Bloggfęrslur mįnašarins, febrśar 2013

Bronsiš blasir viš

Mešalhtinn ķ febrśar er nś kominn ķ 3,8 stig ķ Reykjavķk og hann hefur žar meš nappaš bronsinu af febrśar 1964 ķ keppninni um hlżjustu febrśarmįnuši.

Žaš er ekki alls ekki śtilokaš aš hann haldi žessari tölu til mįnašarloka og bronsiš ętti ķ žaš minnsta aš vera nokkuš öruggt.

Vel af sér vikiš aš žeim stutta! 

Į Akureyri er mešalhitinn nś 2,3 stig og er mįnušurinn žar kominn i fimmta sęti yfir hlżjustu febrśarmįnuši. 

En hvaš gerist į lokasprettinum? 

Fylgist meš ķ beinni śtsendingu į Allra vešra von! 

Hvergi nema žar!

 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Mest sólskin ķ febrśar

Febrśar er ekki skammdegismįnušur eftir mķnum skilningi en žį miša ég viš aš sólin sé į lofti minna en einn žrišja af sólarhringnum. Febrśar er aftur į móti aš mešaltali sólarminnsti mįnušur įrsins sem ekki er skammdegismįnušur og hann er vitaskuld hįvetrarmįnušur.

Mešaltal sólskinsstunda ķ febrśar voru 52 ķ Reykjavķk įrin 1961-1990.

Sólrķkasti febrśar ķ höfušborginni er 1947 en žį skein sólin ķ 159 stundir og er žetta jafnframt sólrķkasti febrśar sem męlst hefur į ķslenskri vešurstöš. Hann kom ķ kjölfar hlżjasta janśar į landinu į tuttugustu öld en bęši febrśar og mars voru sķšan mjög kaldir en afar sólrķkir. Settu žeir bįšir sólskinsmet ķ Reykjavķk. Loftžrżstingur į landinu var sį žrišji hęsti ķ febrśar. Žessi mįnušur var einhver sį kaldasti og snjóžyngsti  sem um getur ķ Evrópu. Hér var hann reyndar lķka ķ kaldara lagi, um tvö stig undir mešallaginu 1961-1990 žeirra stöšva sem lengst hafa athugaš og hér er mišaš viš og hann var mjög žurr, vel undir helmingi af mešalśrkomunni 1931-2000, sem hér er mišaš viš meš śrkomu į žeim stöšvum er lengst hafa athugaš hana. Kemst mįnušurinn vel inn į topp tķu listann yfir žurrustu febrśarmįnuši. Ķ Stykkishólmi er žetta žrišji žurrasti febrśar, 6,1 mm. Ķ žessum sólskinspistlum er landsśrkoman ekki nįkvęmlega śtreiknuš en tilgreind svona nokkurn veginn og lauslega metiš hver statusinn į henni var mišaš viš ašra mįnuši og ašeins gert til menn hafi einhverja hugmynd um hvernig viškomandi mįnušur var hvaš śrkomuna snertir. En sólskiniš er hér ašal atrišiš. Žann žrišja męldist mesta frost sem męlst hefur ķ Amerķku, -63 stig ķ Snag ķ Yukonhéraši ķ Kanada. Žann 17. kom fyrsti nżsköpunartogarinn til landsins, Ingólfur Arnarson.

Febrśar 1936 var svipašur aš hita og 1947 en hann er sį annar sólrķkasti ķ Reykjavķk meš 130 sólarstundir. Śrkoman var  um žrķr fjóršu af mešallaginu. Bįšir voru žessir mįnušir noršaustanįttalegir en hęgvišrasamt og snjólétt var sunnan lands. Nasisminn stóš sem hęst ķ Žżskalandi en ž. 26. hófst žar framleišsla Volkswagenbķlanna. Žrišji er 2007 meš 126 sólskinsstundir. Bęši śrkoma og hiti į landinu var ķ kringum mešallag. Mjög snjólétt var vķšast hvar.

Įriš 1966 var febrśar erfišur og žó einkum noršanlands žar sem var mjög snjóžungt. Afar žurrt var hins vegar vķša sunnan lands og vestan. En ķ Reykjavķk er hann sį fjórši sólarmesti meš 118 sólarstundir.  Žar hefur heldur ekki męlst žurrari febrśar, ašeins 4,9 mm. Sömu sögu er aš segja um żmsar stöšvar į sušur og vesturlandi, svo sem Stóra Botn ķ Hvalfirši, 0,1 mm, Reykhóla 0,1 mm, Sįmsstaši ķ Fljótshlķš 11,0 mm en žar er žetta sólrķkasti febrśar sem męlst hefur, 98,2 klukkustundir, Vestmannaeyjar, 26 mm, Kirkjubęjarklaustur, 3,9 mm, Kvķgindisdal 3,9 mm, Lambavatn 4,3 mm,  Kvķsker 45,7 mm og Vķk 24,2 mm. Óvenjulega žurrt var einnig ķ Strandasżslu, ašeins 9,8 mm į Kjörvogi. Hitinn į landinu var svipašur og 1947 og 1936.

Śrkoman ķ febrśar 1955 var įlķka og 1947 en hann var lķtiš eitt kaldari en er fimmti sólrķkasti febrśar ķ Reykjavķk meš 110 sólskinsstundir. Hann var vķša bjartur og į Akureyri er hann nęst sólrķkasti febrśar meš 77 klukkustundir af sól og var žar sólrķkasti febrśar žegar hann kom. Į svęšinu nyrst į Tröllaskaga hefur ekki męlst žurrari febrśar. Snjólétt var į sušvesturlandi.Žaš var ķ žessum mįnuši sem frķkaši 15 stiga hitinn męldist ķ Vķk ķ Mżrdal.  Ķ lok mįnašarins hófst jaršskjįlftahrina ķ Axarfirši.

Įriš 2002 var febrśar meš 108 sólskinsstundir og er sį sjötti sólrķkasti. Hitinn į landinu var nęstum žvķ žrjś stig undir mešallagi og er žetta kaldasti febrśarmįnušurinn mešal hinna tķu sólrķkustu ķ Reykjavķk. Žurrt var sunnalands en śrkomusamt fyrir noršan. 

Febrśar 1941 er sį sjöundi sólrķkasti ķ Reykjavķk meš 104 stundir. Hitinn var rśm tvö stig undir mešallagi en śrkoman um žrķr fjóršu af mešallaginu. Lķtil śrkoma var sunnan lands og vestan en meiri noršanlands og austan og žar voru fannkomur miklar ķ seinni helmingi mįnašarins. Snjóflóš féllu og fórst einn mašur ķ Mjóafirši žegar snjóhengja brast. Sķšasta daginn gerši sušaustan ofvišri og fórst žį togarinn Gullfoss meš 19 mönnum og vélbįturinn Hjörtur Pjetursson frį Hafnarfirši meš sex mönnum. Nokkur erlend skip rak į land hér og hvar, žar af tvö ķ Reykjavķk, og marga vélbįta en enginn fórst.

Ķ febrśar 1971 voru 101 sólskinsstund ķ Reykjavķk og er hann žar meš sį 8. sólarmesti en janśar į undan honum er sólrķkasti janśar ķ Reykjavķk. Febrśar žessi var mildur en umhleypingasamur og er hlżjasti febrśarmįnušurinn af žeim tķu sólrķkustu ķ Reykjavķk. Mešalhiti žeirra stöšva sem lengst hafa athugaš var žó ekki meira en nįkvęmlega 0 stig og er žaš rétt  yfir mešallagi. Śrkoman var hins vegar vel yfir mešallagi. Allmikill hafķs var viš landiš og sįst ķsbjörn į ķsnum viš Skaga. Sķšasta daginn gerši sušaustan fįrvišri eins og 1941 og fengu žrķr Eyjabįtar į sig brotsjói en enginn mannskaši varš.

Nķundi sólrķkasti febrśar ķ Reykjavķk er 1977 en žį skein sólin ķ hundraš klukkustundir. Tķšarfariš var tališ meš eindęmum gott fyrir hęgvišri nema ķ innsveitum į noršausturlandi. Ekki męldist sólrķkari febrśar į Reykhólum 105,5 stundir žau įrin sem męlt var, 1958-1989,  né į Reykjum viš Hveragerši 1973-2000, 100,8 stundir og ekki heldur į Hveravöllum 1966-2004, 105,3 klukkustundir. Sólrķkt var žvķ alls stašar og svo žurrt var aš mįnušurinn er lķklega į mišjum topp tķu listanum yfir žurrustu febrśarmįnuši į landinu. Aldrei hefur męlst eins lķtil śrkoma ķ Stykkishólmi, 1,0 mm, frį upphafi męlinga 1857. Į Barkarstöšum ķ Mišfirši og Forsęludal varš śrkomu vart en hśn var žó  ekki męlanleg og hafa engar vešurstöšvar skrįš eins litla śrkomu ķ nokkrum febrśarmįnuši. Į virkjunni viš Andakķl męldist śrkoma minni en ķ öšrum febrśarmįnušum, 2,2 mm og ašeins 0,2 mm ķ Sķšumśla ķ Borgarfirši og 0,1 ķ Brekku i Noršurįral. Į sušur og vesturlandi voru śrkomudagar nęr alls stašar fęrri en fimm og allvķša ašeins einn til tveir.

Tķundi sólarmesti febrśar ķ Reykjavķk er 1957 meš 98 stundir. Sólinni var žį ęši misskipt žvķ mįnušurinn er sólarminnsti febrśar į Akureyri žar sem sólin skein ķ 10,5 stundir. Hitinn var um hįlft stig undir mešallagi į landinu og śrkoman var um helmingur af žvķ. Žetta er sį febrśar sem mest hefur snjólag ķ Reykjavķk en žar var alhvķtt allan mįnušinn. Og er žaš eini mįnušur įrsins sem žar hefur veriš talinn alhvķtur. Ķ febrśar įriš 2000 voru einnig 28 alhvķtir dagar en žį var hlaupįr og einn dagur var ekki alhvķtur. Snjólag į landinu var hiš fjórša  mesta ķ febrśar, 90%.  Mesti hiti į landinu varš ašeins 6 stig og hefur ašeins einu sinni męlst lęgri ķ febrśar įriš 1885, 4,6 stig. Ķ Möšrudal og viš Mżvatn hlįnaši ekki allan mįnušinn.

Į Akureyri er febrśar 1986 sólrķkastur meš 88 klukkustundir af sólskini en mešaltališ 1961-1990 er 36 stundir. Mįnušurinn var einstaklega žurr į noršausturlandi. Śrkoman var innan viš 1 mm į ellefu vešurstöšvum og voru žurrkamet fyrir febrśar sett svo aš segja žar į öllum stöšvum žar um slóšir. Į Akureyri var hśn 1,0 mm, į Grķmsstöšum, 0,5 mm, 0,2 į Mżri ķ Bįršardal og Stašarhóli og 0,1 ķ Reykjahlķš viš Mżvatn. Mįnušurinn var hlżr, eitt stig yfir mešallagi. Snjóhula į landinu var aeins 35%.

Nęst sólarmesti febrśar į Akureyri og sį žrišji voru 1955 og 1977 meš 77 og 71,5 sólskinsstundir en žessara mįnaša hefur įšur veriš getiš hér aš framan.

Fjórši sólarmesti febrśar į Akureyri er 1940. Fyrri hluti sį mįnašar var mildur og hagstęšur en seinni hlutann brį til noršaustanįttar meš talsveršri snjókomu noršan lands og austan og kuldatķš sem endaši meš 25 stiga frosti į Grķmsstöšum nęst sķšasta dag mįnašarins en žetta var į hlaupįri. Hitinn var  um hįlft stig yfir mešallagi ķ mįnušinum en śrkoman var um žrķr fjóršu af mešaltali en snjóhulan var 46%. Į Akureyri varš žaš sjaldgęfa slys ž.22. aš klakaskriša féll af hśsžaki į höfuš vegfaranda sem beiš bana af. Žremur dögum įšur uršu tveir menn śti į sušurlandi. Žaš var ķ žessum mįnuši sem vélbįturinn Kristjįn śr Keflavķk var talinn af en nįši landi ķ Höfnum eftir 11 sólarhringa hrakninga meš bilaša vél.        

Hlżjasti febrśarmįnušur allra tķma, undramįnušurinn 1932, er sį fimmti sólrķkasti ķ höfušstaš noršurlands meš 64,5 sólarstundir. Hitinn var 4,4 stig yfir mešallagi žeirra stöšva sem lengst hafa athugaš og śrkoman ašeins um helmingur af mešallaginu en snjóhulan 15%, sś minnsta ķ nokkrum febrśar. Loftžrżstingur mįnašarins er einn sį mesti sem komiš hefur ķ febrśar.

Nęstur kemur febrśar 1994 meš 58,4 sólskinsstundir. Hann var samt enn sólrķkari ķ Reykjavķk meš 72 stundir en nęr žar ekki inn į topp tķu listann. Hitinn var um eitt stig fyrir mešallagi į landinu en tiltölulega hlżjast var į noršausturlandi žar sem var lķka mjög žurrt en śrkoman var um 50% yfir mešallagi į landinu. Hśn var mikil į öllu sušurlandi en žó einkanlega į sušausturlandi, mest 415 mm į Snębżli ķ Skaftįrtungu. Snjóhula var 64%.

Sjöundi mesti sólarmįnušur ķ febrśar į Akureyri er 1938 meš sléttar 50 stundir. Hitinn var lķtiš eitt meiri en 1994 en śrkoman var ķ tępu mešallagi. Śrkoman ķ Fagradal ķ Vopnafirši męldist ašeins 0,4 mm og hefur aldrei męlst eins lķtil febrśarśrkoma į vešurstöš ķ Vopnafirši. Snjóhula į landinu var 64%. Žessi mįnušur er reyndar tķundi sólarminnsti febrśar ķ Reykjavķk žar sem sólin skein ķ 22 stundir. 

Febrśar 1969 er sį 8. sólarmesti į Akureyri meš 55 sólskinsstundir. Žetta var žó enginn gęšamįnušur. Hann er į landinu kaldastur žeirra mįnaša sem hér eru geršir aš umtalsefni, žrjś og hįlft stig undir mešallagi. Žį skartar hann kaldasta febrśardegi į landinu frį 1949 og lķklega miklu lengur og mörgum stöšvametum ķ febrśarkulda. Śrkoman nįši ekki žremur fjóršu af meallaig en snnjóhula, var 69%. Žetta var į hįmarki hafķsįranna. Nķundi sólarmesti febrśar į Akureyri er 2005 meš 53,5 stundir. Hitinn į landinu ķ žeim snjólétta mįnuši, 49% snjóhula, var žį svipašur og 1938 en śrkoman um žrķr fjóršu af mešallaginu. 

Loks er febrśar 1964 sį tķundi sólarmesti į Akureyri meš 53,4 sólskinsstundir. Śrkoman var žį svipuš og 2005 en hitinn var 2,7 stig yfir mešallagi og er žetta 5. hlżjasti febrśar į landinu. Veturinn ķ heild var sį nęst hlżjasti į landinu sem męlst hefur, į eftir 1929.   

Sólrķkasti febrśar į Melrakkasléttu er 1981, 71,3 klukkustundir.

Auk žessa mį geta aš ķ febrśar 1965, žeim nęst hlżjasti sem męlst hefur į landinu, voru 63 sólskinsstundir į Hallormsstaš og žaš mesta sem žar męldist 1953-1989  og reyndar var marsmetiš žar žetta sama įr. Į Hólum ķ Hornafirši frį 1958 er febrśar 1965 einnig sį sólrķkasti, 117, 1 klukkustund og sį žurrasti frį 1931, 4,1 mm. Žį er mįnušurinn sį nęst žurrasti febrśar į Teigarhorni frį 1873, 10,4 mm, en žurrasti į Dalatanga frį 1939, 15,3 mm, og einnig į Fagurhólsmżri frį 1922, 19,8 mm.                


Minnst sólskin ķ febrśar

Febrśar er ekki skammdegismįnušur eftir mķnum skilningi en žį miša ég viš aš sólin sé į lofti minna en einn žrišja af sólarhringnum. Febrśar er aftur į móti aš mešaltali sólarminnsti mįnušur įrsins sem ekki er skammdegismįnušur og hann er vitaskuld hįvetrarmįnušur.

Mešaltal sólskinsstunda ķ febrśar voru 52 ķ Reykjavķk įrin 1961-1990. Sólarminnsti febrśar ķ Reykjavķk er 1913 žegar sólarstundirnar voru ašeins 8. Aš vķsu voru męlingarnar žį į Vķfilsstöšum en viš teljum žęr hér meš Reykjavķk. Hitinn var um hįlft stig yfir mešallagi hitans 1961-1990 į žeim stöšvum sem er lengst hafa athugaš og hitinn er hér mišašur viš og śrkoman var vel yfir mešallagi sömu stöšva 1931-2000 sem śrkoman er viš mišuš. Mįnušurinn var illvišrasamur mjög.

Febrśar 1921 er nęstur meš 12 sólskinsstundir. Hann var miklu hlżrri, reyndar 11. hlżjasti febrśar aš mķnu tali į landi, rśm tvö stig yfir mešallagi, og hann er lķklega einn af žeim tķu śrkomumestu. Ķ Reykjavķk er hann reyndar sį allra śrkomusamasti meš 242,3 mm.

Ķ febrśar 1934 męldust 15,2 sólarstundir og er hann ķ žrišja sęti yfir žį sólarminnstu ķ Reykjavķk. Ekki hefur męlst meiri febrśarśrkoma į Blönduóssvęšinu, 102,4 mm eša ķ Hreppunum, 329,8 mm. Įriš 1992 voru sólarstundirnar 15,4 og er žaš fjórši sólarminnsti febrśar ķ borginni. Mįnušur žessir voru nęstum žvķ jafnir aš hita, rśmlega eitt stig yfir mešallagi en śrkoman ķ žeim fyrrnefnda var ašeins um helmingur af mešallaginu en sį sķšarnefndi var ķ rétt rösku mešallagi.

Fimmti sólarminnsti febrśar ķ Reykjavķk var 1975 žegar sólarstundirnar męldust 15,8. Žetta var hlżr mįnušur, svipašur og 1921, en śrkoman var um 30% fram yfir mešallagiš.

Undramįnušurinn febrśar 1932, sį allra hlżjasti į landinu, var meš 16,4 stunda sólskin ķ Reykjavķk sem gerir hann aš sjötta sólarminnsta febrśar žar. Į Akureyri er hann hins vegar sį fimmti sólrķkasti meš 54,5 sólskinsstundir.

Tveir febrśarmįnušir ķ röš skipa sjöunda og įttunda sętiš fyrir sólarleysi ķ Reykjavķk. Febrśar 1983 er sį 8. meš 19 sólarstundir en 1984 sį 7. meš 18 stundir. Bįšir voru hlżir, 1983 um eitt stig yfir mešallagi en 1984 um hįlft sig. Sį mįnušur var einstaklega votvišrasamur, einn af žeim tķu śrkomumestu, um 77% fram yfir mešallagiš en 1983 var śrkoman vel innan viš mešallag. Įriš 1983 var óvenjulega snjóžungt vestanlands. Mesta sólarhringsśrkoma į Akureyri ķ febrśar męldist ž. 7., 36,9 mm. Žessi febrśar var sį sólarminnsti į Reykhólum, 6,7 stundir įrin sem męlt var,  1958-1989. Aftur į móti er febrśar 1984 sį sólarminnsti į Sįmsstöšum, 18,9 klukkustundir.  

Įriš 1922 voru sólarstundir ķ febrśar ķ Reykjavķk 22,4 sem gerir hann aš žeim nķunda sólarminnsta. Hitinn var nęstum žvķ heilt stig yfir mešallagi en śrkoman um helmingi meiri en ķ mešallagi. Loks er įriš 1938 svo meš tķunda sólarminnsta febrśar ķ Reykjavķk, 22 stundir. Hitinn į landinu var um 1,3 stig yfir mešallagi en śrkoman ķ tępu mešallagi.

Į Akureyri er sólarminnsti febrśar aftur į móti įriš 1957 žegar sólarstundirnar voru ašeins 10,5 en voru 36 aš mešaltali įri  1961-1990. Ķ Reykjavķk er žetta tķundi sólarmesti febrśar meš 98 stundir.  Hitinn var um hįlft stig undir mešallagi į landinu og śrkoman var  um helmingur af mešallaginu. Žetta er sį febrśar sem mest hefur snjólag ķ Reykjavķk en žar var alhvķtt allan mįnušinn. Og er žaš eini mįnušur įrsins sem žar hefur veriš talinn alhvķtur. Ķ febrśar įriš 2000 voru einnig 28 alhvķtir dagar ķ Reykjavķk  en žį var hlaupįr og einn dagur var ekki alhvķtur. Snjólag į landinu var hiš fjórša  mesta ķ febrśar, 90%.  Mesti hiti į landinu varš ašeins 6 stig og hefur ašeins einu sinni męlst lęgri ķ febrśar. Ķ Möšrudal og viš Mżvatn hlįnaši ekki allan mįnušinn.

Nęst sólarminnsti febrśar į Akureyri er 1943 en žį skein sólin ķ 12 stundir. Ekki hefur męlst meiri śrkoma ķ febrśar ķ Grķmsey, 187,4  mm. Vélskipiš Žormóšur fórst ž. 18. nęrri Garšskaga og fórust meš honum 31 mašur. Hitinn var tvö stig undir mešallagi į landinu og śrkoman ašeins meiri en ķ mešallagi. 

Febrśar 1946 er sį žrišji sólarminnsti į Akureyri meš 14 sólarstundir. Hitinn var rétt  ašeins undir mešallagi en śrkoman ašeins röskur helmingur af mešallagi. Illvišrasamt var og ž. 9 fórust 18 manns į sjó og tveir ķ landi af völdum vešurs. Sama dag féll mašur ofan ķ gjį ķ Ašaldalshrauni og var ekki bjargaš fyrr en eftir fimma daga. 

Nęstur er febrśar 1963 žegar sólskinsstundir voru 15 į Akureyri. Śrkoman var žį ašeins meiri en 1946 en hitinn var rśmlega hįlft stig yfir mešallagi. Vešurlag var tališ mjög hagstętt. Fimmti sólarminnsti febrśar į Akureyri er 1984 en žį voru sólarstundirnar žar 16. Ķ Reykjavķk voru žęr 18 og žar er žetta sjöundi sólarminnsti febrśar eins og aš framan getur. Sjötti aš sólarleysi į Akureyri er febrśar 2008 meš 16,3 stundir. Hann var mjög śrkomusamur og lķklega einn af tķu śrkomusömustu febrśarmįnušum į landinu. Hitinn mįtti heita ķ mešallagi.

Śrkomumesti febrśar į landinu, 1959, er sjöundi sólarminnsti febrśar į Akureyri meš 16 sólskinsstundir. Žetta er nķundi hlżjasti febrśar į landinu aš mķnu tali og var hitinn um 2,3 stig yfir mešallagi. Ķ Stykkishólmi var śrkoma 219,5 mm, sś nęst mesta ķ febrśar. Į Teigarhorni er žetta žrišji śrkomusamasti febrśar. Ég tel žetta nęst śrkomusamasta febrśar yfir landiš en śrkomusamastur er žį įriš 2003. Bęši śrkomumagn og śrkomutķšni var mikil. Sums stašar į  sušur og sušvesturlandi var śrkoma alla daga. Minnisstęšastur er žessi mįnušur fyrir žį miklu mannskaša į sjó er žį uršu. Togarinn Jślķ frį Hafnarfirši fórst meš allri įhöfn, 30 mönnum, į Nżfundnalandsmišum ž. 8. eša 9. ķ stórvišri og mikilli ķsingu en nokkrir ašrir togarar nįšu til hafnar viš illan leik. Ašfaranótt ž. 18.,  daginn eftir aš Jślķ var opinberlega talinn af, fórst vitaskipiš Hermóšur meš allri įhöfn, 12 manns, undan Höfnum į Sušurnesjum ķ stormi og stórsjó og uršu żmsar skemmdir į mannvirkjum ķ žvķ vešri. Ķ žessum mįnuši fórst einnig danska skipiš Hans Hedtoft ķ jómfrśarför sinni  og var žaš žó tališ ósökkvandi eins og Titanic. Enginn komst af.

Febrśar 1992 er sį įttundi  sólarminnsti į  Akureyri meš 18 stundir af sólskini. Hann er einn af śrkomusömustu febrśarmįnušum  og fer sennilega inn į topp tķu listann aš žvķ leyti og hitinn var um hįlft stig undir mešallagi.

Nęstur er febrśar 1967 meš 19,0 sólarstundir. Hitinn var um hįlft annaš stig fyrir mešallagi en śrkoman var tęplega ķ mešašallagi. Tķundi sólarminnsti febrśar į Akureyri er svo 1937 meš 19,1 sólskinsstund. Hann var meira en heilt stig undir mešallagi ķ hitanum en śrkoman var ķ tępu mešallagi.     

Sólarminnsti febrśar į Hólum ķ Hornafirši er 1982 en žį skein  sólin 19,9 klukkustundir.    

Į Hveravöllum męldist minnst sólskin ķ febrśar 1993, 5,1 klukkustund og er žaš minnsta sólskin sem męlst hefur į ķslenskri vešurstöš ķ febrśarmįnuši.      


Mesti kuldi ķ febrśar

Frost hefur ašeins męlst 30 stig  ķ tveimur febrśarmįnušum į Ķslandi en hins vegar ķ 11 janśarmįnušum, 6 marsmįnušum, 5 desembermįnušum og einum aprķlmįnuši. Mešaltal minnsta hita ķ febrśarmįnuši er 22 stiga frost. 

Mesta  frost į landinu ķ febrśar męldist ķ Möšrudal į Fjöllum ašfaranótt žess 4. įriš 1980, -30,7 stig (daginn įšur voru -30,6 stig). Hęš var yfir Gręnlandi og lęgš viš Lófót. Hęg noršan og  noršaustanįtt var į landinu. Vķša annars stašar var žį einnig mjög kalt, t.d. -26,3 daginn įšur ķ Reykjahlķš viš Mżvatn. Sį dagur er kaldasti 3. febrśar į landinu aš mešaltali frį og meš 1949 og var mešalhitinn -9,33 stig eša um įtta og hįlft stig undir mešallagi. Nęstu nótt męldist svo žessi metkuldi. Hvergi į öšrum stöšvum en Möšrdudal kom žó metfrost nema į Stašarhóli ķ Ašaldal, -24,7 stig. 

Žetta er žó engan veginn kaldasti febrśardagurinn aš mešaltal frį 1949. Sį vafasami heišur fellur ķ skaut 6. febrśar 1969 žegar hafķsįrin voru ķ algleymingi. Hann er aš mešaltali ekki ašeins kaldasti febrśardagur frį 1949 heldur er hann nęst kaldasti dagur įrsins (8. mars 1969 var kaldari). Mešalhitinn var -16 stig, um 15 stig undir mešallaginu frį 1949. Ķ žessari kuldahrinu męldist mesta febrśarfrost ķ Reykjavķk eftir aš Vešurstofan var stofnuš, -17,6 stig en į Hólmi rétt utan viš borgina męldust -20,7 stig. Ķ Bśšardal voru -23,9 stig, -22,6 į Žórustöšum ķ Önundarfirši, -20,3 į Hornbjargsvita, -27,2 į Hveravöllum, -23,0 į Barkarstöšum ķ Mišfirši, -20,5 į Nautabśi ķ Skagafirši, -17,3 į Mįnįrbakka, -20,2 į Skrišuklaustri, -16,9 į Dalatanga, -19,2 į Seyšisfirši, -17,4 į Hólum ķ Hornafirši, -18,4 į Fagurhólsmżri, -19,1 į Kirkjubęjarklaustri, -15,9 ķ Vķk ķ Mżrdal, -16,7 į Loftssölum, -16, 3 į Stórhöfša, -19,1 į Sįmsstöšum, -20,6 į Hęli ķ Hreppum, -23,8 į Jašri, -19,3 į Eyrarbakka, -16,8 į Reykjanesvita og -17,0 stig į Keflavķkurflugvelli. Eru žetta febrśarkuldamet į öllum žessum stöšvum en žęr hafa mislanga męlingasögu en alltaf nokkra įratugi og allt upp ķ heila öld og meira. Tölurnar frį Dalatanga, sušausturlandi, Mżrdal og Vestmannaeyjum er sérlega geggjašar fyrir žį staši. Žaš var eitthvaš hamfaralegt viš žennan dag og allmarga ašra daga į hafķsaįrunum. Lęgš hafši fariš austur meš landinu og olli hśn fyrst vķša noršaustan hvassvišri og snjókomu en nęsta dag lyngdi, bjart var vestanlands en  snjókoma į noršurlandi. Sį sjöundi 1969 er svo reyndar nęst nęst kaldasti febrśardagur į landinu aš mešaltali frį 1949.   

Įriš 1905 męldust slétt 30 stig ķ Möšrudal, žann 11. Žann dag var frostiš 23 stig į Möšruvöllum ķ Hörgįrdal og 22 į Akureyri. Stöšvar voru fįar. Mikil hęš var yfir landinu ķ kjölfar noršanįttar. 

Žrišji minnsti lįgmarkshiti ķ febrśar er -29,5 stig ž. 10. ķ Möšrudal įriš 1955. Žį var vešur heišskķrt og miklir kuldar höfšu veriš vikum saman į landinu. Žį kom og kuldametiš ķ febrśar viš Mżvatn, -27,4 stig ķ Reykjahlķš. Į Grķmsstöšum hans Nubo (žar var ekki męlt 1955) kom kuldametiš hins vegar į hlżindaskeiši 20. aldar, -26,0 stig ž. 26. įriš 1941 ķ grķšarlegu kuldakasti og žį męldust t.d. -18,9 stig į Kirkjubęjarklaustri. Įlitlegt kuldakast į hlżindakskeišinu fyrra kom einnig ķ febrśar 1950. Žį fór frostiš ž. 24. ķ -24,7 stig į Hvanneyri og -21,3 į Žingvöllum. Mikil kuldaköst į hlżindaįrunum komu  lķka 1931 meš -15,6 stigum ķ Reykjavķk ž. 21. og ž. 24. -23,9 į Grimsstöšum og 1935 meš -19,3 stigum ž. 26. į Eyrarbakka. Mesta frost ķ febrśar į sušurlandi hefur annars  męlst mest -25,0 stig į Žingvöllum ž. 2. 1968. 

Mesta frost ķ Reykjavķk męldist -18,3 stig ž. 15. įriš 1886. Į köldu įrunum į 19. öld, žegar fįar vešurathugunarstöšvar voru ķ gangi, komu nokkur stór kuldaköst ķ febrśar, en žó öllu minni en ķ janśar og mars, lķkt og į sķšari įrum. Kuldaveturinn mikla 1881 męldist mesta febrśarfrost ķ Stykkishólmi, - 22,5 stig ž. 3.  og ķ Grķmsey kom metiš ž. 11. sama mįnuš,-25,0 stig. Ekki var męlt į Akureyri žennan vetur en ķ nęsta febrśar, 1882, męldist žar mesta febrśarfrostiš, -24,0 stig. Teigarhorn męldi mest -19,3 stig ž. 14. 1888, nokkuš svipašur kuldi og var ķ febrśar 1969. Ķ sömu hrinu męldust -15,2 ķ Vestmannaeyjakaupstaš žann 13.

Hér sést kort frį hįdegi 7. febrśar 1969 og frį 850 hPa fletinum. 

1969-02-06_12_1192406.gif

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

rea_1969_0207_1192438.gif

 


Hįmarkshitamet fyrir febrśar i Reykjavķk

Ķ nótt fór hitinn ķ Reykjavķk ķ 10,2 stig er mesti hiti sem žar hefur męlst ķ febrśar frį žvķ męlingar hófust. Gamla metiš var 10,1 stig og var męlt žann 8. 1935 og žann 16. 1942.

Mešalhitinn ķ gęr var 7,5 stig sem er dagsmet fyrir Reykjavķk en gamla metiš var 6,6, stig įriš 1983. Žetta er annaš dagshitametiš i Reykjavķk ķ žessum mįnuši en hitti metiš er frį žeim 21. žegar mešalhitinn męldist 7,9 stig.

Žykkt lofthjśpsins milli 1000 og 500 hPa flatanna sem er męlikvarši į hita loftsins var į mišnętti 5460 metrar yfir Keflavķk sem er nęrri mešalžykkt um hįsumar. Ef hitamöguleikarnir ķ 850 hPa fletinum sem var ķ um 1300 metra hęš skilaši sér allur žarna til jaršar yrši hitinn um 15 og hįlft stig.    

Mesti hiti ķ dag į landinu žaš sem af er hefur annars męlst 14,0 stig į Seyšisfirši en ekki er žaš nś neins konar met.

Mešalhiti mįnašarins er nś kominn upp i 3,4 stig ķ Reykjavķk. Ég er ekki śrkula vonar um aš hann nįi bronsinu ķ hitanum af febrśar 1964.

Į Akureyri er mešalhitinn nś 1,8  og er hann nś kominn į mišjan topp tķu listann fyrir hlżjustu febrśarmįnuši.

Svo er bara aš sjį hvaš mįnušurinn gerir į lokasprettinum. En žaš er žį ekki fyrr en tvo sķšustu daga sem hann getur fariš aš klikka.

Višbót:  Hitinn į Seyšisfirši hefur fariš ķ dag ķ 15,3 stig sem er mesti hiti sem męlst hefur į landinu 25. febrśar en meira bęši rétt fyrir og eftir žessa dagsetnignu. Hįmarkshitamet fyrir allan febrśar hafa lķka veriš sett ķ dag ķ Stafholtsey 10,2 stig, og į Mįnarbakka,12,0 stig. En žessari hlżindahrinu er ekki lokiš svo viš sjįum hvaš setur.  


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Stefnir ķ einn af hlżjustu febrśarmįnušum

Mešalhitinn ķ Reykjavķk žegar 20 dagar eru lišnir af mįnušinum er nś kominn upp i 2,6 stig eša 2,7 stig yfir mešallagi. Ef mįnušurinn héldi žeirri tölu yrši hann sjötti eša sjöundi hlżjasti febrśar.

En žaš eru ansi litlar lķkur į žvķ aš hann haldi žessari tölu. 

Žvert į móti eru allar lķkur į aš hśn muni hękka umtalsvert nęstu daga! Ekki sjįst nema mikil hlżindi ķ spįm nema hvaš eitthvaš muni kólna tvo sķšustu daga mįnašarins.

Žetta eru jś bara spįr en žaš er mjög lķklegt aš mešalhiti mįnašarins eigi eftir aš stķga upp ķ žrjś stig ķ Reykjavķk og jafnvel hęrra. 

Ašeins fimm febrśarmįnušir frį upphafi męlinga ķ höfušstašnum hafa nįš aš vera yfir žremur stigum, 1932, 1965, 1964, 2006 og 1929. 

Og žessi febrśar kemur į eftir janśar sem var vel inni į topp tķu listanum yfir hlżjustu janśarmįnuši į landinu og lķka ķ Reykjavķk.

Į Akureyri eru mešalhitinn nś 1,0 stig eša 3,0 stig yfir mešallagi. En mįnušurinn nęr ekki enn inn į lista žar yfir tķu hlżjustu febrśarmįnuši.

Žaš veršur spennandi hvaš žessi mįnušur ętlar aš gera ķ hitanum! 

Višbót 23.2.: Mįnušurinn er nś kominn ķ 3,0 stig ķ Reykjavķk og veršur gaman aš vita hvort hann kemst upp ķ 3,5 stig sem er aš mķnu įliti alveg mögulegt. Og hver veit nema hann nįi žį bronsinu af 1964 ķ febrśarhlżindakeppninni! En vonin um silfur eša gull er alveg vonlaus. 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Mesti hiti ķ febrśar

Mesti hiti į Ķslandi ķ febrśar męldist į Dalatanga ž. 17. 1998, 18,1 stig. Ekkert óskaplega hlżtt var žó į landinu nema į Dalatanga. Žessi hiti į Dalatanga var lesinn af męli viš athugun klukkan 15 ķ vestan įtt og kom vitaskuld einnig fram į hįmarksmęli. Mešalhitinn į stöšinni žennan sólarhring var 9,1 stig. 

Febrśarhitabylgjan įriš 1960 var eiginlega merkilegri. Žį męldust 16,9 stig į Dalatanga og Seyšisfirši ž. 8., einhvern tķma frį kl. 9 aš morgni til hįdegis. Mešalhitinn į Dalatanga var 11,1 stig sem nęrri mešalhita ķ Reykjavķk į hlżjasta tķma įrsins. Lęgš meš óvenjulega hlżju lofti fór vestur fyrir land dagana 6.-8. Landsmešalhitinn var 8,45 stig žann 7. og hefur frį 1949 aldrei veriš hęrri nokkurn dag ķ febrśar, kringum 9 stig yfir mešallagi allra daga frį 1949. Daginn eftir var landshitinn 7,5 stig og žaš var žį sem hitinn naut sķn best į austfjöršunum. Fjölmargar vešurstöšvar eiga sitt febrśarhitamet frį žeim 7. svo sem 15,3 stig į Siglunesi  11,3 stig ķ Grķmsey, 10,9  į Grķmsstöšum, 14,0 į Hśsavķk, 11,1 į Raufarhöfn, 12,4 į Žorvaldsstöšum viš Bakkafjörš og 9,9 stig ķ Möšrudal. Śrhellisrigning og hvassvišri var sunnanlands og vestan. Vešrinu fylgdi mikil asahlįka svo af  hlutust flóš į öllu svęšinu frį sušvesturlandi til noršurlands. Ölfusį flęddi t.d. yfir bakka sķna svo flęddi vatn ķ kjallara į Selfossi og jakaburšur ķ Blöndu sleit sķmalķnur. 

Žrišji mesti hitinn ķ febrśar er 17,2 stig ašfaranótt žess  21. įriš 2006 į Saušanesvita ķ rķfandi sunnanįtt. Į athugunartķma kl. 6  um morguninn voru 16,0 stig. Žennan dag var einna mest žykkt nęrri landinu ķ febrśar, 5478 metrar. Žann 24. 1984 męldist 16,0 stig į Seyšisfirši. Žann dag var mikil lęgš į hreyfingu viš noršausturströnd Gręnlands og fylgdi henni regnsvęši og asahlįka śr sušvestri. Mešalhitinn į Hallormsstaš var 12,2 stig en 11,3 į Akureyri, sį hęsti fyrir nokkurn febrśardag.

Į sušur og vesturlandi veršur hįmarkshiti aš vetrarlagi yfirleitt ekki jafn mikill og fyrir noršan. Į žessu geta žó oršiš hįlf frķkašar undantekningar. Žann 14. febrśar 1955 fęršist hlż hęš sem hafši veriš sušur af landinu vestur fyrir žaš og olli noršvestlęgri įtt. Žann 15. fór hitinn ķ Vķk ķ Mżrdal ķ 15,0 stig. Žaš er langmesti hiti ķ febrśar sem męlst hefur į sušurlandi. Žessa dagana męldist einnig mesti febrśarhiti į Loftssölum (1952-1978) ķ Dyrhólahreppi og į Stórhöfša ķ Vestmannaeyjum, 10,0 stig į bįšum stöšvunum. Ķ febrśar 2005 geršust ķ annari noršvestanįtt merkileg tķšindi ž. 21. į sušausturlandi, alveg frį Hornafirši vestur um til Mżrdals settu stöšvarnar žį hitamet fyrir febrśar, 13,6 stig į Hólum ķ Hornafirši, 13,0 į Fagurhólsmżri, 13,5 į Kirkjubęjarklaustri, 12,6 ķ Noršurhjįleigu og 11,6 stig į Vatnsskaršshólum ķ Dyrhólahreppi og kom sś stöš ķ staš Loftsala frį 1978. Mešalhitinn žennan dag į Klaustri var 10,6 stig. Įgętur sķšsumarsdagur! Į sušurlandsundirlendi hafa mest męlst ķ febrśar 12,0 stig ž. 26. 1964 į Sįmsstöšum ķ Fljótshlķš ķ austanįtt. 

Mesti hiti ķ Stykkishólmi, žar sem athugaš hefur veriš frį 1846, kom ž. 17. 1942, 11,0 og žį męldist einnig mesti febrśarhiti ķ Reykjavķk, 10,1 stig (įsamt ž. 7. 1935). Daginn įšur męldust 13,7 stig į Sandi ķ Ašaldal og žį kom einnig metiš ķ Mišfirši, 11,7 stig ķ Nśpsdalstungu og 10,1 stig į Žingvöllum. Ķ hlżindum dagana 14.-15. febrśar 1965, žeim nęsta  hlżjasta į landinu, męldist mesti febrśarhiti į vestfjöršum, 12,5 stig į Sušureyri viš Sśgandafjörš og žį komu 13, 3 stig į Blönduósi.

Ķ hinum ofurhlżja febrśar 1932, lang hlżjasta febrśar į landinu, fór hitinn ķ Fagrdal ķ Vopnafirši tvisvar ķ 15,0 stig, ž. 20. og 23. Žį voru engar hįmarksmęlingar nišri į austfjöršunum en eitthvaš mun žar žį vęntanlega hafa gengiš į. Geysileg fyrirstöšuhęš var višlošandi žennan mįnuš. Loftvęgi hefur aldrei veriš jafn hįtt ķ febrśar og męldist  loftvęgi ž. 10. į Teigarhorni 1047,4 hPa kl. 10 um morguninn.

Hér mį sjį kort frį hįdegi 7. febrśar 1960 og frį 850 hPa fletinum žar sem sjį mį  hitann ķ hįloftunum ķ kringum 1400 m hęš.  

1960-02-07_12

Rrea00219600207

Rrea00219600208



Raus og heimska

Žessi mašur viršist reyndar miskilja allt eša ekki skilja neitt eša lifa i hįlf óhugnanlegri afneitum.

Žaš er eiginlega hafiš yfir allan vafa aš athafnir manna hafa valdiš hlżnun į jöršinni meš tilheyrandi afleišingum. Žaš er žį žegar oršiš breytt vešurfar. 

Menn geta deilt um hvaša afleišingar žetta hefur eša hversu alavarlegar žęr eru eša verša. 

Ķ framahldi af žessu er rökrétt og blasir alveg viš aš hafi mennirnir meš ašgeršum sķnum breytt vešurfarinu og žar meš lķka vešrinu aš einhvejru leyti geta žeir lķka meš ašgeršum sķnum dregiš śr žessum įhrifum. Breytt vešurfarinu aftur. Rķkisstjórnir eru žar aušvitaš ķ lyilstöšu. 

Aš lįta eins og mennirnir hafi ekki nein įhrif į vešurfariš er bara raus og heimska.

Hitt er annaš mįl aš žaš er lķka raus og heimska sem vešur uppi ķ vešurumręšunni aš tengja bókstaflega allt sem gerist ķ vešrinu viš hlżnun af völdum gróšurhśsalofttegunda.

 

 


mbl.is „Stjórnvöld geta ekki breytt vešrinu“
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt
Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Mesti febrśarhiti ķ Reykjavķk 1935

Žennan dag, 8. febrśar 1935, męldist mesti hiti sem męlst hefur ķ Reykjavķk ķ febrśar, 10,1 stig. Vešurstöšin var žį į žaki Landsķmahśssins viš Austurvöll. Hlżindi voru um žetta leyti ķ nokkra daga. Žau  byrjušu žann 6. meš asahlįku um land allt. Žį var djśpš lęgš yfir Gręnlandi. Žennan dag fór hitinn ķ 14,0 stig ķ Fagradal ķ Vopnafirši. Nęsta dag komst hitinn į Akureyri ķ 13,2 stig sem žį var mesti hiti sem žar hafši męlst ķ febrśar en metiš var slegiš 1980 og tvisvar eftir žaš.

Žann 8. fór djśp og kröpp lęgš noršaustur um landiš og fylgdi henni sunnanofsavešur meš rigningu. Vešriš skall į af sušaustri į sjöunda tķmanum sķšdegis. Loftvęgi fór nišur ķ 957,1 hPa um kvöldiš ķ Stykkishólmi. Vindur var talinn 12 vindstig ķ Reykjavķk og 10 sums stašar annars stašar į landinu. Enskur togari strandaši viš Sléttanes viš Dżrafjörš og fórust allir sem um borš voru. Kirkjan ķ Śthlķš ķ Biskupstungum fauk śt ķ buskann og sums stašar fuku skśrar og śtihśs. Mjög vķša fuku hśsžök og er sagt aš žakplötum hafi rignt yfir Reykjavķk. Loftnet śtvarpsstöšvarinnar į Vatnsenda slitnaši. Ķ  žessum lįtum męldist sem sé methitinn ķ Reykjavķk. Ķ Vķk ķ Mżrdal fór hitinn žį ķ 9,5 stig. Nęsta morgun męldist śrkoman į Vattarnesi 52,3 mm og 46,9 į Teigarhorni en 13,0 ķ Reykjavķk.

Eftir aš lęgšin fór yfir landiš kom fyrst snöggt noršanįhlaup en svo śtsynningur meš éljum vestanlands. 

Ķ febrśar 1942 męldist einnig 10,1 stig ķ Reykjavķk og var žaš žann 16. Žį var ekkert illvišri.


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Kannski myndskeiš frį mesta ofvišrinu ķ Reykjavķk

Vefsķšan Lemśrinn birtir ķ dag tvö myndskeiš sem eru fręšslumynd bandarķkjahers frį žvķ haustiš 1941 og fram į įriš 1942. Žar į mešal eru myndskeiš frį miklu óvešri sem į myndinni er sagt aš hafi gengiš yfir 13. janśar 1942 og žį hafi meš öšrum skaša fimm flugbįtar sokkiš. En dagsetningin er įreišanlega röng. Tvö mikil vešur gengu yfir ķ žessum mįnuši meš žriggja daga millibili, 12. og 15. janśar en žann 13. var skaplegt vešur. Seinna vešriš var eitt hiš versta sem gengiš hefur yfir sušvesturland og žį męldist mesta vešurhęš sem męlst hefur ķ Reykjavķk. Vešriš var mest um og eftir hįdegi mešan birtu naut en vešriš žann 12. var mest aš kvöldlagi. Ķ myndskeišinu, sem tekiš er ķ björtu, viršist sem vešriš žann 15. komi fram.

Sé svo er žetta lķklega eina kvikmyndin sem til er af žessu fręga vešri žegar mesti vindhraši sem męlst hefur ķ Reykjavķk var męldur. Hér er tengill į žetta vešur sem sést ķ myndskeišinu. Žaš byrjar į 7:50 mķnśtu. Žar viršist vera blandaš saman myndum frį Reykjavķkurhöfn og frį Skerjafirši žar sem flugbįtarnir voru. Hér mį aftur į móti sjį greinargerš Vešurstofu Ķslands um ofvišriš mikla 15. janśar 1942. Žar kemur mešal annars fram aš žennan dag hafi fimm flugbįtar sokkiš. Og margt fleira er žar aš lesa.

 

 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband