš žó seint ķ fyrstu vikunni og męldist mesti hiti į landinu 16,0 stig ž. 5. į Seyšisfirši. Ķ Reykjavķk, Stykkishólmi, Seyšisfirši, Teigarhorni, Papey, Fagurhólsmżri og Eyrarbakka kom aldrei frost. Eins og allir žeir mįnušir sem hér hafa veriš taldiš var žetta meš mestu sunnanįttamįnušum ķ október. 

Fyrsta dag mįnašarins tók Kennaraskólinn til starfa.

Októbermįnušurnir sem komu eftir tvo hlżjustu septembermįnuši sem męlst hafa komast hér hver į eftir öšrum inn į lista yfir tķu hlżjustu októbermįnuši.

1939_10_500_an.pngOktóber 1939 (6,6°) kom eftir nęst hlżjasta september. Žessi október er sį žurrasti sem męlst hefur į Akureyri og einnig į Nautabśi ķ Skagafirši (4,7 mm) Grķmsstöšum į Fjöllum, Hśsavķk (4,6), Raufarhöfn (7,0), Siglunesi (7,7), Sandi ķ Ašaladal (2,4) og Reykjahlķš (7,2). Śrkoman į Grķmsstöšum var 0,6 mm sem féllu į einum degi. Noršlęgar įttir voru mjög sjaldgęfar en sušvestanįtt var algeng. Hęgvišrasamt var og stillt. Tiltölulega sólrķkt var fyrir noršan og į Akureyri er žetta fimmti sólrikasti október. Hlżjast varš 16,5 stig ž. 4. į Hśsavķk. Ķ Mišfirši męldist mesti hiti sem žar hefur męlst ķ október, 14,6 stig į Nśpsdalstungu ž. 6. Kaldast varš -13,0 stig į Grķmsstöšum ž. 26. Žessi mįnušur var svo aušvitaš lokahnykkurinn į žvķ  eindęma góšęri sem rķkt hafši į landinu alveg sķšan ķ mars. Kortiš sżnir frįvik hęšar ķ 850 hPa fletinum og hefur mesta frįvikiš upp į viš gert sig heimakomiš yfir landinu.

Žjóšverjar hófu innreiš sķna inn ķ  Varsjį žann fyrsta eftir aš hafa gjörsigraš pólska herinn. Žann 12. byrjaši Adolf Eichmann aš flytja tékkneska gyšinga til Póllands. Og ķ sķšustu vikunni var hinn illręmdi Hans Frank skipašur landsjóri Žjóšverja ķ Póllandi. Eftir strķšiš var hann hengdur fyrir strķšslępi. 

1941_10_500_an.pngBróšir žessa mįnašar, október 1941 (6,2°), kom ķ kjölfar hlżjasta september sem komiš hefur (annars er ekki hęgt aš segja aš  nokkur hitamunur sé į september 1939 og 1941). Hann er sį žurrasti sem  męlst hefur į Teigarhorni, 9 mm. Hitinn fór ķ 18,0 stig ž. 5. į Sandi ķ Ašaldal 1941 en kaldast -12,0 į Grķmsstöšum ž. 21. Žessir tveir októbermįnušir, 1939 og 1941, voru nokkuš öšru vķsi en ašrir mįnušir sem hér er fjallaš um. Loftžrżstingur var venju fremur hįr į landinu ķ žeim og fremur lķtil śrkoma. Ķ október 1939 fraus ekki ķ Reykjavķk, Arnarstapa į Snęfellsnesi, Vķk ķ Mżrdal og ķ Vestmannaeyjum. Įriš 1941 fraus ekki į Arnarstapa og ķ Eyjum. Lķtill snjór var bįša žessa mįnuši, 7% 1939 en 8% 1941, og vķšast hvar snjólaust į sušur og vesturlandi. Kortiš sżnir frįvik hęšar ķ 850 hPa fletinum.

Ķ strķšinu var žaš efst į baugi ķ október 1941 aš Žjóšverjar sóttu mjög aš Moskvu en tókst žó aldrei aš vinna borgina.

1965_10_thick_an.png1965 (6,3°) Ķ žessum mįnuši var sį 20. hlżjasti októberdagur sem męlst hefur aš mešalhita į Akureyri frį a.m.k. 1949, 14,9 stig, meš hįmarkshita upp į 17,6 stig. Į Raufarhöfn kom žį og októbermetiš, 17,2 stig. Daginn įšur męldist mesti hiti mįnašarins į landinu, 18,9 stig į Garši ķ Kelduhverfi sem er žar reyndar októbermet ķ aš vķsu ekki langri męlingasögu. Sķšustu dagana kólnaši mikiš og snjóaši fyrir noršan. Komst frostiš žį nišur ķ 11,2 stig į Stašarhóli ž. 30. Snjólag į landinu var 7%. Į sušur- og vesturlandi var mjög votvišrasamt og uršu miklar vegaskemmdir ķ stórrigningum um ž. 20. Žann dag var sólarhringsśrkoman į Kvķskerjum 125 mm en mįnašarśrkoman var žar  768,9 mm sem er meš žvķ mesta sem gerist. Į Skógum undir Eyjafjöllum (433,9 mm), Ljósafossi (474,9) og Hveravöllum (264,3) męldist met mįnašarśrkoma ķ október.  Og sķšast en ekki sķst ķ Stykkishólmi. Sólarlitiš var um land allt. Nęsti október į eftir žessum, 1966, var hins vegar sį sólrķkasti ķ Reykjavķk og sį žurrasti sem komiš hefur į landinu ķ męlingasögunni. Hęš var išulega yfir Bretlandi eša Noršursjó ķ október 1965. Kortiš sżnir frįvik žykktar yfir landinu sem var ęši mikiš en žvķ meiri sem žessi žykkt er žvķ hlżrra. Hśn var svipuš 1959 en minni ķ öšrum októbermįnušum, a.m.k. eftir 1946.   

Malbikuš Reykjanesbrautin var opnuš ž. 26. og daginn eftir voru sett lög um Landsvirkjun. 

1945 (6,1°) Október 1945, sem er žį 9. hlżjasti október, var snjóléttur, snjóhula 8%. Jörš var alauš į sušur og vesturlandi og ašeins fįa daga var snjór fyrir noršan. Ķ vestanįtt ž. 5. męldist  mesti októberhiti sem komiš hefur ķ Hornafirši, 17,6 stig į Hólum, en sama dag fór hitinn į Teigarhorni ķ 19,3 stig, sem žar er lķka októbermet, og 18,7 į Sandi ķ Ašaldal. Hęš var sunnan viš land žessa daga og framan af mįnušinum meš vestlęgum vindum en sķšar varš austanįtt algeng vegna lęgša sušur ķ hafi. Vešur voru hęglįt. Aldrei varš kaldara en įtta stiga frost og var žaš į Grķmsstöšum ž. 27. Fremur śrkomulķtiš var vķšast hvar en žó ekki ķ Vestmannaeyjum. En žaš var lķka sólarlķtiš og er žetta žrišji sólarminnsti október ķ Reykjavķk. Dįlķtiš er Žaš merkilegt aš nęsti október į eftir žessum er sį annar eša hlżjasti október sem komiš hefur, 1946.        

Žann tķunda var nżi Sjómannaskólinn vķgšur ķ Reykjavķk. Strķšlęparéttarhöldin yfir žżskum nasistum hófust ž. 19. Noršmašurinn Vidkun Quisling, hinn eini og sanni kvislķngur,  var tekinn af lķfi ž. 23.

1985101418.gif1985 (5,9°) Sį hlżi október sem nęstur okkur er ķ tķma og kemst inn į topp tķu listann er 1985. Ķ  Grķmsey og į Akureyri er  hann sį śrkomusamasti sem męlst hefur. Meira en žreföld  mešalśrkoma var į Akureyri. Žaš var lķka śrkomusamt į vesturlandi og žetta er annar śrkomusamasti október ķ Stykkishólmi. Einnig var śrkomusamt į Vestfjöršum. Į Hólum ķ Dżrafirši var mįnašarśrkoman 526 mm og sólarhringsśrkoman ž. 22. var 150,3 mm og uršu žį mikil skrišuföll į Vestfjöršum. Lęgšagangur var tķšur viš landiš en sušvestanįtt var algengust. Ótrślega hlżtt var dagana 14.-15. žegar hitinn komst ķ 22,0 stig į Seyšisfirši, 21,5 į Dalatanga, 20,9 į Kollaleiru og 20,7 į Neskaupsstaš. Į Akureyri męldist mesti hiti sem žar hefur komiš ķ október ž. 15., 19,5 stig. Lęgšasvęši var žann dag sušur af Gręnlandi en hęš var yfir Bretlandseyjum og var hśn žar ķ grennd į sveimi nęr allan mįnušinn en var komin sušur af Ķslandi sķšasta daginn. Kortiš sżnir hęš 500 hPa flatarins kl. 18 žann 14. Žyktkin yfir Keflavķk fór ķ žessari hlżindagusu upp ķ um 5600 metra og hitinn ķ hįloftunum var um 10 stig yfir mešallagi og svipaš viš jörš žegar mest var. Mjög hlżtt varš einnig seinast ķ mįnušinum. Jörš var lengst af alauš og žķš. Snjólag var 6%. Af kuldum er žaš aš segja aš ķ Möšrudal fór frostiš ķ -10,2 stig ž. 10. en ekki žykir žaš sérlega mikiš į žeim staš.

Kvikmyndaleikarinn Rock Hudson lést žann annan og var fyrsti heimsfręgi mašurinn sem dó śr eyšni eša alnęmi.

Enginn október fyrir 1865, sem hér er helsta višmišunarįriš, nęr žvķ aš vera meš allra hlżjustu mįnušum eftir hita aš dęma į žeim fįu stöšvum sem žį athugušu. Hlżjastir voru įrin 1856 sem eftir męlingum ķ Stykkishólmi var svipašur og 1965 og svo 1828 sem ķ Reykjavķk var įžekkur 1985. 

Ķ fylgiskrįnni eru tķu hlżjustu októbermįnušir į landinu fyrir žęr stöšvar sem lengst hafa athugaš, įsamt śrkomu og sól.    

Skżringar.

    

Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Köldustu októbermįnušir

Eins og įšur er mišaš viš žęr 9 vešurstöšvar sem lengst hafa athugaš. Mešalhiti žeirra er ķ sviga aftan viš hvert įr en nįnari tölulegar upplżsingar eru ķ fylgiskjalinu. Mešalhiti stöšvanna 1961-1990 er 3,9 stig.

okt_1917_1117493.gif1917 (-0,1) Žetta er greinilega kaldasti október į öllu landinu eftir 1865 žó žaš hafi ekki gilt um Reykjavķk. En ķ Stykkishólmi, Bolungarvķk, Grķmsey og į Akureyri er žetta kaldasti męldi október. Žaš einkenndi mįnušinn auk kuldanna aš mörg aftakavešur gerši, flest af noršri eša noršaustri. Eftir hlżindi fyrstu tvo dagana skall į noršan ofsavešur og kuldar ž. 3. Į Ólafsfirši brotnušu og sukku 4 bįtar og tvö skip sleit upp į Siglufirši og żmsir fleiri skašar uršu. Ķ kjölfariš voru stórhrķšar vķša og kom mikill snjór. Žann 7. var žvķlķkur hrķšarylur į Hellisheiši aš hśn var tęplega fęr. Žann 12. kom annaš illvišri af noršaustri meš hörkufrosti um land allt. Sunnanóvešur skall hins vegar į ž. 19. og komst žį hitinn į Seyšisfirši ķ 11,0 stig, en sķšasta illvišriš var ž. 25. og var af noršri. 1917_10_500t_an_1117540.pngMjög kalt var alla sķšustu vikuna og var žį mikiš frost allan sólarhringinn nęr alls stašar og talsveršur snjór. Mešalhitinn į Grķmstöšum ķ mįnušinum var -4,1 stig, sį lęgsti sem žar hefur męlst ķ október. Fyrstu tvo dagana og aftur 16. til 20. var žar dįlķtil hlįka en annars voru stöšug frost, mest -17,0 stig ž. 28. Flesta frostdagana snjóaši į Grķmsstöšum. Snjór žó  nokkur var į landinu seinni hluta mįnašarins. Žetta haust, október til nóvember, er hiš kaldasta sem męlst hefur į landinu fyrir utan haustin 1824 og 1841 og var žetta kalda haust 1917 reyndar undanfari frostavetrarins 1918. Kortiš sżnir ętlaš frįvik hitans frį mešallagi ķ 500 hPa fletinum ķ um 5 km hęš.   

Njósnarinn fręgi, Mata Hari, var tekin af lķfi ž. 15. 

1926 (0,4) Žetta er kaldasti október sem męlst hefur į Teigarhorni, Fagurhólsmżri og į Hęli ķ Hreppum. Snemma settist aš meš frosti og snjó, kringum ž 8.-9. vķša. Mįnušurinn byrjaši žó ekki kuldalega žvķ žann žrišja komst hitinn i 15,7 stig į Hvanneyri sem er reyndar mesti októberhiti sem žar hefur męlst ķ nokkuš slitrótti męlingarsögu. 1926_10_850t_an_1117542.pngEn žessi mildi stóš ekki lengi. Dagana 7. til 13. var vķšast hvar snjór en hann lįg žó ekki lengi į sunnanveršu landinu. Sķšustu vikuna var hins vegar sannkallaš vetrarrķki nęr alls stašar og sķšasta daginn fór frostiš į Grķmsstöšum nišur ķ -19,3 stig. Sólrķkt var ķ Reykjavķk eins og verša vill ķ mjög köldum októbermįnušum žegar noršanįtt er žrįlįt og er žetta žar fjórši sólarmesti október. Mįnušurinn var žurr į landinu og śrkoma ašeins um helmingur mešalśrkomu. Alls stašar var žurrvišrasamt og kannski nęr mįnuširnn inn į topp tķu listann yfir žurrustu októbermįnuši. Fyrir noršan var vķšast hvar alhvķtt ķ meira en 20 daga. Mest var snjódżpt 70 cm ķ Fagradal ķ Vopnafirši ž. 31. Snjóhula į landinu var hin nęst mesta ķ október, 51%, į landinu en mešaltališ frį 1924 er 17%,  og enginn október hefur haft eins fįa alauša daga ķ Reykjavķk, 21 dag, en alhvķtt var žar ķ fimm daga. Loftvęgi var óvenjulega hįtt, 1016,7 hPa ķ Reykjavķk en 1018,4 į Ķsafirši. Hęst stóš loftvog 1033,6 hPa į Teigarhorni sķšdegis ž. 18. Kortiš sżnir ętlaš frįvik hitans ķ 850 hPa fletinum i um 1400 m hęš. Mikill jaršskjįlfti varš į Reykjanesi ž. 25. og slokknaši į vitanum. 

Um mišjan mįnuš kom fyrst śt sagan um Bangsķmon eftir A. A. Milne.

1896 (0,5) Fremur var žurrvišrasamt į landinu en tķšin žótti óstillt. Mįnušurinn hófst meš hlżindum og komst hitinn žann fyrsta ķ 12,8 stig į Teigarhorni. Noršan ofsavešur var dagana 2. til 7. sem žótti eitt hiš hvassasta ķ manna minnum. 1896_10_850_1117508.pngMikil snjókoma fylgdi vešrinu fyrir noršan og austan og uršu af allmiklir fjįrskašar, einkum į austurlandi. Ķ Reykjavķk var alveg žurrt fyrstu tķu dagana en suma daga śrkomusamt eftir žaš. Ķ mįnašarlok var žar auš jörš. Kuldatķš rķkti žó eftir mišjan mįnuš. Fyrir austan fjall var hnésnjór sķšast ķ mįnušinum og žótti žetta ekki góš vešrįtta ofan ķ landskjįlftana miklu sem komu sķšla sumars. Mest frost varš ķ Möšrudal, -15,7 stig. Mešalloftvęgi var hįtt, 1017,5 hPa ķ Stykkishólmi. Hęšir voru oft vestan viš land en lęgšir sušaustan viš žaš og noršanstrengur yfir landinu. Kortiš sżnir stöšuna ķ 850 hPa fletinum ķ um 1400 m hęš. Jónas Jónassen lżsti svo tķšrfarinu ķ Reykjavķk ķ nokkrum blöšum Ķsafoldar:

Hefir veriš śtnoršanįtt, opt hvass, hlaupiš ķ śtnoršriš og aptur ķ noršur, optast bjart vešur. Snjóaš mikiš ķ fjöll h. 2. (3.okt.). - Afspyrnu-noršanrok hefir veriš hjer sķšan 3. og kafaldshrķš um tķma snemma morguns h. 7. gekk ofan aš kvöldi žessa dags (7.) og hefir mįtt heita blęgjalogn og fagurt vešur sķšan. Ķ morgun (10.) hęgur, austan bjartur. (10. okt). - Undanfarna viku vešurhęgš, optast viš sušausturįtt meš nokkurri vętu, sķšari part dags h. 16. gekk hann allt ķ einu til noršurs upp śr lognrigningu mikilli. ķ morgun (17.) hvass į noršan, bjartur; loptžyngdarmęlirinn kominn afar-hįtt. (17. okt.). - Laugardaginn 17. var noršanvešur, hvasst fram yfir mišjan, var svo hęgvišri, opt logn nęstu dagana, gekk svo til noršurs aptur, hvass, ašfaranótt hins 23. hefir falliš hjer óvenjulega mikill snjór um žetta leyti; sķšari part dags h. 22. fór aš rigna og var śrhellisrigning aš kveldi; fór svo aš frysta og allt varš aš klaka. Ķ morgun (24.) bįl-hvass af noršan, bjartur. (24.okt.). - Hvass į noršan h. 24. Sķšan vešurhęgš, rjett logn daglega meš sudda-žoku. Ķ morgun (31.) žoka og logn. (31. okt.).

1981 (0,6) Žetta er kaldasti október ķ Reykjavķk sķšan sęmilega įreišanlegar hitamęlingar hófust  en į landinu öllu er žetta fjórši kaldasti október. Sķšan vešurstöšvar uršu verulega margar er žetta kaldasti október sem komiš hefur. Sjį kortiš yfir mešalhita į landinu hér fyrir nešan. Og žetta er annar sórķkasti október ķ borginni en noršanįttin var linnulaus svo aš segja. Vešriš var tališ mjög óhagstętt frį Breišafirši til austfjarša en į sušurlandi var talin góš tķš žrįtt fyrir kuldann. Śrkoma var um helmingur af mešalśrkomu. Hśn var žó mikil austanlands og sums stašar sitt hvoru megin viš Eyjafjörš en mjög lķtil į öllu sušur og vesturlandi. Óvenjulega žurrt var į Hveravöllum, 11,5 mm og er žaš minnsta śrkoma ķ október sem vešurstöšin žar męldi. 1981_10_thick_an.pngĮ Kvķskerjum, śrkomusamasta staš landsins, er žetta žurrasti október sem męlst hefur, 144,2 mm, frį 1962. Į żmsum stöšum į vesturlandi meš mislanga męlingasögu er žetta einnig žurrasti október sem męlst hefur. Snjóalög voru óvenju mikil fyrir noršan. Į Akureyri var hśn hįlfur metri ž. 12. og hefur aldrei veriš meiri žar ķ október. Į Vestfjöršum voru skrįš 24 snjóflóš og um mišbik noršurlands 33. Ķ Reykjavķk lį snjór į jörš tvo daga seint ķ mįnušinum. Hvergi var jörš talin alauš allan mįnušinn. Snjólagsprósenta er sś hęsta sem finnst ķ október į landinu, 53%. Į Hólum ķ Hjaltadal var alhvķtt allan mįnušinn og einnig į hįlendisstöšvunum į noršausturlandi en hins vegar ašeins 15 daga į Hveravöllum žó aldrei vęri žar talin alauš jörš. Žar varš og kaldast ķ mįnušinum, -15,5 stig ž. 16. en ķ byggš -13,7 stig ž. 4. ķ Möšrudal sem er mesti kuldi sem finna mį į vešurstöš žann dag ķ a.m.k. 60 įr. Einstaklega kalt var framan af mįnušinum, oft 6-8 stig undir mešallagi. Fyrstu tveir dagarnir voru žeir köldustu eftir dagsetningum ķ Reykjavķk ķ a.m.k. 75 įr. Dagana 12.-13. hlįnaši ekki allan sólarhringinn žar ķ sólrķku vešri og žeir dagar eru lķka žeir köldustu ķ borginni eftir dagsetningum. Sķšasti žrišjungur mįnašarins var tiltölulega mildastur. Žegar sį kafli hófst komst hitinn vķša ķ 8-10 stig en mest seinna ķ mįnušinum ķ 12,2 stig ž. 22. į Seyšisfirši. Kortiš sżnir frįvik žykktar yfir landinu en žvķ minni sem hśn veršur žvķ kaldara.

Forseti Egyptalands, Anwar Sadat, var myrtur ž. 6. Žann 14. varš Halldóra Bjarnadóttir 108 og  varš ekki eldri. Hśn lifši lengst allra Ķslendinga sem vitaš er um. 

okt_1981.gif

1873 (0,8) Hryssingslegur mįnušur. Fyrsti žrišjungur hans var ekki kaldur en žó engan veginn hlżr en eftir žaš var yfirleitt kalt. Hęš var žį oftast yfir Gręnlandi en lęgšir austan viš landiš. Undir lokin voru mikil frost og stórhrķšar um nįnast land allt. Hlįnaši žį varla eša ekki allan sólarhringinn ķ Stykkishólmi. Fyrir noršan og austan var meira fannfergi en elstu menn mundu eftir įrstķma. Ašeins žrjįr stöšvar voru aš athuga vešriš ef Reykjavķk er talin meš (hinar stöšvarnar voru Stykkishólmur og Teigarhorn) og ķ höfušstašnum męldist bęši mesti og lęgsti hitinn į žessum žremur stöšvum, 8,1 stig ž. 9. og -3,7 stig ž. 28. Athugunarmašur ķ Reykjavķk į žessu tķma var vķst enginn annar en Jón Įrnason žjóšsagnasafnari. Blašiš Vķkverji birti yfirlit yfir tķšarfariš ķ bęnum ķ nokkrum tölublöšum sem hér fer į eftir allmikiš lagfęrt.

1. Landsynningur meš hęgum skśrum. 2. Landnyršingur, žegar į daginn leiš austan og landsunnangola, rigning um kveldiš. 3. hvass śtsynningur meš skśrahrišjum 4. Landsynningsrigning. 5. Hvass į śtnoršan meš krapaskśrum. 6. Hęg noršangola. 7. Hvassvišri af noršri. 8. Landnyršingsgola. 9, 10. og 11. rokvišri af austri sķšar af landnoršri. 12. og 13. noršangola, 14. hęgvišri af austri, hafši snjóaš ofan ķ sjó um nóttina. 15. hvassvišri af austri  meš suddarigning. 16. śtsynningstormr og rigning, 17. og 18. lygn śtsynningur meš  éljadrögum, 19. snjóaši fyrri hluta dags. Hvassvišri af noršri, žegar į daginn leiš, 20 austangola, 21. logn, sķšan noršangola, 22., 23. og 24. noršanrok, lygndi um mišjan dag 24. og var komiš logn um mišaftan. 25. austankęla, 26. austangola meš regnskśrrum, 27. noršangola, sķšan mikil austanrigning, 28. rigning af landsušri og noršri, 29. hafši snjóaš um nóttina, logn, heišrķkt, sķšan hęg austanįtt, 30 mikil landsunnan og śtsunnan rigning, 31. hafši snjóaš um nóttina, sunnankaldi heišrikt lopt.

1880 (1,4) Ķ kjölfar hlżjasta sumars į seinni helmingi 19. aldarinnar, 1880, var október einn af žeim köldustu en žį voru 12 stöšvar aš fylgjast meš vešrinu. Mešal loftžrżstingur hefur aldrei veriš hęrri ķ október, 1023,5 hPa ķ Stykkishólmi. Fyrirstöšu hęšir voru oft ķ nįmunda viš landiš, išulega vestan viš žaš. Sjį kortiš af  hęš 500 hPa flatarins ķ um 5 km hęš. 1880_10_500.pngSvalt var fyrstu dagana ķ noršanįtt og snjóaši žį fyrir austan en sķšan hlżnaši fram yfir mišjan mįnuš en žį var hęšin sunnan og sušaustan viš landiš. Mesti hiti, 12,4 stig, og mesti kuldi, -14,3 stig, męldist į sama stašnum, Valžjófsstaš ķ Fljótsdal en ekki var athugaš į Hólsfjöllum. Tveir slęmir kuldakaflar komu ķ mįnušinum, 17.-20. og frį žeim 25. til mįnašarloka. Snjóaši žį nokkuš fyrir noršan. Sķšustu tvo dagana var mikill kuldi og framundan var žrišji kaldasti nóvember og sķšan mesti haršindavetur sem męlst hefur į landinu ķ rśm 200 įr.   

Franska tónskįldiš Jacques Offenbach, sem samdi óperuna Ęvintżri Hoffmanns, lést ž. 5.

1929 (1,6) Tķšin var umhleypingasöm af żmsum įttum en oftast köld. Mikil snjókoma var noršanlands eftir mišjan mįnušinn en sunnanlands fraus į auša jörš. Strax ž. 4. var jörš reyndar alhvķt ķ Reykjavķk en žaš var nęu samt eini dagurinn sem žar var alhvķtur ķ mįnušinum. Žann 7. var noršanhvassvirši um land land og sums stašar stormur og ķ lok mįnašarins gengu nokkur fleiri hrķšarvešur yfir noršurland.  Ķ óvešri žann 19. fórst vélbįturinn Gissur hvķti frį Ķsafirši meš ellefu mönnum. Į noršurlandi var stórhrķš meš brimi og sjįvarflóši ž. 24. og töldu žį 11 vešurstöšvar storm. Flęddi sjór yfir eyrina į Siglufirši og inn ķ mörg hśs en nęsta dag brotnušu žar bįtar og bryggja. Sķšustu dagana var hvasst mjög syšst į landinu. Mesti hiti mįnašarins į landinu var ašeins 10,8 stig, ķ Vķk ķ Mżrdal, ž. 19. sem er meš žvķ lęgsta sem gerist ķ október enda nįši almennilega hlżtt loft aldrei til landsins. Į Grķmsstöšum var jörš aldrei talin aušauš en alhvķt ķ 28 daga og žar męldist mesta frostiš, -17,1 stig ž. 28. Feiknalegur kuldi var yfir landinu um žaš leyti ķ nokkra daga. Snjólag į landinu var 34% sem er meš žvķ mesta. 

Kreppan mikla skall į ķ lok mįnašarins.

1895 (1,3) Mjög snarpa kafaldshrķš gerši fyrstu dagana um allt land ķ noršvestanįhlaupi. Žann žrišja var hrķšin allan daginn ķ Reykjavķk meš ofsavešri og brimi og hįmarkshiti um frostmark.  Mikiš tjón varš į landinu af žessum sjįvaragangi sem stóš dagana 2.-3., mest viš Ķsafjaršardjśp, į Ströndum, Siglufirši, Eyjafirši og į Hśsavķk. Fjįrtjón varš einnig nokkuš. Žetta er einn af allra žurrustu októbermįnušurm. Ašeins fjórir októbermįnušir hafa žurrari veriš ķ Stykkishólmi og einn ķ Reykjavķk. 1895_10_500.pngSķšasta žrišjung mįnašarins var oft bjart syšra ķ lįtlausri noršaustanįtt og śrkoma žar hverfandi eftir mįnušinn mišjan. Ķ Reykjavķk voru žį oft talsverš nęturfrost en frostlaust um hįdaginn. Frost voru žó aldrei afskaplega hörš į landinu žrįtt fyrir kuldatķš, mest žó -14,7 stig ķ Möšrudal. Hlżjast varš 10,5 stig ž. 15. į Teigarhorni. Kortiš sżnir hęš 500 hPa flatarins.  Jónassen fjallaši um tķšarfariš ķ Reykjavķk ķ Ķsafoldaarblöšum:  

Fyrri part vikunnar sunnan-śtsunnan meš mikilli śrkomu og hagljeljum, snjóaši mikiš ķ öll fjöll ašfaranótt h. 1.; hvass į noršan h. 2. og rokhvass į vestan śtnoršan meš blindbyl fram į kvöld h. 3., hęgur af austri og bjart vešur h. 4. Ķ morgun (5.) rjett logn, bezta vešur. (5. okt.).- Umlišna viku hefir optast veriš rjett logn, žar til hann gekk til śtsušurs. h. 11. hvass meš jeljum og regnskśrum. Ķ morgun (12.). sunnan, dimmur. (12. okt.) - Fyrri part vikunnar var hęgš į vešri, en h. 15. gekk hann til vesturs śtsušurs meš brimhroša og regnskśrum miklum viš og viš; forįttubrim ķ sjónum af śtsušri h. 18. og žį meš haghrišjum, dimmur sķšari part dags. Ķ morgun (19.) genginn til noršurs, hvass, bjartur. (19. okt.) - Alla vikuna bjart og fagurt vešur, optast logn meš vęgu frosti. (26. okt.) - Framan af vikunni fagurt vešur og logn meš vęgu frosti; gekk svo h. 29 til śtsušurs meš regnskśrum žann dag; 30. aptur bjart og fagurt vešur, hęgur noršanvari; h. 31. sunnansvękja, koldimmur og fór aš hvessa aš kveldi meš regni; 1, hvass į landsunnan fram į kveld meš regni; gekk svo til śtsušurs. (2. nóv.).

1909 (1,7) Śrkomusamt, einkum framan af, og aldrei vel hlżtt enda viršist kuldapollur hafa veriš žaulsętin yfir landinu og nįgrenni žess. Mikil śrkoma var į austfjöršum 5.-6. og ķ Vestmanaeyjum nęstu daga žar į eftir ķ austlęgum įttum. Verulega kalt var sķšustu vikuna ķ noršaustanįttum og sjóaši vķša um land, jafnvel ķ Vestmannaeyjum. Žar varš hlżjast ķ mįnušinum, 10,7 stig ž. 17. en kaldast  varš -16,0 ķ Möšrudal.  

1885 (1,7) Žetta var fremur žurrvišrasamur október. Mjög kalt var ķ fyrstu vikunni en nokkrir hlżir dagar komu kringum mišjan mįnušinn vegna hęšar sušur undan er fór svo vestur fyrir og kólnaši žį aftur en žó voru engar stórkostlegar frosthörkur en samt kalt og nöturlegt. Hlżjast var 11, 3 stig į Akureyri en žar varš einnig kaldast, -10,0 stig. Jónassen stóš vešurvaktina ķ Ķsafold:  

Umlišna viku hefir veriš optast fagurt og bjart vešur og sķšan fyrir mišja viku hefir veriš noršanįtt, žó ekki kaldur, hjer hefir ekki veriš mjög hvasst, en til djśpa hefir veriš stormur į noršan og er enn ķ dag 6. meš björtu sólskini. Talsvert snjóaš i fjöll žessa vikuna. (7. okt.). - Allan fyrri part vikunnar hefir veriš noršanvešur, hvasst til djśpanna, hjer hęgur eša logn, sķšari hluta vikunnar hefir hann veriš viš hęga austanįtt; aš kveldi h. 12. fór aš rigna og hjelst rigning nęstu nótt. ķ dag 13. hvass į austan ķ morgun, hęgur į austan eptir mišjan dag, dimmur. (14. okt.). - Umlišna viku hefir veriš óvenjuleg stilling į vešri og vešurbliša; loptžyngdarmęlir hefir alla vikuna stašiš mjög hįtt og lķtiš haggazt. Mį svo segja, aš logn hafi veriš į hverjum degi; 16. var hjer logn, en hvass aš sjį til djśpanna į noršan, sem aldrei nįši hingaš heim og gekk strax nišur, žvķ daginn eptir (17.) var hjer blķša logn frį morgni til kvölds. Ķ dag (20.) logn, žoka og rigning. (21. okt). - Žessa vikuna hefir ókyrrš veriš į vešrinu og sķšustu dagana veriš viš hįtt; sķšari hluta h. 24. var hjer hśšarigning af austri; ašfaranótt sunnudags (25.) frysti og gjörši alhvķtt af snjó; gekk til noršurs sķšari part dags og gjörši kopar yfir alla jörš. Žessa viku hefir snjóaš mikiš ķ öll fjöll og er Esjan hješan aš sjį, eins og vęri um hįvetur; h. 26. var vestanśtnyršingur, mjög hvass til djśpanna, en ķ dag 27. er hann genginn śr noršanįtt meš žżšu og hęgri rigningu, hęgur austankaldi, dimmur. (28. okt.). - Fyrstu daga žessarar viku var hjer rjett aš kalla logn og rigndi talsvert, einkum 30. er rigndi allan daginn til kvelds kl. 7, aš hann allt ķ einu gekk til vesturs meš krapasletting. Sķšan hefir veriš śtsynningur meš jeljagangi og aš sjį snjóaš mikiš til fjalla. (4. nóv.).      

Kaldasti október ķ Reykjavķk sem sögur fara af er lķklega 1824. Žį voru hitamęlingar geršar ķ Nesi į Seltjarnarnesi sem žykja žó nokkuš įbótavant mišaš viš nśtķmamęlingar. En kuldinn sem męlingarnar sżna er svo mikill aš hugsanlega er žetta kaldasti október sķšustu 200 įrin, mešalhitinn veriš undir frostmarki, -0,7 stig. Ašeins var gerš ein hitamęling į dag og var hśn aš  morgni. Fram eftir mįnušinum var hitinn žį 0-3 stig en žó 4 stig ž. 5. Frost fóru aš koma ž. 18. og voru višvarandi žaš sem eftir var mįnašarins nema ž 22. Sex stiga frost var aš morgni žess 27.

Įriš 1782 voru geršar hitamęlingar į Bessastöšum į Įlftanesi en žeim var ekki sķšur įbótavant en 1824. Žęr sżna įmóta kulda og 1824. Frost var um hįdaginn fyrstu tvo dagana og sżnist reyndarekki hafa hlįnaš sķšustu tvo dagana aš auki ķ september sem er nś eiginlega ótrślegt. Hvaš sem um žetta mį segja er ljóst aš mjög kalt var žessa daga. Sķšan kom žrettįn daga hlżindakafli en frį žeim 16. voru aftur kuldar miklir til mįnašarloka svo ekki viršist hafa hlįnaš um hįdaginn. Nęsti október, 1783, var einnig mjög kaldur.    

Įrin 1835 og 1841 var mešalhitinn ķ október ķ Reykjavķk svipašur og 1917 og 1926 en ekki voru žį annars stašar geršar hitamęlingar į landinu.

Ķ fylgiskrįnni eru tķu hlżjustu og köldustu októbermįnušir į landinu fyrir žęr stöšvar sem  lengst hafa athugaš, įsamt śrkomu og sól eftir atvikum.  

Vķkverji 1., 9., 15., 22., -29. okt, 1. nóv. 1873.  

 

 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Köldustu septembermįnušir

Eins og venjulega eru nįnari upplżsingar um hita og śrkomu stöšva ķ fylgiskjalinu en innan sviga viš hvert įr hér ķ textanum er mešalhiti žeirra allra. Röšin eins og įvallt įšur er frį kaldasta mįnuši til hins mildasta. Mešalhti stöšvanna nķuer 6,7 stig 1961-1990.

1918 (4,6) Žessi september var allt annaš en yndislegur og 2,1 stig undir mešallaginu 1961-1990. Ķ Reykjavķk, Grķmsey og Teigarhorni er žetta kaldasti september sem męlst hefur og einnig į landinu ķ heild. 1918_9_500_an.pngLįgmarkshiti mįnašarins į landinu var einnig meš žvķ meš žvķ lęgsta sem gerist, -15,0 stig į Möšrudal. Mešalhitinn žar var -0,5 stig og er žaš minnsti mešalhiti ķ september į vešurstöš ķ byggš į Ķslandi. Nęturfrost byrjušu snemma og spilltu uppskeru į  kartöflum. Į Grķmsstöšum fór frostiš nišur ķ -12 stig og žar hlįnaši ekki aš heita mįtti frį žeim 13. og til mįnašarloka. Ķ Reykjavķk męldist nęstmesta frost sem žar hefur męlst ķ september, -4,6 stig ž. 29. (metiš er -4,8 ž. 29. 1899). Mjög sólrķkt var ķ noršanįttinni į sušvesturlandi, 162 klst męldust į Vķfilsstöšum viš Reykjavķk og žar er mįnušurinn sį 8. sólrķkasti september ef viš teljum Vķfilstaši žį meš Reykjavķk. Śrkoma var alls stašar ķ minna lagi, sérstaklega į sušurlandi. Aldrei męldist minni septemberśrkoma ķ Vestmannaeyjabę mešan žar var męlt, 1882-1920. Stundum snjóaši reyndar fyrir noršan og um mišjan mįnušinn einnig į sušurlandi. Alhvķtt var ķ Reykjavķk ž. 26. en snjórinn brįšnaši fyrir hįdegi, aš sögn Morgunblašsins daginn eftir. Ķ Mosfellssveit var öklasnjór. Ķ žessum kalda mįnuši fór hitinn žó einhvern tķma ķ 17 stig į Akureyri og ž. 4. į Seyšisfirši. Sérlega haršsvķrašur lįgžrżstignur var yfir Noršurlöndum žennan mįnuš og noršlęgar įttir algengar į Ķslandi. Kortiš sżnir frįvik  hęšar ķ 500 hPa fletinu frį mešaltalinu 1981-2011. 

Myndlistarmašurinn Muggur opnaši mįlverkasżningu ķ Mišbęjarskólanum. Žann 28. var tónverkiš Saga hermannsins eftir Igor Stravinsky var frumflutt ķ Lausanne ķ Sviss. Žį stóš yfir lokasókn bandamanna į vesturvķgstöšvunum.

1892_9_850_1111556.png1892 (4,7) Nęst kaldasti september var į žvķ kalda įri 1892. Ķ Hreppunum er hann reyndar sį kaldasti af žeim öllum. Į Raufarhöfn męldist ķ mįnuši žessum mesta frost sem žar hefur męlst ķ september, ótrśleg -10,5 stig. Žetta er kannski röng męling en nęst lęgsta talan er -5,8 stig (ž. 28.) į Teigarhorrni sem er lķka ótrślega lįg tala fyrir žį stöš ķ september og er kuldamet žar. Śrkoma var ķ meira lagi į sušur- og vesturlandi, en minni į austurlandi eftir takmörkušum męlingum aš dęma. Annaš slagiš snjóaši fyrir noršan og ž. 18. var frost um hįdaginn ķ Grķmsey. Hlżjast varš 14,3 stig ķ Reykjavķk ž. 2. Noršanįtt var aušvitaš algengust. Frostdagar voru taldir 22 į Raufarhöfn en 17 į Stóranśpi ķ Hreppunum. Kalt loft gerši sig heimakomiš eins og kortiš frį 850 hPa fletinum sżnir.

1979 (4,7) Hitinn ķ žessum hryssinglega mįnuši var ķ heild 3,4 stig undir mešallaginu 1931-1960 sem žį var mišaš viš. Ķ innsveitum į noršurlandi var hitinn hins vegar allt aš 5 stigum minni. 1979_9_850.pngĮ Akureyri og ķ Vestmannaeyjum og Bolungarvķk er žetta kaldasti september sem męlst hefur. Ķ Möšrudal og į Grķmsstöšum var hitinn ašeins lķtiš eitt yfir frostmarki, 0,5 stig. Um mišjan mįnušinn komu dagar meš mešalhita undir frostmarki ķ jafnvel betri sveitum. Žį gekk illvišri yfir meš snjó-eša slydduéljum fyrir noršan. Į Grķmsstöšum fór frostiš ķ mįnušinum nišur ķ -9,5 stig en žaš  var reyndar ekki fyrr en žann 28. Žar var alhvķtt ķ 16 daga en 15 viš Mżvatn. Į landinu var snjólagiš 8% og hefur ašeins veriš meira 1954, 1924, 1943 (sólarminnsti sept. ķ Reykjavķk) og 1963. Mįnušurinn lį aušvitaš ķ noršan-og noršaustanįttum. Śrkoman var nokkuš yfir mešallagi og reyndar alls stašar meiri en ķ mešallagi  nema į sunnanveršum Austfjöršum og viš Breišafjörš žar sem hśn var ķ minna lagi, en hins vegar var hśn tvöföld ķ innsveitum į noršvestanveršu landinu, ķ Ęšey og ķ Vestmannaeyjum. Śrkomudagar voru margir eiginlega alls stašar svo žaš var ekki neinum žurrkum og kuldum fyrir aš fara heldur žvert į móti votvišrum og kuldum. Hryssingurinn var óskaplegur. Hlżjast varš 16,0 stig ž. 9. į Seyšisfirši. Mikiš hret var dagana 15.-16. meš fjįrsköšum og sköšum vegna ķsingar. Žann 15. var mešalhitinn į Akureyri undir frostmarki, -0,1 stig og er žetta fyrsta dagsetning aš hausti sem sólarhrignshiti žar er undir frostmarki (ķ Reykjavķk er žaš sį 23. 1974, -0,2). Kortiš ófrżnilega er af 850 hPa fletinum.

Žann 24. kom fyrsti hópur flóttamanna frį Vķetnam til landsins.  

Mešalhiti į landinu ķ september 1979.

sept_1979.gif

1869 (4,9) Ef tekiš er miš af mešalhita Reykjavķkur og Stykkishólms er žessi september lķklega fjórši kaldasti september. Žį var ašeins athugaš į žessum stöšum. Hlżtt var fyrstu fjóra dagana ķ Stykkishólmi, allt upp ķ 14,7 stig en eftir žaš komst hitinn žar aldrei upp ķ tķu stig fyrr en sķšasta daginn. Śrkoma var lķtil, alls 40,3 mm, og alls engin eftir fyrsta žrišjung mįnašarins en nęturfrost voru nęr hverja nótt seinni helming mįnašarins og dagshitinn oftast undir fimm stigum nema sķšasta daginn. Fyrir noršan snjóaši ķ byggš og spillti heyskap. Noršangaršur mikill gekk yfir dagana 11. og 12. og slitnušu žį upp skip į Siglufirši og vķšar.  

1975_9_500t_an_1111551.png1975 (5,1) Žessi kaldi mįnušur er reyndar sólrķkasti september sem męlst hefur ķ Reykjavķk. Žar voru sex frostnętur. September er talinn meš sumarmįnušum og sżnir žetta svo ekki veršur um villst aš ekki fer alltaf saman sólskin og hlżindi aš sumarlagi ķ höfušborginni. Óvešur af  vestri gerši ž. 15. og notaši hitinn žį tękifęriš til aš fara ķ 18,0 stig į Dalatanga og Seyšisfirši en žennan dag voru skrišuföll į Vestfjöršum. Ęši vetrarlegt var nyrša ķ mįnašarlok. Sķšasta daginn komst frostiš ķ - 13,3 į Vöglum ķ Fnjóskadal sem žar er kuldamet ķ september og mesta frost į landinu į lįglendi ķ september. Į Stašarhóli ķ Ašaldal męldust -12,8 og met kom į Grķmsstöšum, -13,1 stig. Mesta snjódżpt sem męlst hefur ķ september į landinu męldist į Sandhaugurm ķ Bįršardal,  55 cm ž. 24. Žar og į Tjörn ķ Svarfašardal voru 8 alhvķtir dagar en 10 į Grķmsstöšum. Snjólag į landinu var 7% en alauš jörš žó alls stašar į sušur og vesturlandi. Kortiš sżnir frįvik hitans ķ 500 hPa fletinum ķ um 5 km hęš.

1982 (5,2) Žetta var fremur žurrvišrasamur mįnušur og snjólag var nś ekki meira en 1% en frį 1924 hafa rétt rśmlega 30 septembermįnušur veriš meš snjólagstöluna 0. Hįmarkshiti landsins var alveg óvenjulega lįgur, 14,3 stig ž. 1. į Vopnafirši. Ķ Grķmsey, Ęšey og į Galtarvita komst hitinn aldrei ķ tķu stig allan mįnušinn. Kaldast varš -9,7 stig į Möšrudal ž. 22. og sama dag -9,0 į Stašarhóli en -10,3 į Hveravöllum. Žennan dag var vķša bjart en mešalhiti sólarahringsns į Akureyri var undir frostmarki.

Kaldasti september eftir 1982 var įriš 2005 žegar hitinn var 5,5 stig og er žetta ellefti kaldasti september frį 1866 en žrišji sólrķkasti september ķ Reykjavķk. Snjó festi žį tvo daga į Akureyri.  

1954 (5,2) Žessi afburša kuldalegi september er žó sį annar sólrķkasti ķ Reykjavķk. Į Akureyri voru sólskinsstundir hins vegar ašeins 53 og 51 į Hallormsstaš. Ķ Vestmannaeyjum, Sįmsstöšum (16,8 mm), Hęli (10,7 mm) og Eyrarbakka (19,2 mm) er žetta śrkomuminnsti september og reyndar į nokkrum stöšum vestanlands, t.d. ašeins 3,0 mm į Hellissandi. Og aldrei hafa veriš fęrri śrkomudagar ķ september ķ Reykjavķk en žar voru žeir sjö. Śrkoman var undir mešallagi į landinu en tiltölulega mest var hśn į noršausturlandi, allt aš tvöföld, en aftur į móti mjög lķtil į sušvestur-og vesturlandi. Žetta er hins vegar snjóžyngsti september sem um getur, mišaš viš snjólagstölu stöšva ķ prósentum, sem var 13%, en žęr męlingar eru til frį 1924 og er mešaltal allra stöšva 2% ķ september. 1954_9_thick_an.pngĮ fjöllum var snjólagstalan 46% og er sś mesta ķ september sķšan fariš var aš fylgjast meš žvķ įriš 1935. Mjög vķša festi snjó, jafnvel var snjódżptin 6 cm ķ Reykjavķk aš morgni ž. 26. en ķ mįnašarlok var hśn 35 cm į Grķmsstöšum, en žar var alhvķtt ķ 11 daga og strax žann 14. Frostdagar hafa aldrei veriš fleiri ķ Reykjavķk ķ september, 10, en 17 ķ Möšrudal og į Žingvöllum. Mesta frost sem męlst hefur į landinu ķ september, -19,6 stig kom ķ Möšrudal ž. 27. og er žetta reyndar óhuganleg tala svo snemma hausts. En sama dag męldist mesta frost į Akureyri ķ september, -8,4 stig. Er žetta kaldasti septemberdagurinn į Akureyri frį 1948 a.m.k. meš mešalhita upp į -2,9 stig. Daginn įšur hafši męlst minnsta žykkt ķ nešri hluta vešrahvolfsins yfir Keflavķk sem męlst hefur ķ september, 5130 m, sem er vetrarįstand en žvķ minni sem žessi žykkt er žvķ kaldara er loftiš. Mesta frost į vešurstöšvum ķ september męldist vķša, t.d. ķ Sķšumśla ķ Borgarfirši (-10,2), ķ Mišfirši (-10,0), į Hśsavķk (-7,0), Hallormsstaš (-7,9) og Žingvöllum (-8,6). Sķšustu vikuna var hreinlega vetrarvešur fyrir noršan og miklir kuldar mišaš viš įrstķma, t.d. tveggja stiga frost į hįdegi į Akureyri ž. 27. ķ sólskini! Og į sama tķma var frost žar alla dagana sem eftir voru mįnašarins en altaf skreiš hitinn žar žó upp fyrir frostmarkiš smįstund um mišjan daginn, en aš kvöldi hins 27. var sex stiga frost ķ nokkrar klukkustundir į Akureyri. Dagarnir 25.-29. settu allir dagshitamet fyrir lęgsta mešalhita ķ Reykjavķk og 25.-28. į Akureyri. Fyrsta vika mįnašarins var aftur į móti nokkuš hlż og komst hitinn ķ 17,9 stig į Žingvöllum ž. 8 og daginn įšur ķ Reykjavķk. Kortiš sżnir frįvik žykktar frį mešallagi sem ég held aš hafi aldrei veriš minni ķ sepember en žessum.    

19220916.gif1922 (5,3) Fremur hryssinglegur mįnušur žar sem svalar sušaustan og austanįttir voru įberandi. En śrkomumagn var žó alls stašar eša vķšast hvar ķ minna lagi. Um mišjan mįnuš brį žó til noršaustanįttar ķ nokkra daga og sums stašar snjóaši žį fyrir noršan og austan. Hiti var žį ašeins kringum 1-3 stig į morgnana og kvöldin ķ Reykjavķk ķ um vikutķma en eitthvaš hęrri um mišjan dag en sólarhringsmešaltališ hefur varla nįš žremur stigum. Sjį kortiš ž. 16. sem stękkar mjög ef žrķsmellt er į žaš eins og öll hin kortin. Frostiš fór mest į landinu ķ -8,9 stig ž. 16. į Grķmsstöšum į Fjöllum en žar varš lķka hlżjast, 17,1 stig ž.  9. Eftir žann  dag var śti um  hlżindi ķ mįnušinum. Frostnętur voru 9 ķ Reykjavķk og hafa ašeins veriš fleiri ķ september 1954. Hlaup varš ķ Skeišarį ž. 28. Žessi mįnušur er merkilegur ķ męlingasögu heimsins fyrir žaš aš žann 13. męldist mesti hiti sem skrįšur er į jöršunni, 57,8 stig ķ El Aziza ķ Lķbķu en sumir telja męlinguna reyndar vafasama. Žennan dag var kuldi mikill į Ķslandi.  

1882 (5,4) Eftir kaldasta sumar fyrir noršan, jśnķ til įgśst, kom svo žessi 9. kaldasti september į landinu. Kalsavešur meš śrkomu rķkti lengst af. Fyrstu dagarnir voru sęmilegir  og komst hitinn ķ 17,2 į Hrķsum. Svo segir ķ Fréttum frį Ķslandi: „ Meš höfušdegi birti upp, og kom góšur tķmi ķ viku; žį fór loksins hafķsinn burtu frį Noršurlandi. En samt hjeldust hrķšaköstin allt til rjetta, og taldist mönnum svo til, aš 10 sinnum hefši alsnjóaš nyršra frį Jónsmessu til rjetta. Verst var žaš hrķšarkastiš, er gjörši 12. september og stóš ķ 3 daga meš 7° R.  [-9° C] frosti. Žį voru įr rišnar į ķs ķ Skagafirši og ķ Dalasżslu og vķšar, og gengiš į skķšum śr Fljótum inn ķ Hofsós sakir ófęršar; fennti žį fje į afréttum milli sveita, en ei į heišum frammi, žvķ aš hrķšarnar nįšu aldrei lengra en fram į fjallabrśnir; 23 sept. kom sķšasta hrķšin, og fennti žį hross ķ Laxįrdalsfjöllum, afrjetti milli Hśnavantssżslu og Skagafjaršar." Į Siglufirši fór frostiš nišur ķ -9,7 stig. Ķ noršanhrķšinni laust fyrir mišjan mįnuš var stórvišri į sušurlandi og fuku žį vķša hey manna. Jónas Jónassen lżsti tķšinni ķ Reykjavķk ķ Žjóšólfi 30. október: 

1. 2. bjart vešur, logn; 3. 4. sunnan, dimmur, regn; 5. vestanśtsunnan, hęgur ; 6. landssunnan, hvass, regn; 7. 8. 9. śtsunnan, hvass, meš hrišjum ; 10. noršanrok (snjór ķ mišja Esju); 11. 12. sama vešur en vęgara; 13. 14. 15. austan; rokh. 15. 16. 17. noršankaldi (hvass til djśpanna); 18.-23  hęgur, viš austurlandssušur meš regni; 24. bjart vešur, logn; 25.-29. austan-lands. meš regni; 30. hvass mjög į austan-landnoršan.

1924 (5,4) Śrkoma ķ žessum september var mjög  lķtil, ašeins um helmingur mešalśrkomu į landinu. Žetta hafši reyndar veriš meš afbrigšum žurrt og sólrķkt sumar į sušurlandi og var til žess tekiš aš sķšast ķ mįnušinum hafi vatnsborš Žingvallavatns veriš mörgum fetum lęgra en venjulega. 1924_9_850.pngSyšra var įfram sólrķkt ķ žessum mįnuši enda noršan og noršaustanįttir algengar og er žetta nķundi sólrķkasti september ķ höfušstašnum. Hlżtt var fyrstu dagana og góšur žurrkur fyrir noršan og komst hitinn ķ 19,8 stig ž. 2. į Möšruvöllum. Žar varš einnig kaldast, -8,4 ž. 23. En fljótlega hafši kólnaš ķ mįnušinum. Alhvķtir dagar voru tveir ķ Reykjavķk og hafa ekki veriš taldir fleiri ķ september frį stofnun Vešurstofunnar 1920. Snjóhula ķ bęnum var metin 7% og aldrei veriš meiri ķ september. Snjódżpt var žó ašeins 1 cm žessa tvo daga, 28. og 29. Snjóhula į öllu landinu var 11%, sś nęst hęsta. Mestur var snjórinn į noršvesturlandi, 45 cm į Sušureyri viš Sśgandafjörš nęst sķšasta dag mįnašarins. Ekki sįst į milli hśsa į Vestfjöršum žegar žessi hrķš stóš sem hęst, segir Morgunblašiš sķšasta dag mįnašarins. Fleiri illvirši voru um žetta leyti og ž. 27. fórst Rask frį Ķsafirši ķ ofvišri meš allri įhöfn, 15 manns og fleiri skip lentu ķ hrakningum žann dag.

Žórbergur Žóršarson hafši lokiš viš Bréf til Lįru į Ķsafirši daginn įšur en žess mįnušur hófst og allan žennan mįnuš og eflaust miklu lengur žóttist hann mikiš verk hafa unniš enda var sįl hans vķš og djśp eins og alvaldiš og bókin sannkallaš tķmamótaverk ķ ķslenskum bókmenntum! 

Mjög snarpir jašskjįkftakippir voru ķ Krķsuvik ž. 4 og nęsta daga og fundust žeir vel ķ Reykjavķk.   Talvert jaršrask varš ķ Krķsuvķk, langar sprungur komu žar vķša ķ jöršu; stórar skrišur féllu śr fjöllum og leirhver myndašist. Žį skekktust hśs. Kippirnir voru svo snarpir aš mönnum og skepnum sló flötum. Žann 7. fundust svo tveir allsnarpir og tveir litlir landskjįlftakippir į Akureyri.

Žann 29. skķrši Vķsir frį žvķ aš Adolf nokkur Hitler, sem dęmdur hafši veriš ķ fangelsi fyrir uppreisnartilraun ķ München ķ Bęjaralandi, hafi fengiš skilyršisbundna nįšun. Og hann braut vķst aldrei skiloršiš!   

Af köldum septembermįnušum į fyrri tķš sker sį įriš 1782 sig śr eins og allt žaš sumar og er hugsanlega kaldasti september sem einhverjar męlingar eru til um į Ķslandi, en žęr voru geršar į Lambhśsum į Įlftanesi og eru kannski vafasamar um margt. En aš morgni sķšasta dagsins var frostiš tališ -6,3 stig og hefur aldrei svo lįg hitatala sést ķ september ķ Reykjavķk į öšrum tķma. Žennan dag var hitinn um mišjan dag -3,1 stig og -3,8 um sama leyti daginn įšur og reyndar -1,9 stig um mišjan dag ž. 25. en -5,0 um morguninn og -5,6 stig nęstu tvo morgna žar į undan en fór rétt yfir frostmarkiš um hįdaginn. Įrin 1809 og 1807 voru lķka mjög kaldir septembermįnušir, lķklega į borš viš žį žrjį köldustu sem hér hefur veriš sagt frį, eftir męlingum aš dęma sem geršar voru į Akureyri. Seinna įriš var frostiš žar 2-6 stig sķšasta daginn. Fyrra įriš var hins vegar frostiš tvö til fimm stig um hįbjartan daginn alla dagana 20.-25. og aš kvöldi hins 23. var frostiš -11,9 stig. Aldrei hefur seinna męlst svo mikiš frost ķ september į Akureyri. Taka veršur žó žessar gömlu męlingar, ekki sķšur en į Lambhśsum, meš hęfilegri varśš ef ekki léttśš, en ljóst er aš um óvenjulega kulda var aš ręša.   

Fylgiskjališ sżnir hita, śrkomu og sólskin fyrir stöšvarnar nķu ķ hverjum mįnuši.  

Fréttir frį Ķslandi, 1882. 

Skżringar. 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Köldustu įgśstmįnušir

Sumariš 1882 voru allir mįnuširnir frį jśnķ til įgśst žeir köldustu sem męlst hafa fyrir noršan og austan, en įgśst žetta sumar nżtur einnig žess vafasama heišurs aš vera kaldasti įgśst sem męlst hefur į landinu ķ heild, aš minnsta kosti eftir 1870.
 
Mešalhiti stöšvanna nķu sem mišaš er viš  var 9,5 stig įri 1961 til 1990.
 
1882 (6,2) Į Siglufirši var mešalhitinn einungis 2,9 stig en 3,1 į Skagaströnd. Ašeins lķtiš eitt hlżrra var inni ķ Eyjafjaršardal en į Akureyri, 4,3 stig į Hrķsum. Talsvert mildara var į Fljótsdalshéraši, 7,2 stig į Valžjófsstaš enda var žar ekki hafķsinn. Męlt var žennan mįnuš į Grķmsstöšum į Fjöllum og žar var mešalhitinn 3,8 stig og er žetta žar ekki kaldasti įgśst sem męlst hefur. Hįmarkshiti ķ Grķmsey fór aldrei hęrra en ķ 9,0 stig ķ žessum mįnuši. Žann 16. var gangur hitans žar 0-1 stig og snjóaši. Mesti hiti į landinu varš ašeins 16,0 stig, į Teigarhorni, ž. 11. og er ekki getiš um lęgra landshįmark ķ nokkrum įgśst. Žaš er kannski ekki mikiš aš marka žvķ vešurstöšvar voru svo fįar. - En samt! Kaldast ķ mįnušinum varš -4,5 stig į Siglufirši. Ekki fraus žó viš sjóinn į sušvestur og vesturlandi og ekki heldur į Austfjöršum, en hins vegar lķtiš eitt į sušurlandsundirlendi en žó ekki į Eyrarbakka. Žorvaldur Thoroddsen segir ķ Įrferši į Ķslandi ķ žśsund įr um įstandiš fyrir noršan: "... dimmvišrin gengu aftur yfir 4. įgśst og mįtti varla heita aš sól sęist žašan af til höfušdags og gengu sķfelldir kalsar meš kafaldshryšjum į milli, og hélzt žetta vešrįttufar alt til rjetta; taldist mönnum svo til aš, aš tķu sinnum hefši alsnjóaš frį Jónsmessu til rjetta". Žessi orš sem alltaf er vitnaš ķ žegar sagt er frį žessu sumri, eru tekin śr Fréttum frį Ķslandi 1882, bls. 18. Žau ber žó varla aš skilja sem svo aš alsnjóa hafi oršiš yfir allt noršurland heldur aš į einhverjum stöšum žar, fyrst og fremst ķ hęrri byggšum og ef til vill į stöku śtskögum, hafi oršiš tķu sinnum alhvķt jörš. Į sušurlandi var einnig mjög votvišrasamt seinni hluta sumars en mildara en fyrir noršan. Noršanįttin var hęg yfirleitt en śti fyrir var mikill hafķs svo hśn var köld žegar hśn nįši til landsins. Sjįvarhiti viš Grķmsey var ašeins tvö stig en nķu og hįlft stig viš Vestmannaeryjar. Į sušurlandi var hins vegar sķfelld sunnanįtt og męttust įttirnar į mišju landinu, segir ķ Fréttum frį Ķslandi. Į Eyjafirši lį ķsinn fram ķ september en vķšast hvar annars stašar fyrir noršan var hann farinn frį landi į höfušdaginn. Ķ mįnuši žessum voru lengi framan išulega lęgšir į sveimi vestan viš land en stundum yfir landinu en hęšasvęši yfir Bretlandseyjum en sķšan voru noršanįttir meš lęgšum austan viš land. Jślķ žetta įr tel ég vera sį nęst kaldasta sem męlst hefur. Jónas Jónassen lżsti svo vešrinu ķ höfušstašnum ķ Žjóšólfi 23. september:
 
Ķ žessum mįnuši hefir vešur mįtt heita stirt og óhagstętt, žar sem framan af rétt daglega var meiri eša minni śrkoma og seinna noršanvešur mikil meš kulda. 1. var śtsynningur meš sudda; 2. sama vešur, nokkuš hvasst; 3. bjart vešur, viš noršur; 4. landsynningur meš rigningu; gekk sķšan til śtsušurs; 5. austan, dimmur, meš regni; 6.—10. sunnan śtsunnan, dimmur meš śrkomu; 11. hęgur į śtnoršan, meš śrkomu sķšari hluta dags; 12. logn, rigning, noršankaldi til djśpanna; 13. landnoršan, hęgur, dimmur; 14., 15., 16. hvass į noršan, gekk sķšari hluta dags hinn 16. til austurs; 17. austan, bjartur; 18. hvass į noršan til djśpa, dimmur; 19. —26. noršanvešur, opt hvass mjög; 27. hęgur į austan, dimmu ; 28.—31. optast bjart vešur og hęgur.
 
Eins og jślķ eru įgśstmįnušir įranna 1882, 1886, 1887 og 1888 allir meš žeim köldustu. Žaš sętir žvķ eiginlega furšu aš Fréttir frį Ķslandi skuli gefa sumrunum 1887 og 1888 mjög góša einkunn sem Žorvaldur Thoroddsen sķšan endurtekur. Annars er svo sem ekki um aušugan garš aš gresja meš heimildir um flesta žessa mįnuši, nema ķ töluformi ķ skżrslum dönsku vešurstofunnar fyrir örfįar stöšvar, og er ólķku saman aš jafna eftir aš mįnašarrit ķslensku Vešurstofunnar, „Vešrįttan”, byrjaši aš koma śt 1925 meš talsveršu lesmįli um hvern mįnuš auk tölulegra upplżsinga.
 
1903 (6,9) Mįnušur žessi var miklu kaldari į sušvesturlandi og vesturlandi en 1882, en hins vegar mildari fyrir noršan en svipašur į austurlandi og sušurlandi. 1903_8_850.pngMęlt var ķ Möšrudal žar sem mešalhitinn var 3,6 stig. Nęr linnulaus noršan eša noršaustanįtt var allan mįnušinn meš hęš yfir Gręnlandi og lęgšum fyrir austan land. Kuldapollur var oft yfir landinu eša ķ grennd viš žaš. Kortiš sżnir įstandiš ķ um 1400 metra hęš. Žungbśiš mjög var fyrir noršan og śrkomur en į sušurlandi var sólrikt og einstaklega žurrt. Śrkoma ķ Reykjavķk hefur aldrei veriš minni ķ įgśst, ašeins 0,8 mm og féll į tveimur dögum. Į Teigarhorni er žetta žrišji žurrasti įgśst. Mesti hitinn į landinu var męldur ķ Reykjavķk, 18,1 stig ž. 2. en minnsti -3,5 stig į Möšruvöllum ķ Hörgįrdal žar sem frostnętur voru tvęr. Frost męldist mjög vķša. Į Eyrarbakka fór žaš nišur ķ -3,4 stig en žar var ein frostnótt. Nęst sķšasta daginn męldist meira aš segja frost ķ Reykjavķk, -0,1 stig en ķ įgśst hefur žar ašeins męlst frost ķ žessum mįnuši og įriš 1956. Ķ Stykkishólmi var nęturfrost ž. 26. og eftir mišjan mįnuš komst hitinn žar aldrei ķ tķu stig eša meira. Ķ Grķmsey fór hitinn allan mįnušinn ekki hęrra en ķ 8,0 stig en žar fraus žó aldrei. Enginn hafķs var viš strendur landsins žetta sumar. Sjįvarhiti var 4 stig viš Grķmsey en tķu og hįlft stig viš Vestmannaeyjar. 
 
1907 ( 7,4) Žessi einstaklega hęgvišrasami įgśst var enn žį žurrari en 1903. Žaš rigndi ašeins einn dag ķ Reykjavķk, 0,9 mm. Og žetta er enda talinn žurrasti įgśst į landinu. Į Teigarhorni śt af fyrir sig er žetta sį annar žurrasti. 1907_8_850_1110931.pngKortiš frį um 1400 metra hęš sżnir hęgvišri ķ köldu lofti viš Ķsland sem einnig var nišur viš jörš. Į Grķmsstöšum į Fjöllum er žetta fyrsti įgśst sem męldur var eftir aš męlingar uršu žar samfelldar og var mešalhitinn 3,9 stig. Oft var bjart yfir vestanlands og sunnan og stundum einnig annars stašar. Mesti hiti ķ mįnušinum varš 21,1 stig į Akureyri en į Holti ķ Önundarfirši męldist frostiš -3,8 stig. Į Eyrarbakka fór frostiš nišur ķ -3,2 stig. Nęturfrost voru ekki alveg eins śtbreidd og 1903 en frostnętur voru fleiri sums stašar žar sem fraus į annaš borš, allt upp ķ sex į Möšruvöllum ķ Hörgįrdal og į Śthéraši. Žetta var hafķslaust sumar. Sķšustu žrjį dagana nįši hitinn ekki tķu stigum ķ Reykjvķk og mikill kuldi var yfir landinu. Sjįvarhiti var ķviš lęgri en 1903.
 
Skįldiš og fjölfręšingurinn Benedeikt Gröndal lést žann annan.
 
1886 (7,4) Ķ žessum įgśst var loftvęgi óvenjulega lįgt, ašeins 997,9 hPa aš mešallagi ķ Reykjavķk og hefur aldrei veriš žar lęgra ķ įgśst. Śrkoma var svipuš į sušur- og vesturlandi og mešallagiš 1961-1990 sem viš žekkjum best en nokkru meiri annars stašar. 1886_8_850.pngŽrįtt fyrir kuldann varš hvergi kaldara en -0,1 stig og var žaš ķ Möšrudal. En žaš varš heldur aldrei hlżrra en 18,7 stig, į Hrķsum ķ Eyjafjaršardal. Lęgšir voru oft aš flękjast nęrri landinu, sunnan viš žaš eša noršan, eša jafnvel yfir žvķ. Žetta hefur veriš žungbśinn en rysjóttur įgśst en žó komu stöku sólardagar meš köldum nóttum. Žrettįn daga nįši hitinn ekki tķu stigum ķ Reykjavķk og žann 26. varš hįmarkshiti ekki hęrri en 5,4 stig en lįgmarksmęlingar vantaši žennan mįnuš ķ bęnum. Dęmafįir óžurrkar voru annars um allt land nema meš köflum į sušurlandi, hefur Žorvaldur eftir Fréttum frį Ķslandi. Śrkoman męldist 14 mm ķ Reykjavķk ž. 23. og daginn eftir 12 mm. „Žornaši upp sķšustu vikuna", segir Sušurnesjaannįll. Ķs hafši veriš viš landiš snemma sumars en ekki žegar hér var komiš sögu. Jónassen lżssti vešurfarinu ķ Reykajvik ķ nokkrum blöum Ķsafoldar:
 
Alla vikuna hefur veriš mesta hęgš ķ vešri meš talsveršri śrkomu; einkum rigndi hjer mikiš eptir hįdegiš 31. f. m. Sķšustu dagana hefur veriš sunnan śtsunnan įtt meš skśrum, opt bjartur į milli. Ķ dag 3. hęgur landsynningur, rigningarlegur. Loptžyngdarmęlir hefur stašiš mjög stöšugur alla vikuna og hreyfist svo aš kalla ekkert enn žį. (4. įg.). - Framan af vikunni hjelzt sama óžurkatišin sem var fyrri vikuna, en föstudag 6. gekk hann til noršurs og hefur sķšan veriš į žeirri įtt, stundum hvass til djśpa, en hjer hęgur og bjartasta vešur. Ķ dag 10. sama noršanvešriš; snjóaši ķ Esjuna ķ nótt og sömul. ķ öll austur, og sušurfjöll (12.įg.).- Alla vikuna hefir veriš hęgt noršanvešur, bjart sólskin daglega; į nóttu mjög kalt; alveg śrkomulaust alla vikuna. ķ dag hęgur landnoršan-kaldi, bjart vešur. (18. įg.) - Fyrsta dag vikunnar var hjer hęg sunnanįtt meš nokkurri rigningu; 19. sama vešur, en gekk sķšari part dags til landnoršurs og žį hvass og sķšast um kveldiš genginn til noršurs meš slśš; daginn eptir (20.) var hjer hvasst śtnoršanvešur; sķšan hefur veriš sunnan-landsunnanįtt, hęg og rignt mikiš, einkum rigndi hjer mjög mķkiš allan daginn h. 22. ķ dag 24. hęgur landsynningur (Sa.) dimmur og hefur rignt óeamju mikiš i nótt sem leiš, og rigning ķ dag. Loptžyngdarmęlir falliš og stendur lįgt. (25.įg.). - Alla umlišna viku hefir veriš sunnanįtt, optast meš mikilli śrkomu dag og nótt; 28. var allbjart vešur į noršan-landnoršan, en sķšan einlęgt öšru hvoru rigning. Ķ dag 31. hęgur į sunnan meš rigningarskśrum ; loptžyngdamęlir nś aš hękka. Ķ fyrra var sama vešur sķšustu daga žessa mįnašar. (1. sept.).
 
Žann 18. voru lišin hundraš įr sķšan Reykjavķk fékk kaupstašaréttindi og var af žvķ tilefni haldiš samsęti ķ bęnum.
 
1892 (7,5) Alls stašar var žurrt ķ žessum mįnuši. Og kalt. Austan eša noršaustanįtt var algeng og voru kuldarnir mestir viš sjóinn į noršur og austurlandi en į sušurlandi var hitinn nęstum žvķ sęmilegur sums stašar, talinn 10,4 stig į Eyrarbakka žó hann vęri ašeins 7,7 į Stóranśpi ķ Hreppunum.1892_8_500.png Munurinn er ótrślega og kannski grunsamlega mikill en Eyrarbakki į žaš til reyndar aš njóta sķn tiltölulega vel ķ björtum og köldum noršanįttum aš sumri. Annars var undarlega kalt allt žetta įr ķ Hreppunum. Žurrkar į landinu voru góšir, segir Žorvaldur Thoroddsen, nema į austfjöršum žar sem hafi veriš einlęg votvišri. Mjög sólrķkt viršist hafa veriš į vesturlandi mestallan mįnušinn og į sušurlandi seinni helming hans. Hitinn fór yfir tķu stig nęstum žvķ alla dagana ķ Stykkishólmi og alla daga ķ Vestmanneyjum žó mešalhitinn vęri ekki hįr. Lįmarkshiti var hins vegar ekki mikill. Mestur hiti mįnašarins męldist ķ Reykjavķk 18,6 stig ž. 10. Mjög kalt loft kom til landsins nokkra daga um mišjan mįnuš og aftur allra sķšustu dagana, Komst frostiš nišur -3,8 į Möšruvöllum ķ Hörgįrdal žar sem frostnętur voru įtta.  Hafķs var horfinn frį landinu, nema viš Hornbjarg, en hafši veriš mikill langt fram į sumar. Į eftir žessum įgśst kom annar kaldasti september en į undan honum fór žrišji kaldasti jślķ. Engar vešurfarslżsingar komu frį Jónassen žennan mįnuš.
 
1912 (7,5) Žetta er kaldasti įgśst sem męlst hefur ķ Reykjavķk. Śrkomusamt var į noršur og austurlandi, einkum er į leiš en į sušur- og vesturlandi var žurrt. 19120108_1110936.gifEkki var žó sólrķkt, ašeins 92 sólskinsstundir męldust į Vķfilsstöšum viš Reykjavķk. Ķ byrjun mįnašarins var grķšarlegt kuldakast sem skall į sķšast ķ jślķ. Žį snjóaši ekki ašeins sums stašar į noršurlandi heldur einnig į vesturlandi. Ķ Möšrudal fór frostiš nišur ķ -5,0 stig. Kortiš sżnir kuldatungu sušur um landiš į mišnętti ž. 1. og įętlašan hita ķ kringum 1400 m hęš og er 5 stiga frost yfir landinu. Fyrstu žrjį dagana var hitinn aldrei meiri  en įtta stig ķ Reykjavķk um mišjan dag en aftur į móti fór hitinn žar ķ 20,9 ž. 15. en um mišjan mįnušinn komu žar fjórir hlżir dagar žegar hęš var noršan og austan viš land og kom meš mildara loft frį Noršurlöndum. Hvergi varš hlżrra ķ žessum mįnuši. Ķshrul sįst ķ mįnušinum milli Siglufjaršar og Skaga.
 
Sķšasta daginn var brśin yfir Rangį vķgš.
 
1888 (7,7) Žetta var noršan eša noršaustanįttamįnušur mikill. Kaldast var į śtskögum fyrir noršan og austan og ekki var svo sem hlżtt heldur žar inn landsins. Minnstur var mešalhitinn į Raufarhöfn 3,9 stig og viš Bakkaflóa var hann 4,7 stig. Į sušur og sušvesturlandi var hins vegar ekki afskaplega kalt, 9,7 stig bęši į Eyrarbakka og ķ Reykjavķk og reyndar talin 10,2 stig ķ Hafnarfirši en žvķ trśi ég nś mįtulega. Į austurlandi rigndi mikiš en annars stašar lķtiš og minnst į sušvestur- og vesturlandi. Mestur hiti varš 18,7 stig į Nśpufelli ķ Eyjafjaršardal en minnstur -3,0 ķ Grķmsey žar sem frostdagar voru 13. Žorvaldur Thoroddsen segir aš sumariš hafi veriš mjög žurrvišrasamt vķšast hvar nema hvaš hafķsžokubręlu hafi gętt į noršausturlandi og skżrir žaš hinn mikla kulda viš sjóinn. Ķsinn var žó farinn frį landi ķ byrjun įgśst nema į noršausturlandi, t.d, Žistilfirši. 1888_8_850.pngAš öšru leyti hafi veriš sķfelld góšvišri og sólskin, segir Žorvaldur. Skżjahulutölur frį vešurstöšvum bera žessu einnig vitni. Meira aš segja ķ Grķmsey kom viku kafli eftir mišjan mįnuš meš bjartvišri. Hitanum var žó ekki fyrir aš fara. Vķst er aš žessi įgśst er sį 7. kaldasti į landinu eftir 1870 og jślķ var lķka sį 7. kaldasti. Kortiš sżnir norręnt góšvišriš ķ um 1400 m hęš. Jónassen lżsti Reykjavķkurvešrinu ķ Ķsafoldarblöšum:
 
Alla žessa viku hefir sama góšvišriš haldizt viš, optast logn, sķšustu dagana viš austanįtt meš hęgš; dįlķtil śrkoma var 6. ž. m. Loptžyngdarmęlir heldur aš lękka sķšustu dagana. Ķ dag 7. vestanįtt, hęgur, dimmur eptir hįdegi og regnlegur. (8. įg.). - Sama góša vešriš višhelzt enn, logn og blķša į degi hverjum; dįlķtil rigning kom um tķma į laugardaginn 11. ž. m. ķ dag 14. logn, nokkuš dimmur, bjartur eptir hįdegi. (15.8.). - Enn helst sama góšvišriš; h. 17. rigndi litiš eitt af austri eptir mišjan dag, annars bjartasta sólskinsvešur į degi hverjum. Ķ dag 21. hęg śtręna bjartasta vešur, svo aš kalla logn. (23.8.) - Sama góšvišriš helzt enn sem nś ķ langan tķma aš undanförnu; sķšustu dagana hafir hann veriš į noršan, opt hvass til djśpa. Ķ dag 28. hvass hjer innfjarša, en bįlhvass śti fyrir į noršan, bjart og heišskķrt vešur. (29. įg.). - Fyrsta dag vikunnar var hjer hvasst noršanvešur allan fyrri part dags, gekk svo til śtnoršurs (Sv) og sķšan i landsušur (Sa), nokkuš hvass fyrripartinn og įkaflega mikil rigning um morguninn, suddi af sušri sķšari part dags. ... (5.sept).
 
Kaldasti įgśst sķšan Ķsland varš sjįlfstętt rķki var 1943 (7,8). Žetta var einnig kaldasti įgśst sem męlst hefur į Grķmsstöšum, 3,6 stig og kaldari en 1882 og 1907. Į noršausturlandi voru miklir óžurrkar en annars var vķšast žurrvišrasamt. 19432908.gifŚrkoman į Dalatanga var 216,7 mm og žar af féllu 101,8 mm ž. 22. Sólrķkt var ķ Reykjavķk og er žetta žar žrišji sólrķkasti įgśst, en ašeins 95 stundir męldust į Akureyri. Žetta var žurrasti įgśst sķšan męlingar hófust ķ Stykkishólmi 1857, 0,8 mm. Žar rigndi tvo daga en ašeins einn į Arnarstapa į Snęfellsnesi. Nęturfrost voru vķša og mest -5,5 stig į Grķmsstöšum ž. 24. en žann dag var Himmler geršur aš innanrikisrįšherra Žżskalands. Žrįtt fyrir kuldana snjóaši hvergi į landinu. Noršanįtt var rķkjandi og alveg frį 9.-20. var hęš yfir Gręnlandi og oft bjartvišri sunnanlands en kuldar, rigningar og žokur į noršurlandi. Nokkrir sęmilega hlżir dagar komu į sušurlandi žennan tķma og komst hitinn mest ķ 19,1 stig į Hęli ž. 16. Ķ lok mįnašarins kom eitthvert mesta kuldakast sem komiš hefur ķ įgśst. Kortiš sżnir hitann ķ um 1400 m hęš ž. 29 og er fimm stiga frost yfir landinu en 10-15 stig yfir Gręnlandi. Eins og alltaf įšur stękka kortin mjög ef smellt er nokkrum sinnum į žau.

Styrjöldin var ķ hįmarki. Žann 5. var žżsk flugvél skotin nišur yfir noršurlandi. Innrįs Bandamanna į Sikiley stóš yfir og Mķlanó var lögš ķ rśst ķ loftįrįsum. Seint ķ mįnušinum komu sķšustu gyšingarnir til śtrżmingar ķ Treblinka en žar höfšu fangar gert uppreisn ķ byrjun mįnašarins sem bęld var nišur.
 
1887 (7,9) Žessi mįnušur kom ķ kjölfar kaldasta jślķ sem męlst hefur. Fremur var žurrvišrasamt  nema ķ Reykjavķk žar sem rigndi tiltölulega mest en samt ekki mikiš meira en ķ nśgildandi mešallagi. Žar rigndi žó mikiš hvern dag fyrstu vikuna en ašeins sex daga į stangli eftir žaš. Mjög kuldalegt var viš sjóinn į noršur og austurlandi. 1888_8_500.pngĮ Teigarhorni er žetta kaldasti įgśst. Ķ Grķmsey voru frostdagar 13 og 10 į Teigarhorni. Į Akureyri og ķ Hrśtafirši gerši žó ekki frost og žvķ um sķšur į sušur-og vesturlandi, en stöšvar voru reyndar mjög fįar. Kaldast varš į Raufarhöfn, -4,6 stig og hefur aldrei męlst žar eins mikill kuldi ķ įgśst. Į Hornafirši komst hitinn einn daginn ķ 21,4 stig og varš hvergi hlżrra į landinu. Žorvaldur Thoroddsen segir aš žetta sumar hafi veriš góš tķš og framśrskarandi į sušurlandi og į austurlandi nema ķ Hśnavatns-, Skagafjaršar og Noršur Žingeyjarsżslu en žar gengu žokur og suddar. Hann segir žó aš nokkur nęturfrost hafi veriš fyrir noršan er leiš į sumariš. Allt žetta hefur hann śr Fréttum frį Ķslandi. Įgśst žetta įr er hinn 8. kaldasti en jślķ var reyndar sį allra kaldasti į landinu ķ heild. Alveg framśrskarandi sumarblķša! Jónassen lżsti svo tķšarfarinu ķ Reykjavķk ķ nokkrum blöšum Ķsafoldar:
 
... hefir veriš viš sušur eša śtsušurįtt, hęgur en dimmur og stundum rignt talsvert meš köflum t. a. m. ašfaranótt h. 2. Ķ dag 2. hęgur į sunnan, dimmur, hśšarigning i morgun allt fram undir hįdegi. (3. įg.). - Alla vikuna hefir veriš sunnanįtt meš talsveršri śrkomu og optast dimmur, žar til aš hann ķ dag 9. gekk til noršurs, hęgur en bjartasta vešur; loptžyngdarmęlir hefir žotiš upp sķšan ķ gęr og stendur nś mjög vel, svo śtlit er fyrir aš vešur haldist viš noršur. (10. įg.). - Umlišna viku mį heita aš logn hafi veriš daglega, bjart og fagurt vešur optastnęr; 13. og 14. var um tķma dimmvišri meš nokkurri śrkomu; 15. gekk hann til noršurs og var hvass til djśpa, hjer hęgur; ķ dag 16. logn og fagurt vešur, hęgur noršankaldi; Lķtur śt sem sje hvasst śti fyrir į noršan og talsveršur uppgangur ķ vestri og noršri; mistur ķ lopti noršanundan bęši ķ gęr og ķ dag. (18. įg.). - Alla vikuna mį heita aš hafi veriš logn og bezta vešur, og sama hęgšin er enn žann dag ķ dag (23.). Eptir hįdegi genginn til landssušurs meš hęgš, og rigningarlegur og loptžyngdarmęlirinn aš lękka. (24. įg.). - Alla undanfarna viku hefir veriš aš heita mį alveg logn dag sem nótt meš miklum hita og er mjög langt sišan önnur eins stilling hefir veriš į vešri eins og undanfarna tķš. Ķ fyrra var t. d. 25. įgśst śtsynnings-ofsi meš miklum kalsa (5 stiga hiti um hįdegiš) og hafróti. Ķ dag 30. rjett logn, dimmur i morgun og nokkur rigning, birti upp eptir hįdegi. (31. įg.).
 
Hitinn ''mikli'', sem Jónassen męldi reyndar sjįlfur ķ sķšustu vikunni, kemur alls ekki fram ķ męlingunum, var 11-14 stig aš hįmarki. Sżnir žetta vel hvaš huglęgar lżsingar geta veriš villandi žegar raunverulegar hitamęlingar eru hafšar i huga. Ķ gömlum vešurlżsingum er einmitt vķša aš finna slįndi mótsagnir milli męlds hita og huglęgra lżsinga, bęši hvaš varšar hita og kulda. Erfitt eša ķllmögulegt er aš įętla hita ķ eldgamla daga śt frį huglęgum lżsingum žó hęgt sé aš taka mark į hvort menn hafi tališ tķšarfariš hagstętt eša ekki. Hafķs er reyndar vķsbending um löld a“r žegar hann er mikill en žaš er bara stundum, jafnvel į köldum įrum. 
 
1921 (7,90). Upphaf žessa įgśstmįnašar var eitt hiš svalasta sem yfir Reykvķkinga hefur gengiš og var žį mjög žurrt, en nokkuš rętist śr kuldanum er į leiš, en aldrei varš mįnušurinn žó annaš en kaldur og talsvert śrkomusamur seinni hlutann. Hįmarkshitinn var einhver hinn lęgsti sem um getur ķ Reykjavķk ķ įgśst, 13,7 stig. Žess mį og geta aš aldrei hefur hįmarkshiti įrsins veriš lęgri Reykjavķk en žetta įr, 14,7 stig en sį hiti męldist ķ jślķ. Śrkomusamt var į austfjöršum og žar uršu mikil skrišuföll, en yfirleitt var žurrvišrasamt į sušur-og vesturlandi. Noršan og noršaustanįtt var įberandi. Frostiš fór ķ -4,0 stig ž. 27. į Möšruvöllum. Hlżjast varš 20,6 stig į Seyšisfirši.
 
Tenórinn fręgi Enrico Caruso, fyrsta stórstjarna grammófónsins, lést ž. 2. Daginn eftir stofnaši žżski nasistaflokkurinn stormsveitir sķnar.
 
Hér veršur aš nefna įgśst 1983 žó hann sé ekki ķ tölu allra köldustu įgśstmįnaša į landinu ķ heild. Į sušur-og vesturlandi var hann beint framhald af jślķkuldunum miklu žaš įr. Ķ Vestmannaeyjum hefur ekki męlst kaldari įgśst, 8,0 stig og žar var hann einnig sį śrkomusamasti, 270 mm. Ķ Reykjavķk var mįnušurinn einn af žremur köldustu įgśstmįnušum frį 1866. Og hann er sólarminnsti įgśst sem žar hefur veriš męldur. Fyrir noršan og austan var sęmileg tķš ķ sušvestanįttinni og bara góš į Vopnafirši žar sem mešalhitinn var heilt stig yfir góšęrismešallaginu 1931-1960 og žar męldist mesti hiti mįnašarins, 25,3 stig ž. 24. Ķ Reykjavķk fór hitinn hins vegar aldrei hęrra en ķ 13,4 stig og į Stórhöfša ķ Vestmannaeyjum ašeins 10,7 stig. Skrišjöklar landsins voru um žetta leyti hęttir aš hopa ķ žeim kulda sem lengi hafši rķkt į žessum įrum og er vķst slķkra kulda saknaš af sumum!
 
Óvenjulega kaldir įgśstmįnušur fyrir 1866 voru furšu fįir mišaš viš hvaš vešurfar var žį almennt kalt. Įriš 1850 var mešalhitinn ķ Reykjavķk žó ašeins 7,4 stig en 6,9 ķ Stykkishólmi. Og 1841 var hitinn ķ Reykjavķk 7,6 stig en 7,4 įriš 1832. Seinna įriš voru einnig męlingar į Möšruvöllum sem benda til mešalhita žar kringum sex stig. Mjög kalt var ķ įgśst 1832. Žį var ašeins athugaš ķ Reykjavķk og er mešalhitinn talinn 7,4 stig. Žetta eru žvķ įlķka kuldamįnušir ķ höfušstašnum og 1912. Sérlega kalt var fyrir noršan ķ įgśst 1864 žó ekki vęri svo kalt ķ Stykkishólmi, 9,5 stig. En į Akureyri, įętlaš eftir hitamęlingum į Siglufirši og ber aš taka meš žó nokkurri varśš, var žessi mįnušur jafnvel meira en hįlfu stigi kaldari en įgśst 1882 og er žį kaldasti įgśst sem einhverjar tölur eru um į noršurlandi. Eftir męlingum aš dęma sem geršar voru hér og hvar į landinu, en reiknašar hafa veriš yfir til Stykkishólms, er ljóst aš į kuldaįrunum kringum 1815 var mešalhitinn žar ķ įgśst 1817 talinn 6,3 stig en 6,5 įriš 1815. Žó žessar tölur séu ónįkvęmar viršist žetta hafa žetta veriš mįnušir ķ stķl viš įgśst 1882 og 1903 meš eins įrs millibili.
 
Fréttir frį Ķslandi 1882-1888, Sušurnesjaanįll 1886.
 
 
Fylgikskjališ sżnir samkvęmt venju hita og śrkomu stöšvanna nķu ķ žessum mįnušum.

Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Hlżjustu septembermįnušir

Sį septembermįnušur sem mestur ljómi stendur af hvaš hita og góšvišri varšar er september 1939. Hann er aš vķsu strangt til tekiš bara nęst hlżjasti septembermįnušurinn, ef mišaš er viš žęr 9 stöšvar sem lengst hafa athugaš žó nęstum žvķ enginn munur sé į honum og žeim hlżjasta, en žar į móti kemur aš hann var einstaklega blķšvišrasamur. Žetta er lķka eini september sem 20 stiga hiti hefur męlst ķ Reykjavķk. Sķšast en ekki sķst hefur mįnušurinn fest ķ minni fólks vegna žess aš žį hófst sķšari heimsstyrjöldin žó žaš komi vešurfari aušvitaš ekkert viš.

Eins og įšur ķ žessum pistlum um hlżjustu og köldustu mįnuši er hiti og śrkoma tķunduš ķ hverjum mįnuši fyrir hverja og eina af hinum nķu stöšvum sem viš er mišaš ķ fylgiskjalinu en innan sviga ķ žessum megintexta er mešalhiti žeirra allra. Hann er 6,7 stig fyrir įrin 1961-1990.  

1939 (10,6) Mįnušurinn var sį hlżjasti sem komiš hefur į  sušurlandi allt frį Kirkjubęjarklaustri til Hornbjargsvita, en žó ekki ķ Vestmannaeyjum, Vķk ķ Mżrdal, Žingvöllum, Hvanneyri og į Reykjanesi žar sem hlżrra varš 1941. 1939_9_850.pngFyrstu nķu daga mįnašarins (reyndar frį 29. įgśst) fór hitinn ķ Reykjavķk aldrei nišur fyrir tķu stig og hįmarkshitinn fór fyrstu žrjį dagana ķ 18, 19 og 20 stig og aftur ķ 18 stig ž. 6. og 17 stig nęstu žrjį daga žar į eftir. Mešaltal lįgmarkshita var 9,8 stig į Stórhöfša ķ Vestmannaeyjum sem žżšir aš hann hefur nęstum žvķ örugglega veriš yfir tķu stigum ķ kaupstašnum. Og žaš ķ september! Mikil hlżindi voru ķ byrjun mįnašarins, 24,6 stig ž. 1. į Sandi ķ Ašaldal og 23,4 į Hśsavķk og ž. 3. var yfir tuttugu stiga hiti vķša į sušurlandsundirlendi og vesturlandi, allt upp ķ 22,7 stig į Hvanneyri. Ķ Reykjavķk męldist mesti hiti sem žar hefur męlst ķ september, 20,1 stig ž. 3. sama dag og Bretar og Frakkar sögšu Žjóšverjum strķš į hendur og var sólskinsglęta ķ bęnum ķ hęgri sušaustanįtt. Į noršausturhorninu komst hitinn yfir 20 stig ž. 6. og į austfjöršum ž. 21. Į Akureyri męldist mesti hiti sem žį hafši žar męlst ķ september, 22,0 stig ž. 1. Hiti fór ķ 20 stig eša meira į vel yfir helmingi allra vešurstöšva sem męldu hįmarkshita sem er bżsna óvenjulegt ķ september. Kaldast varš -3,5 stig į Nefbjarnarsstöšum ž. 14. Nokkuš kólnaši er į leiš mįnušinn eins og ešlilegt er en alltaf mįttu žó heita hlżindi. 

Śrkoman var ašeins lķtiš eitt meiri en mešaltaiš 1931-2000. Hśn var meiri en venjulega syšra og į Austfjöršum og  kringum mešallag į sušvesturlandi en minni nyršra eins og vęnta mįtti eftir vindįttinni, en sušlęgar įttir voru venju fremur tķšar. Į noršausturlandi var śrkoma sums stašar ašeins um 17 mm og śrkomudagar 5-7 en į sušurlandi voru žeir um og yfir 20. Mikil śrkoma var vķša upp śr žeim 20. og męldist sólarhringsśrkoman 106 mm į Horni ž. 24. Žaš var hęgvišrasamt ķ mįnušinum og mjög oft tališ logn. Į Akureyri var fremur mikiš sólskin en lķtiš ķ Reykjavķk. Heyskapartķš var vķšast mjög hagstęš en žó var žurrklķtiš sunnanlands. Uppskera śr göršum var óvenjulega mikil. Sķšustu tvo dagana kólnaši nokkuš og sums stašar snjóaši žį fyrir noršan en hvergi festi snjó og var mįnušurinn alaušur allstašar. Yfir Bretlandseyjum var hlż hįloftahęš žaulsetin sem hafši įhrif į vešurlagiš hér į landi eins og sést į kortinu um mešalhęš 850 hPa flatarins ķ um 1400 m hęš.   

Hér er samsett kort sem sżnir mešalhita hverrar stöšvar ķ septembermįnušum 1939 (blįtt) og 1941 (rautt), eftir žvķ hvort įriš var hlżrra į viškomandi stöš en mjög lķtill munur var į mešalhita stöšva žessi įr. Bįšir voru žessir mįnušir jafngildir vel hlżjum jślķmįnušum aš hita. 

sept_1111487.gif

 

1941 (10,7) Hlżjasti september sem męlst hefur į landinu er svo 1941, fjögur stig yfir mešallaginu 1961-1990, og er hann ašeins 0,1 stigi hlżrri en bróšir hans frį 1939. Mįnušurinn var sį hlżjasti vķšast hvar į svęšinu noršan og austan til į landinu frį Hrśtafirši til Fagurhólsmżrar en auk žess į Hvanneyri, Vķk ķ Mżrdal, Vestmannaeyjum, Žingvöllum og Reykjanesi. Mešalhitinn į Akureyri, 11,6 stig, er hęsti septembermešalhiti sem skrįšur hefur veriš į ķslenskri vešurstöš. 1941_9_850.pngŽetta er einhver mesti sunnanįttaseptember sem vitaš er um. Mįnušurinn var enda miklu votvišrasamari en 1939. Mest rigndi nįttśrlega į sušur og vesturlandi žar sem śrkoman var 2-21/2 sinnum meiri en ķ mešallagi en minna en helmingur af mešallagi į Akureyri. Minnst rigndi aš tiltölu į noršausturströndinni, ašeins fjóra daga viš Bakkafjörš og viš Eyjafjörš. Mįnašarśrkomutölur fyrir sumar stöšvar eru ansi hįar, 378,5 mm ķ Kvķgindisdal sem er septembermet žar,  351 į Ljósafossi og 335 mm į Kirkjubęjarklaustri. Aldrei hafa veriš fleiri śrkomudagar ķ september ķ Reykjavik, 28, og voru žvķ lķkir į sušur og vesturlandi og į Ljósafossi jafnvel 29. Sķšari hluta mįnašarins fór hver lęgšin į fętur annarri noršur fyrir land śr vestri og fylgdi śrkoma meš og oft hvassvirši um vesturhluta landsins. Ķ heild var mįnušurinn žó ekki vindasamur. Gķfurleg śrkoma var i kringum ž. 20. og aftur 25., vķša 40-60 mm į sólarhring į sušur- og vesturlandi. Mikil flóš uršu žį ķ Mślakvķsl og Nśpsvötnum. Eftir mišjan mįnušinn varš afar hlżtt į noršur-og austurlandi, 24,4 stig į Hallormsstaš ž. 15. sem žar er septembermet og 22,2 į Sandi ž. 19. Tuttugu stiga hiti eša meira męldist ašeins į sex vešurstöšvum sem męldu hįmarkshita, žar af er ein męling sem nęstum žvķ örugglega er  röng, en į 17 stöšvum 1939. Kaldast varš -3,2 stig į Grķmsstöšum ž. 6. ķ hęgvišri sem stóš ķ einn dag. Ólķkt september 1939 kom seinni helmingur žessa mįnašar sķst verr śt ķ hitanum en fyrri hlutinn. Eins og 1939 var hęšasvęši yfir Bretlandseyjum en žó lengra frį landinu en žį en aftur į móti var lęgša-og śrkomusvęši nęr landinu vestan viš žaš. Sjį kortiš frį mešalhęš 850 hPa flatarins.  

Heimsstyrjöldin geisaši og hófst umsįtriš um Leningrad žann fyrsta. En sķšasta daginn voru framin fjöldamoršin ķ Babi Yar.

Žessir tveir mįnušir, 1939 og 1941, eru eiginlega ķ sérflokki hvaš hlżindi varšar.

September 1958 og 1996 eru žeir žrišji og fjórši hlżjustu. Žeir eru samt nokkru svalari en žeir tveir sem hér hafa veriš taldir, en eigi aš sķšur afar hlżir.

1958 (10,2) Eins og september 1939 er september 1958  einnig fręgur af öšrum įstęšum en vešurfarslegum. Žį var landhelgin fęrš ķ 12 mķlur og geisaši fyrsta žorskastrķšiš viš Breta. Žessi mįnušur var ekki eins śrkomusamur og žeir sem hér hafa veriš taldir en sólin var fremur lķtil. Mest rigndi į sušausturlandi, enda var sušaustanįtt langalgengust ķ mįnušinum, en minnst rigndi į noršurlandi. Aldrei hefur męlst minni śrkoma į Akureyri, ašeins 0,4 mm sem féll į einum degi. Žurrkamet var einnig į Grķmsstöšum, 1,5 mm. 1958_9_850t_an_1111318.pngMjög hlżtt var sķšustu dagana og mesti hiti mįnašarins ķ Reykjavķk męldist sķšasta daginn, 16,9 stig sem er mesti hiti sem žar hefur męlst svo seint aš sumri. Svipašur hiti eša meiri var žann dag allra syšst į landinu og į sušausturlandi. Į Stórhöfša kom žį mesti hiti žar ķ september, 15,4 stig. En į Seyšisfirši féllu miklar skrišur. Mjög hlżtt var einnig dagana 3.-5. og hlżjast var žann žrišja žegar hitinn fór ķ 23,4 stig į Hśsavķk. Minnsti hitinn sem męldist ķ Reykjavķk žennan mįnuš var 5,4 stig og er žaš hęsti lįgmarkshiti sem žar hefur męlst ķ nokkrum september. Mešalhitinn į Loftssölum ķ Dyrhólahreppi var 11,5 stig og er žaš einhver mesti mešalhiti į vešursstöš ķ september. Eiginlegt kuldakast kom aldrei en hitinn féll ķ žó -2,2 stig į Barkarstöšum ķ Mišfirši ašfaranótt hins 20. sem žykir nś ekki tiltökumįl į žeim staš. Svokölluš žykkt yfir landinu var 70-80 metrum yfir mešallagi en žvķ meiri sem hśn er žvķ hlżrra er loftiš. Kortiš sżnir hins vegar frįvik hitans frį mešallagi ķ 850 hPa fletinum ķ um 1400 m hęš yfir landinu.

1996 (10,15) var mešalhiti alls landsins svipašur og 1958 en fyrir sunnan var kaldara en noršanlands og austan var hitinn svipašur og 1941 og sums stašar meiri. Į Raufarhöfn (9,6°), Śthéraši (10,7°), Teigarhorni og Seyšisfirši var žetta hlżjasti september sem męlst hefur. Mešalhitinn į Seyšisfirši var 11,5 stig og er žaš eitt af fimm hęstu gildum mešalhita ķ september į vešurstöšvum. Hlżjast varš ž. 4. og var žį vķša fyrir noršan yfir 20 stiga hiti, en mest 22,0 į Garši ķ Kelduhverfi. 1996_9_thick_an.pngSama dag komst hitinn ķ Grķmsey ķ 18,6 stig sem er mesti hiti sem žar hefur veriš skrįšur ķ september ķ ansi langri en ekki alveg samfelldri sögu hįmarkshita. Ķ bjartri vestanįtt ž. 11. komst hitinn ķ 20,4 stig ķ Noršurhjįleigu ķ Įlftaveri og er slķkur hiti žar mjög sjaldgęfur ķ september.

Sunnanįttin var žrįlįt og žetta er žrišji sólarminnsti september ķ Reykjavķk frį žvķ męlingar hófust, 55 klst, en hins vegar męldust 104 klst į Akureyri og 113 viš Mżvatn, en ašeins 41 klst viš Hveragerši. Į noršausturlandi var śrkoman einungis um helmingur žess sem venjan er og upp aš mešallagi en votast var tiltölulega noršvestanlands, en į sušurlandi var śrkoma kringum helmingi meiri en venjulega. Śrkomudagar į sušur-og vesturlandi voru margir, 25-27 vķša og sums stašar 29. Į Kvķskerjum var heildarśrkoman 454 mm. Kortiš sżnir žykktina yfir landinu sem var heldur minni en 1958.

Svavar Gests, hinn žekkti tónlistar-og śtvarpsmašur, lést fyrsta dag mįnašarins en sķšasta daginn hófst eldgosiš ķ Gjįlp ķ Vatnajökli.  

2010 (9,4)  Mestur var mešalhitinn ķ žessum mįnuši 10,9 stig į Garšskagavita. Nś voru komnar sjįlfvirkar vešurstöšvar vķša en engar slķkar voru vitanlega ķ september 1939, 1941 og 1958. 20100309_1111324.gifĶ fyrstu vikunni kom einhver mesta hitabygja (sjį kortiš sem sżnir hita ķ 850 hPa fletinum ž. 3.) sem  męld hefur veriš ķ september. Komst hitinn ķ 24,9 stig į Möšruvöllum ķ Hörgįrdal ž. 4. og sama dag 24,7 stig į Mįnįrabakka og er žetta nęrri Ķslandsmetinu ķ september (26,0 stig į Dalatanga, ž. 12. 1947). Stašarmetiš frį 1939 féll į Akureyri žar sem hitinn fór 23,6 stig žennan dag og į Stašarhóli fór hitinn ķ 23,1 stig. Mešalhitinn į Akureyri žann fjórša var 17,9 stig og er žaš mesti mešalhiti nokkurs dags ķ september frį a.m.k. 1948 og sennilega miklu lengur. Ķ žessum lįtum komu reyndar dagshitamet aš sólarhringsmešalhita ķ Reykjavķk alla dagana frį žeim fjórša til nķunda og į Akureyri dagana 3.-5. og 8. Kaldast ķ byggš ķ žessum mįnuši varš -6,1 stig į Barkarstöšum ķ Mišfirši ž. 23. en -8,5  stig męldust ž. 21. į Brśarjökli. Śrkoman var mjög lķtil fyrir noršan en kringum mešallag į landinu ķ heild.  

Žetta sumar, frį jśnķ til september, er hiš hlżjasta sem męlst hefur vķša į sušur og vesturlandi, svo sem ķ Reykjavķk, Stykkishólmi og Stóhöfša en allar žessar stöšvar hafa lengi athugaš. Einnig er žetta hlżjasta sumar į Hveravöllum (frį 1963).  

Danski skįkmeistarinn Bent Larsen, góškunningi Ķslendinga, lést ž. 9. en ķ mįnašarlok samžykkti Alžingi aš stefna Geir Haarde, fyrrverandi forsętisrįšherra, fyrir Landsdóm.      

1901 (9,3). Žį voru óžurrkar miklir į sušurlandi. En litlar fréttir fara af śrkomu į noršurlandi žvķ žar voru engar śrkomumęlingar. Į Teigarhorni var śrkoma hins vegar meira en tvöföld mišaš viš mešallag. Mįnušurinn lį ķ sunnan-og sušaustlęgum įttum svo fįir mįnušir jafnast viš hann aš žvķ leyti.  Hlżjast varš 18,7 stig į Kóreksstöšum į Śthéraši en kaldast - 2,1° i Grķmsey.

2008_9_850.png2008 (9,2) Mjög śrkomusamt var į sušur- og vesturlandi. Met śrkoma var ķ Stykkishólmi og ķ Reykjavķk er žetta nęst śrkomusamasti september og munar sįralitlu į metmįnušinum og žessum (176,0 mm 1887). Mišaš viš žęr fimm śrkomustöšvar sem hér er stušst viš er žetta einfaldlega śrkomusamasti september sem žęr hafa męlt. Į Akureyri var śrkoman žó ķ minna lagi. Į Nesjavöllum var śrkoman 665,9 mm og er žaš mesta mįnašarśrkoma sem męlst hefur į landinu į vešursstöš ķ september. Sólarhringsśrkoman męldist į Nesjavöllum 197,0 mm ž. 17. og er žaš mesta sólarhringsśrkoma į mannašari stöš ķ september (įriš eftir, ž. 27.  męldust 220,2 mm į sjįlvirku stöšinni į Ölkelduhįlsi). Hlżjast varš į sjįlfvirku stöšinni į Raufarhöfn, 20,6 stig ž. 17. og sama dag męldust 20,1 stig į mönnušu vešurstöšnni žar. Kaldast ķ byggš var -4,2 stig į Möšrudal sķšasta dag mįnašarins. Sama dag męldist frostiš -7,3 stig  uppi į Brśarjökli. Lęgšir og śrkomusvęši voru oft nęrri landinun eins og kortiš frį 850 hPa fletinum sżnir.

Undir lok mįnašarins varš hruniš mikla ķ ķslenska bankakerfinu.

1953 (9,2) Įttundi hlżjasti september er svo hinn įgęti góšvišrismįnušur 1953. Žį  var hitinn mjög jafn um land allt, 9-10 stig ķ betri byggšum, śrkoma var nokkuš mikil nema į noršurlandi og sólin var af skornum skammti. Hlżjast varš 20,2 stig į Hallormsstaš ž. 7. en kaldast -5,9 į Möšrudal ž. 12. Bżsna mikil śrkoma var sunnanlands og vestan og ekki hefur falliš meiri śrkoma ķ september į Hólum ķ Hornafirši, 375,9 mm og į Keflavķkurflugvelli, 225,2 mm. Uppskera garšįvaxta žótti meš afbrigšum góš. Mįnušurinn var vešragóšur en žó hvessti dagana 24.-26. af vestri og varš žį mikill sjįvargangur ķ Faxaflóa og viš Breišafjörš sem olli nokkrum skaša. Ķ kjölfar vestanįttarinnar kólnaš og snjóaši vķša ķ fjöll en žó var alls stašar snjólaust ķ byggš ķ mįnušinum nema einn dag viš Mżvatn. 

Žann 6. varš fjögurra įra telpa śti  skammt frį Hólmavķk. Vakti sį atburšur mikla sorg um land allt en hans er žó hvergi getiš ķ nżrri annįlabókum.

1933 (9,2) Žetta var sķšasti mįnušurinn ķ hlżjasta sumri sem komiš hefur noršanlands. Į Akureyri var mešalhitinn ķ mįnušinum 10,4 stig og žar var žetta žvķ fimmti hlżjasti september.  Miklar rigningar voru į sušur-og vesturlandi og er žetta śrkomusamasti september sem męlst hefur ķ Stykkishólmi og meš žeim śrkomumestu ķ Reykjavķk. Sunnanįttir voru meš allra mesta móti. Į Hvanneyri var śrkoman 282,3 mm og var aldrei meiri žar ķ september mešan męlt var. Śrkomudagar voru žó fęrri yfirleitt en 1941. Mįnašarrśrkoman ķ Vķk var talinn 474,9 mm sem er žaš mesta žar ķ september og sólarhringsśrkoman var 150,3 mm ž. 9. , sem er lķka met žar, en einhver óvissa er žó vķst um töluna. Žennan dag męldist mesti hiti mįnašarins, 20,1 stig ķ Fagradal ķ Vopnafirši. Rigningin žessa daga ollu miklum vexti ķ mörgum įm og skrišum sums stašar. Mįnušurinn var enda talinn mjög rosasamur į sušur-og vesturlandi. Žaš var ķ žessum rigningarmįnuši sem Žórbergur Žóršarson reiš yfir Skeišarį og segir frį žvķ ķ hinni mögnušu frįsögn Vatnadeginum mikla. Aš mķnu tali nęr mįnušurinn upp ķ žaš aš vera tķundi śrkomusamasti september en žó ekki meira en žaš. Mikiš jökulhlaup kom ž. 8. eša 9. ķ Jökulsį į Sólheimasandi og skemmdist brśin mikiš. Kaldast varš - 3,3° į Kollsį ž. 13. ķ stuttu kuldakasti. Sumariš ķ heild, frį jśnķ til september, er žaš hlżjasta sem męlst hefur į Akureyri.

1931_9_500v_1111335.png1931 (9,15) Žessi september er sérstakur fyrir žaš hve vestanįttinn var eindregin. Hśn var žurr og loftžrżstingur oft hįr framan af og fylgdi žessu venju fremur mikiš sólskin. Mįnušurinn var hęgvišrasamur og žurr sunnanlands og vestan fram yfir mišjan mįnuš en allan mįnušinn į noršur-og austurlandi. Hiti fór žar yfir tuttugu stig um mišjan mįnuš og aftur ž. 21. og 22. og fyrri daginn męldist mesti hiti mįnašarains, 22,1 stig į Eišum. Eftir mišjan mįnuš gerši óžurrka mikla sunnanlands og vestan. Ekkert raunverulegt kuldakast kom en nęturfrost voru sums stašar ķ fyrstu vikunni ķ hęgri noršanįtt, mest -4,9 stig į Grķmsstöšum ž. 4. Ekki var mįnušurinn samt eintóm blķša. Vestan hvassvišri var um allt land ž. 17. og aftkavešur gerši viš Eyjafjörš og žį snjóaši į Vestfjöršum svo ž. 18. var alhvķtt į Sušureyri viš Sśgandafjörš og Žórustöšum ķ Önundarfirši.  

Nokkurra annarra septembermįnaša ber aš geta. Mjög hlżtt var  ķ september lengi fram eftir 1968 į sušur og vesturlandi. Žetta var hins vegar į hafķsįrunum og var mįnušuirnn ekki hlżr viš sjóinn į noršur-og austurlandi og mešalhitinn ekki meiri en 8,0 stig į Akureyri, lķtiš yfir mešallaginu 1931-1960. Žegar fjórir dagar voru eftir af mįnušinum var mešalhitinn ķ Reykjavķk 10,6 stig en sķšustu dagana kom óvenjulega hastarlegt kuldakast svo lokatala hitans ķ mįnušinum varš 9,7 stig. Mįnušurinn kólnaši sem sagt um 0,9 stig į fjórum dögum. Slķkt hrun ķ mįnašarmešalhita var algengt į ķsaįrunum. Ķ žessum mįnuši var einkanlega hlżtt kringum ž. 10. og męldist žį mesti hiti sem męlst hefur ķ Reykjavķk ķ september sķšan 1939, 18,5 stig, tvo daga ķ röš, og į Žingvöllum komst hitinn ķ 20,2 stig ž. 10. Tiltölulega sólrķkt var į sušurlandi žegar um hlżja september er aš ręša, en žeir eru oft žungbśnir sunnanįttamįnušir, 114 klst męldust į Sįmsstöšum ķ Fljótshlķš. 

September 2006 krękir ķ 11. sęti aš hlżindum. Žį eru žrķr septembermįnušir eftir 2000 mešal ellefu hlżjustu septembermįnašanna.  

1935_9_500v_1111336.pngĮriš 1935 var september reyndar ekki nema ķ mešallagi ķ hita į landinu mišaš viš mešaltališ 1931-1960 og ķ kaldara lagi fyrir noršan og austan, en į sušvesturlandi var hann vel hlżr, 9,2 stig ķ Reykjavķk. Žaš er hins vegar merkilegt meš žennan mįnuš aš hann er allra mįnaša mestur austanįttamįnšur enda var hann ķ Reykjavķk, Stykkishólmi og Vestmannaeyjum śrkomuminnstur septembermįnaša, 12,6, 1,6 og 39,9 mm. Ķ rigningarbęlinu Kvķgindisdal ķ Patreksfirši var einn śrkomudagur (0,2 mm) og reyndar einnig ķ Hrśtafirši. Mįnušurinn var einnig tiltölulega sólrķkur vestanlands meš 130 sólarstundir ķ Reykjavķk. Svona hlżir, žurrir og sólrķkir septembermįnušir ķ höfušborginni eru sannarlega sjaldgęfir. Fįdęma śrkoma var aftur į móti į Seyšisfirši ķ linnulausri austanįttinni,  492 mm sem er meš žvķ mesta sem męlist ķ september og sólarhringsśrkoman var 110 mm ž. 15. Žessi mįnušur er slįandi dęmi um breytilegt vešurlag ķ landshutum eftir žvķ hvort vindur er af hafi eša landįtt rķkir. Einnig rigndi mikiš sunnanlands og sušaustan. Rigningarnar ollu skrišuhlaupum vķša sem ollu miklu tjóni. Kortiš sżni stefnu og styrk vindsins ķ um 5 km hęš.

Af eldri męlingum, fyrir okkar helsta višmišunarįr 1866, mį rįša aš september 1828 var mjög hlżr ķ Reykjavķk, eins og allt sumariš, 10,2 stig. September 1850 var žar einnig 10,2 stig en ekkert sérstakur ķ Stykkishólmi.

Fyrra fylgiskjališ sżnir hita og śrkomu stöšvanna en hiš sķšara sżnir vešriš ķ Reykjavķk og fleira ķ hinum sögufręga og hreint ótrślega september 1939. 

Skżringar. 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband