Bloggfęrslur mįnašarins, įgśst 2007

Var Schubert hommi?

Fyrir nokkrum įrum fęrši Raymond Solomon rök aš žvķ ķ fręgri grein aš tónskįldiš įstsęla Franz Schubert hafi veriš hommi.  Solomon er virtur tónlistarfręšingur en žó mjög umdeildur. Hann hefur skrifaš merkilegar bękur um Händel og Mozart og bók hans um Beethoven er af sumum talin besta bókin um hann.

schubert111Solomon telur żmis atriši ķ heimildum benda til aš Schubert hafi ef til vill veriš samkynhneigšur. Nefnir hann endurteknar lżsingar nįinna vina hans og einnig manna er minna žekktu hann į einhvers konar kynferšislegum ólifnaši, skort į heimildum um įstarsambönd af nokkru tagi, Schubert hafi alla tķš veriš  einhleypur, hann hafi eindregiš hafnaš föšurhlutverkinu, įtt tilfinningažrungin vinasambönd viš karlmenn, heimilishald hans hafi veriš óvenjulegt, samskipti hinna ungu manna ķ vinahópi hans hafi veriš undarlega tilfinningahlašin og loks séu vķša tvķręšar og torskildar athugasemdir ķ bréfum, minningum og dagbókum vinahóps Schuberts. Solomon višurkennir aš sum žessara atriša, einkanlega hinar tvķręšu athugasemdir, megi tślka į fleiri en einn veg og sumt ķ röksemdafęrslu sinni standast kannski ekki śt af fyrir sig, en žegar öll rök sķn séu skošuš ķ samhengi kalli žau į heildarskżringu į žeim atrišum er žau vķsi til.

Hér fyrir nešan veršur gerš nįnari grein fyrir kenningu Solomons.

Megin röksemafęrsla Solomons beinist reyndar aš žvķ aš vekja athygli į nautnafżsn Schuberts og kynžorsta meš žvķ aš tķunda um hann żmis dęmi. Anton Ottenwalt, vinur Schuberts, skrifaši til annars vinar žeirra Jósefs Spauns 27. nóvember 1825 aš Schubert vęri haldinn "brennheitri lostasemi". Jóhann Mayrhofer, fyrrum sambżlismašur Schuberts, tók ķ sama streng ķ minningargrein um hann og sagši aš Schubert hafi veriš "sambland af viškvęmni og hrjśfleika, nautnafķkn og hreinskilni, félagslyndi og žunglyndi". Ķ bók sinni um Beethoven įriš 1857 gat Alexander Oulibicheff žess į einum staš aš Schubert hafi veriš "į valdi passions mauvaises" (illra įstrķšna). Sama įr skrifaši skįldiš Eduard Bauernfeld, enn einn nįinn vinur Schuberts,  ķ bréfi til Ferdninands Luibs, sem var aš safana drögum aš ęvisögu Schuberts: "Hann var skįld hiš innra en aš nokkru leyti nautnaseggur hiš ytra". Į öšrum staš gat Bauernfeld um hina "grófu og lostafullu" hliš į skapgerš Schuberts. En žaš var Jósef Kenner sem kvaš fastast aš orši ķ bréfi til Luibs: "En žó hann hafi veriš lķkamlega vel į sig kominn, varš klofningurinn ķ sįlarlķfinu honum aš fótakefli, eins og ég vil komast aš orši, žar sem annar hlutinn stefndi til himins en hinn svamlaši ķ sora." Og ķ bréfi žar sem hann skżrši mįl sitt frekar skrifaši Kenner: "Allir sem žekktu Schubert vissu aš hann hafši tvęr ólķkar skapgeršarhlišar, hve nautnafżsnin dró sįl hans af miklu afli nišur ķ sorann."   

Žessi vitnisburšur manna sem žekktu Schubert nįiš bendi til žess aš menn hafi ekki įttaš sig fyllilega į kynlķfi hans. Sumir ęvisöguritarar hafa aš vķsu gert rįš fyrir žvķ aš hann hafi lagt lag sitt viš vęndiskonur meš hryggilegum afleišingum. En fįum mönnum af kynslóš Schuberts ķ Vķn hafi fundist slķkt verulega įmęlisvert enda žreifst vęndi vel ķ borginni, kynsjśkdómar voru algengir og sjįlfur sżktist Schubert af sįrasótt. Franz Schober sagši beinlķnis aš žaš hefši stafaš af "hóflausu kynferšislķfi og afleišingum žess", sem er bżsna afdrįttarlaus lżsing. Wilhelm von Chezy tók ķ svipašan streng en žó af meiri varkįrni: "Nautnafķkn Schuberts leiddi hann į žį villustigu žašan sem yfirleitt er ekki aftur snśiš, aš minnsta kosti ekki heill heilsu." Ķ ljósi rķkjandi umbyršarlyndis ķ Vķn um kynlķf utan hjónabands sé įstęša til aš ķhuga žann möguleika aš vinir Schuberts hafi ekki ašeins veriš aš gefa kynferšislegt lauslęti hans ķ skyn heldur ekki sķšur aš žaš hafi veriš af óvenjulegu tagi.  

Hvaš varšar frįsagnir tveggja vina Schuberts, Antons Holzapfels og Anselms Hüttenbrenners, žrjįtķu įrum eftir dauša Schuberts, um įstarhug hans til Theresu Grob į įrunum 1814 til 1816, veltur Solomon vöngum yfir žvķ hvort hann hafi veriš raunverulegur eša einungis lįtalęti til aš blekkja fjölskylduna. Neikvęš endalok žessara kynna į milli žeirra hafi hins vegar afdrįttarlaust veriš sögš fyrir ķ dagbók Schuberts 8. september 1816. Fyrst leiki hann sér žar aš įhyggjulausum oršskvišum en bęti svo viš: "Hjónabandiš er hręšileg tilhugsun nś į dögum fyrir frķan og frjįlsan mann [žaš er einhleypan mann, eins og Solomon vill skilja žessi orš]. Hann skiptir  į žvķ [frelsi] fyrir annaš hvort depurš eša  grófa lostasemi." Ķ söngvabókininni sem Schubert gaf Theresu  séu engin lög yngri en frį haustinu 1814 sem komi vel heim og saman viš neikvętt všhorf Schuberts til hjónabands sem lżst er ķ dagbókinni og viš tķmann žegar hann dró sig ķ hlé gagnvart Theresu en žaš var einmitt haustiš 1816. Hann hafi ekki kęrt sig um hana sem eiginkonu enda hafi ašeins veriš um vinįttu aš ręša į milli žeirra.  Žegar Theresa ręddi viš Kreißle, fyrsta ęvisöguritara Schuberts, gaf hśn į engan hįtt ķ skyn aš nokkurt sérstakt samband hafi veriš į milli hennar og Schuberts. 

Engar heimildir eru fyrir žvķ, segir Solomon, aš Schubert hafi nokkru sinni hugsaš um hjónaband eftir žetta. Ašeins ein kona önnur er nefnd sem hann į aš sumra sögn aš hafa veriš įstfanginn af, Karólķna greifadóttir frį Zeléz. Erfitt sé žó aš leggja trśnaš į söguna sem sé óstašfest af samtķma heimildum en kom fyrst fram löngu eftir lįt Schuberts . Og hśn komi ekki heim og saman viš orš Schuberts ķ bréfi frį Zeléz 1824  einmitt žegar hann į aš hafa veriš įstfanginn af Karolķnu, žegar  hann kvartar yfir žvķ aš vera inni ķ mišju Ungverjalandi - "įn žess aš geta talaš viti boriš orš viš nokkra sįl." Ašrir vitnisburšir um einhvers konar erótķsk samskipti Schuberts viš konur séu afskaplega fįtķšir og sagšir lķkt og ķ vörn, sennilega vegna žess aš sumum samtķšarmönnum hans hafi veriš umhugaš aš hreinsa hann af įsökunum um ósišlegt lķferni. Žannig andmęlti Jósef Spaun, elsti og besti vinur Schuberts, haršlega žvķ sem honum fannst vera óešlilegur įhugi Kreißle į įstalķfi Schuberts, einkanlega žvķ aš hann hafi veriš Karólķnu ótrśr eins og Kreißle lét aš liggja og jafnvel "į laun haft įhuga į einhverri annarri" eins og Bauernfeld gerir skóna ķ vķsunni: "Schubert var įstanginn af nemanda sķnum, einni af žessum ungu greifynjum, en til žess aš gleyma henni gaf hann sig į vald annarri, sem var henni gerólķk". En Bauernfeld lét lesandanum eftir aš geta sér til um hver žessi hin hafi veriš. Ašrir fóru vęgar ķ sakirnar um afskiptaleysi Schuberts af konum, ef til vill til žess aš flękja mįliš. Anton Stadler, einn af skólafélögum Schuberts, sagši aš hann "hafi alltaf veriš mjög dulur ķ žessum efnum,"en Bauernfeld skrifaši aš žó hann "hafi veriš mjög jaršbundinn ķ sumum greinum var Schubert ekki laus viš įstarhrifningu." Leopold Sonnleithner, einn af kunningjum Schuberts og mįttarstólpi tónlistarlķfsins ķ Vķnarborg,  višurkenndi aš hann vissi lķtiš um samskipti Schuberts viš konur en segir žó aš "hann hafi ekki veriš alveg ósnortinn af žeim", en bętir žvķ viš aš "žessi eiginleiki hafi ekki veriš nęrri žvķ eins įberandi ķ honum og venjulega sé raunin ķ mönnum meš frjótt hugmyndaflug". Įstarjįtningu Schuberts į Theresu Grob fyrir Anselm Hüttenbrenner, sem Anselm er einn til frįsagnar um žrjįtķu įrum eftir dauša Schuberts, og skżringar Schuberts į žvķ aš hann hafi ekki getaš kvęnst henni vegna fįtęktar segir Solomon aš verši aš lķta į sem undanbrögš og hįlfgert grķn. Af öllu žessu telur Solomon aš lķtiš sem ekkert sé aš byggja į frįsögnum vina Schuberts um meinta įst hans į nafngreindum konum.

schwindGreinilegar vķsbendingar um samkynhneigšar eša tvķkynhneigšar kenndir komi aftur į móti fram ķ vinahópi Schuberts, Schobers og myndlistarmannsins Moritz Schwind.  Vitnar Solomon ķ nokkur bréf  žeirra į milli og segir aš ķ žeim mori af hreinskilnum įstarjįtningum sem ekki sé eingöngu hęgt aš skżra meš hinum tilfiningasama og ofhlašna stķl sem į žessum tķma einkenndi skrif karlmanna sķn į milli um vinįttu. Schwind skrifaši Schober 12. desember 1823: "Ég elska meš hinni dżpstu įst ķ heiminum, ég lifi ķ žér. Ég veit aš žś glešst ķ mér og ef ég fengi ekki lengur aš žekkja žig, žį yrši miklu betra aš deyja." Og enn fremur: "Elsku Schober! Elskaši aš eilķfu! Lķkt og hljóš berst um loftiš svo mun nęrvera žķn umvefja mig og hlżja mér." Og 6. aprķl 1824 skrifar Schwind dęmigert bréf til Schobers: "Ég sé žig fyrir mér ķ įst hjarta žķns sem engil er tengir okkur saman og ég glešst yfir žvķ aš žś talir til mķn, til mķn sem hvķli kyrr ķ örmum žér ķ fulkominni įst ... . Ég vil dansa nakinn fyrir allra augum en ķ hinum ęšsta skilningi. ... Ó, ef ég gęti enn einu sinni veriš meš žér, žį myndi ég vita allt og geta allt." Żmis bréf milli Schuberts og Schobers sżni einnig afar nįin kynni, aš dómi Solomons. Ķ öllum žessum lżsingum telur Solomon aš komi greinilega fram erótķskar kenndir. Myndin er af Schwind.  

Schubert deildi herbergi meš Mayrhofer, sem margir telja aš hafi veriš samkynhenigšur, frį žvķ október 1818 og fram ķ janśar 1821. Žegar Schubert yfirgaf Mayrhofer bjó hann einn ķ fyrsta sinn. Mayrhofer orti um ašskilnaš žeirra ljóšiš "Til Franz" sem mjög lķklega er įstarjįtning til Schuberts, aš hyggju Solomons, žó sumir telji aš įtt sé viš Franz von Schober.     

Sagnfręširannsóknir hafa sżnt, segir Solomon, aš menningarkimar samkynhneigšra karla hafi žrifist nęr samfellt ķ helstu borgum Evrópu allt frį endurreisnartķmanum. Hommarnir leitušu sįlufélaga og sęmilegs öryggis ķ fjölmenni stórborganna. Og var ekki vanžörf į. Žótt refsingar viš kynferšislegum frįvikum į dögum Schuberts hafi mildast vegna įhrifa frį upplżsingunni og Napóleonstķmunum hafi lagaleg og félagsleg fordęming vofaš yfir samkynhneigšum ef upp um žį komst žó ritašar skżrslur séu yfirleitt fįoršar um žetta. Sagnfręšingum hafi samt tekist aš gera grein fyrir sumum žessara menningarkima og hafi žeir oft veriš slįandi lķkir sķn į milli. Žeir tóku į sig blę eins konar leynireglu meš sérstöku mįlfari og dulnefnum félaganna. Vegna žess hve leynt žessi samfélög fóru hafi dulmįl žeirra ekki komist inn ķ slangoršabękur og sé žvķ erfitt aš rįša ķ žaš. Žaš sé žó ómaksins vert aš leita aš dulmįlsbendingum ķ bréfaskiftum Schuberts og vina hans og endurminningum žeirra.

Solomon telur aš "sambišillinn", sem Schubert nefnir ķ bréfi til Schobers 8. september 1818, mešan hann dvaldist ķ Zeléz og talar um einhvers konar kynni viš stofustślku, hafi ekki veriš um hylli stofustślkunnar, eins og almennt hefur veriš skiliš, heldur félaga greifans. (Schubert var žį kennari į greifasetri ķ Zeléz sem žį var ķ Ungverjaland). "Bśstjórinn er blįtt įfram og įgętur mašur. Hann er lagsbróšir greifans, roskinn mašur og gamansamur og góšur mśskikant og heldur mér oft félagsskap. ... stofustślkan mjög lagleg og er oft ķ slagtogi meš mér ... brytinn er sambišill minn", skrifar Schubert  

volgscubĶ sama bréfi kemst hann svo aš orši um vin sinn Vogl, söngvara sem einna helst stóš fyrir žvķ aš kynna lög hans fyrir almenningi, "aš grķski fuglinn flögri um ķ Efra-Austurrķki." Žó Schubertfręšimašurinn Otto Erich Deutsch tślki oršalagiš svo aš įtt sé viš klassķska menntun Vogls og hann hafi veriš kunnur fyrir tślkun sķna į grķskum gošsagnahetjum ķ óperum, komi hin samkynhneigša merking oršalagsins "grķski fuglinn" alveg upp į yfirboršiš, segir Solomon. Slķk oršanotkun hafi žekkst sķšan į įtjįndu öld. (Samkynhneigšar įstir voru višurkenndar og afar algengar ķ Grikklandi į 6. öld fyrir Krist. Oft var um aš ręša kvęnta menn er nutu einnig kynlķfs meš konum en heitustu tilfinningarnar geymdu žeir ungum sveinum). Ósjaldan sé ķ heimildum minnst į dįndismennsku Vogls og óvenjulegt kynferšislķf gefiš ķ skyn.

Skopmyndin er af Schubert og Vogl.  

Sundum geta Schubertheimildir um ókunna menn mešal vina Schuberts sem oft eru ónafngreindir en sumir nefndir. Solomon getur um stśdentinn Kahl sem Schubert baš Mayrhofer um aš ljį rśmiš sitt ķ bréfi 19. įgśst 1819. Nefnir Solomon fleiri dęmi og telur aš žarna sé żjaš aš rekkjunautum. Bréf frį Schwind til Schuberts 14. įgśst 1825 gefi hins vegar vķsbendingar af öšru tagi. Schwind segir aš vinur žeirra, Rieder mįlari, hafi fengiš kennslustöšu, "en fyrir vikiš sé hann grunašur um aš ętla aš ganga ķ hjónaband." Og Schwind stingur upp į žvķ viš Schubert aš gera slķkt hiš sama og tryggja sér stöšu hiršorganista. "Ef žś sękir af alvöru um stöšu hrišorganista gęti heppnin alveg eins oršiš  meš žér. Žś žarft ekkert aš gera nema lifa venjubundu lķfi, en aš öšrum kosti, ķ ljósi algjörrar örbirgšar vina žinna, veršur žś aš svala lķkamlegum og andlegum žörfum žķnum- eša réttara sagt fķkn žinni ķ fasana og pśns, ķ einsemd sem mun ekkert gefa eftir lķfi į eyšieyju ķ stķl Robinson Krśsó." Hagkvęmnishjónabönd homma į žessum tķma til aš dylja raunverulega kynhneigš sķna hafi veriš algeng og skilur Solomon žessa įbendingu Schwindz ķ žvķ ljósi.

Ķ beinu framhaldi kvartar Schwind um žaš aš fįtt sé til skemmtunar um žessar mundir ķ Vķn: "Um leikhśsiš sżnist nś ekki meira um aš tala, ķ žaš minnsta um óperur, og žar eš enginn hornablįstur [Harmonie] er į Wasserburger yfir vetrarmįnušina, veršum viš aš blķstra viš okkur sjįlfa." Deutsch vissi aš engin hornamśsik var į Wasserburgerkaffihśsinu  og getur žess aš oršiš "Harmonie" og athugasemd Schwind sem į eftir žvķ kemur kunni aš hafa tvķręša merkingu, en nefni ekki žaš sem viršist žó liggja ķ augum uppi. Oršalagiš um hornablįstur hafi lengi veriš notaš um kynlķf. Žaš sé sem sagt ekkert um slķkan samdrįtt lengur aš ręša į kaffihśsinu, meinar Solomon.  

Solomon eyšir löngu mįli ķ žaš aš rökstyšja aš einkennilegt oršalag ķ dagbók Schobers lśti aš samkynhneigš Schuberts. Ķ įgśst 1826 skrifaši Bauernfeld ķ dagbókina:"Schubert er slappur (hann žarfnast "ungra pįfugla" eins og Benevenuto Cellini)." [Schubert halbkrank (er bedarf "junger Pfauen" wie Benv. Cellini)]. Segir Solomon aš oršalag sem žaš aš vera į "fasanaveišum" hafi veriš alžekkt rósamįl um kynlķf. Hér sé vikiš aš einhverjum fręgasta listamanni mešal samkynhneigšra en Cellini hafi formlega veriš įkęršur og tvisvar dęmdur fyrir "kynvillu" og oftar sakašur um hana. Ķ minningum sķnum vķki hann aš hrifningu sinni į ungum piltum, fyrst jafnöldrum, en sķšar lęrisveinum sķnum į unglingsaldri, svo sem Paulino en til hans bar Cellini "sterkustu hrifningu ... sem bęrst getur ķ mannlegu brjósti." Cellini bjó yfir oršsnilld og var meistari tvķręšra lżsinga. Žaš verši menn aš hafa ķ huga žegar lesnar séu lżsingar hans į veišiferšum. Nefnir Solomon um žetta nokkur dęmi śr ęvisögu Cellinis. Žeirra į mešal er frįsögn ķ 24. kafla žar sem Cellini segir "sanna sögu" af "dśfu" sem veitt var eftirför en aldrei veidd af keppinaut Cellinis, gullsmišnum Giovanni Fransisco della Tacca frį Mķlanó. "Veslings fuglinn er svo hręddur og var um sig, aš hann žorir varla aš sżna į sér höfušiš." Cellini hlóš veišibyssu sķna og vešjaši viš menn ķ verslun hans aš hann "gęti hęft žetta litla höfuškrķli er gęgšist śt śr žessari holu". Og žaš tókst honum. Lķkt og til aš eyša öllum vafa um hverrar nįttśru žessar dśfur og pįfuglar voru segir Cellini frį žvķ er hann fęrši sextįn įra svein, Diego aš nafni, ķ kvenmannsföt og skreytti hann meš gimsteinum og kynnti hann sķšan sem įstmey sķna ķ samkvęmi meš Giulio Romano, Giovanni Francesco og myndhöggvaranum Michelagnoli frį Siena. Žeir uršu allir gagnteknir af fegurš sveinsins. Giulio Romano varš aš orši aš ašrar konur ķ veislunni vęru ašeins eins og krįkur "samanbornar viš einhvern fegursta pįfugl sem nokkru sinni hafi sést."

250px-CelliniBustŽannig telur Solomon aš minningar Cellinis séu lykillinn aš merkingu oršsins "pįfugl" ķ dulmįli samkynhneigšra. Oršiš standi fyrir fagra sveina ķ skrautlegum klęšum eša ķ kvennaklęšum. Og veišar į pįfuglum eša öšrum villifuglum ķ "órękt" eša "mżrlendi", sé dulyršing Cellinis fyrir leit hans aš ungum mönnum til aš sofa hjį. Solomon minnir į žaš aš į einum staš ķ skrifum Macchiavellis sé tekinn af allur vafi um žaš aš jafnašarmerki sé į milli "veiša" og leitar samkynhneigšra karla aš rekkjunautum og einnig sé jafnašarmerki į milli "fuglaveiša" og ungra bólfélaga. Žaš blasir žvķ viš, segir Solomon, aš hinir ungu menn ķ hópi Schuberts hafi elskaš hverja ašra. Solomon żjar aš žvķ aš ef til vill hafi samband Schuberts og Mayrhofers og Schuberts og Vogl veriš samband eldri manns og yngri elskhuga upp į "grķskan mįta". Fķkn Schuberts ķ unga pilta, er hafi žį sķšar komiš til, hafi kannski einmitt valdiš hinni miklu fordęmingu į honum mešal žeirra sem fannst hann svamla ķ soranum, jafn sterk hneykslun hefši ekki einu sinni komiš upp ef um venjulega samkynhneigš hefši veriš aš ręša į öld žegar dįndismennska og svonefnt stašfast piparsveinslķf var mjög algengt. Žaš sem valdiš hafi žessari miklu hneykslan hafi einmitt veriš fķkn Schuberts ķ unga pilta.

Ekki munu allir fallast į žessi rök, segir Solomon. Margir munu halda įfram aš trśa sögunum um Theresu og Karólķnu. Ašrir munu telja aš hneykslunin hafi beinst aš samskiptum Schuberts viš vęndiskonur.

Solomon telur aš Schubert og vinir hans hafi lifaš leynilķfi sem var žrungiš ótta viš eftirlit, handtökur og ofsóknir, stimplun og śtlegš. Sį ótti hafi ekki veriš nein ķmyndun žvķ einręšisstjórn Metternichs greindi ekki milli pólitķskra glępa og sišferšisglępa: trśvillu, pólitķsks andófs og "kynferšisvillu". Viš getum nś betur skiliš, ef gert er rįš fyrir samkynhneigšs Schuberts, segir Solomon, hvers vegna Schubert hélt sig ašeins ķ sķnum hópi, hvers vegna hann kynntist ekki Beethoven og hvers vegna Karl fręndi Beethovens skrifaši eitt sinn ķ samtalsbók fręnda sķns aš Schubert sé ķ felum. En žetta įhęttusama leynilķf mešal samkynheigšra įtti einnig sķnar bjartari hlišar. Meš žvķ öšlašist Schubert ķ žaš minnsta tķmabundiš frelsi frį fjötrum fjölskyldu og borgaralegra sišvenja, spennutreyju gagnkynhneigšar, kröfunni um aš stofna fjölskyldu, gegna föstu starfi og lifa venjubundnu lķfi;- ķ stuttu mįli frelsi til aš hafna hefšbundnum lķfsvenjum meš žvķ aš sękjast eftir fegurš og nautnum. Meš žvķ aš lifa į jašri žjóšfélagsins tókst Schubert aš lifa bęrilegu lķfi sem žó var ekki fullnęgjandi er til lengdar lét. Nś sé hęgt aš skilja żmis ummęli Schuberts, til dęmis ķ dagbókinni 1816: "Tökum fólk eins og žaš er en ekki eins og žaš ętti aš vera", og tilvitnunina ķ nóvember 1822 ķ ljóšiš Beherzigung eftir Goethe, er vitnar um žaš aš mašur megi vera mašur sjįlfur og żmislegt fleira tżnir Solomon til. Og hann segir viš séum nś betur ķ stakk bśin til aš skilja sveiflur Schuberts milli gleši og sorgar og dįlęti hans į žjįningunni.

Mašurinn Schubert hefur of lengi veriš sveipašur žoku og mistri, segir Solomon. Vera mį aš aldrei verši hęgt aš skilja skapgerš Schuberts af tónlist hans. En žaš liggur ķ augum uppi aš nautnalķf var hluti af ešli hans og ef til vill var žaš hlišstaša viš hina sķvirku og óvišrįšanlegu sköpunargįfu. Hafi óhóf veriš sterkasti žįtturinn ķ skapgerš Schuberts var žaš ekki ašeins óhóf ķ mat og drykk, sókn eftir nautnum og sęllķfi, heldur einnig ķ fegurš og tónlist. Sé žetta rétt, gęti žaš vel veriš skżrasta dęmiš um frjįlsan vilja Schuberts - įkvöršun hans um aš lifa og deyja eftir sķnu eigin höfši; óheftur, stoltur og skapandi. Žį sé jafnvel mögulegt aš ķ óhefšbundnu kynlķfi hans og andófi gegn hvers kyns žvingun getum viš greint hetjulega drętti ķ skapgerš Schuberts.

Žetta var ófullkomin og stytt endursögn į grein Solomons. - Franz Schubert and the Peacocks of Benevenuto Cellini", 19. century music, 12, 3,1989, bls.193-206.

Kenningar Solomons hafa fengiš talsveršan stušning, einkum ķ Bandarķkjunum, en lķka mętt öflugri mótstöšu eins og vęnta mį um jafn "viškvęmt" efni. Rita Steblin hefur veriš fremst ķ flokki andmęlenda. Hśn sakar Solomon um  aš hafa ekki skżrgreint hvernig samkynhneigš ętti aš hafa birst į dögum Schuberts, en gera žvķ skóna aš żmislegt sem į okkar dögum er tališ geta bent til hennar, svo sem žaš aš kvęnast ekki eša deila hśsnęši meš öšrum, séu merki um hiš sama ķ žvķ umhverfi sem Schubert bjó viš. Žį įsakar hśn Solomon um žaš aš hagręša heimildum į żmsa lund til aš renna stošum undir kenningar sķnar, en fyrst og fremst um žaš aš mistślka atburši, orš og ašstęšur snemma į nķtjįndu öld meš skilningi og dómum nśtķmamanna. Hśn hefur andmęlt rökum Solomons nįnast liš fyrir liš en hann skotiš fast til baka.

 


Fjölskyldur

Fjölskyldur eru andstyggilegar. Hvergi ķ lķfinu er kśgunin meiri. Hvergi er skilningurinn žrengri. Hvergi er nęrgętnin minni. Hvergi er samkenndin snaušari. Hvergi er höfnunin miskunnarlausari. Hvergi er hatriš heitara. Hvergi er ofbeldiš hrottalegra.

Hvergi eru börnin varnarlausari. 

Jį, fjölskyldur eru sannkallašir ormagaršar. Börn tala ekki viš foreldra įrum og įratugum saman. Systkini hatast śt af lķfinu. 

Žetta vita allir og žekkja um žaš ótal dęmi. En aldrei er į žaš minnst opinberlega. Žar er alltaf dregin upp sś mynd af fjölskyldum aš ķ žeim rķki įst og eindręgni. 

Og sķ og ę er veriš aš tala um eitthvaš sem kallaš er fjölskyldugildi. 

Ef einhver getur gert mér ljósa grein fyrir žvķ hvaša gildi žaš eiginlega eru žį mį hann alveg gefa sig fram.

     


Hver er glępurinn?

Ķ dag sżndu nišurstöšur DNA-prófs aš 99,9 % lķkur vęru į žvķ aš Lśšvķk Gizurarson sé sonur Hermanns Jónassonar. Žetta er sem sagt vissa.   

Žaš žykir nś į dögum vera skżlaus réttur hvers manns aš fį aš vita um blóšforeldra sķna.  Lśšvķk er lengi bśinn aš berjast fyrir žvķ aš fį skoriš śr um fašerni sitt.  

Samkvęmt fréttasķšu Vķsis vildi Pįlķna dóttir Hermanns Jónassonar ekkert tjį sig um mįliš aš öšru leyti en žvķ aš hśn teldi žaš glępsamlegt aš rįšast gegn lįtnu fólki meš žessum hętti.

Hver er žį glępurinn? 

Er žaš glępsamlegt aš barn, sem engu ręšur um tilurš sķna, reyni aš ganga śr skugga um fašerni sitt? Į aš śtmįla Lśšvķk Gizurarson sem glępamann fyrir žaš eitt aš eiga föšur eins og önnur börn? 

Menn og konur verša aš taka afleišingum gerša sinna ķ kynlķfi sķnu. Žaš er nś žaš minnsta sem žau geta gert.

Og žaš er allt aš žvķ glępsamlegt aš gera börnin sem žį koma undir aš sökudólgum.

 


Meira spakmęlablogg

Nś held ég ótraušur įfram, įn žess aš lķta til hęgri né vinstri, meš kjarnyrt spakmęlablogg eins og fögur fyrirheit voru gefin um. Hér kemur žį uppįhaldsspakmęliš mitt.

Vešurblogg er eina bloggiš sem vitsmunaverum er sęmandi.

Į žessu spakmęli tönnlast ég ķ tķma og ótķma enda er žetta uppįhaldsspakmęliš mitt:

Vešurblogg er eina bloggiš sem vitsmunaverum er sęmandi.

 


Spakmęlablogg

Nś ętla ég aš fara aš blogga ķ kjarnyrtum spakmęlum eins og žykir voša fķnt aš blogga. Žvķ žaš gjöra bara menningarvitar og gįfumenni.  

Hér kemur žį fyrsta kjarnyrta spakmęliš.

Žegar mašur hefur komist į top twenty į Moggablogginu hefur mašur komist į botninn ķ lķfi sķnu.

 

 


Gróft mannréttindabrot, segir Mannréttindaskrifstofan

Framkvęmdastjóri Mannréttindaskrifstofunnar var aš segja ķ sjónvarpsfréttum aš nefndin teldi aš konan į Selfossi hefši oršiš fyrir grófu mannréttindabroti sem jafna mętti viš pyntingnar. Sérstaklega vęri žaš alvarlegt aš konan hefši ekki fengiš tękifęri hjį saksóknara til aš leita réttar sķns. Mannréttindaskrifstofan er aš senda skżrslu um žetta mįl til eftirlitsnefndar Sameinušu žjóšanna. 

Og ętla menn hér heima aš lįta yfirvöld og lękninn, sem sagt er aš hafi veriš višstaddur žegar mannréttindabrotiš var framiš į konunni og var įbyrgur fyrir lęknisfręšilega hlutanum, komast upp meš svona brot fyrir augum allrar žjóšarnar svo aš segja?

Skyldu rįšherrar heilbrigšismįla og dómsmįla hafa eitthvaš um žetta aš segja?


Žeir ófyrirleitnustu og ósvķfnustu

Ólķna Žorvaršardóttir og Dögg Pįlsdóttir voru aš ręša um stóra žvagleggsmįliš ķ Kastljósi.

Mér fannst Dögg betri. Hśn var svo róleg og yfirveguš og hvert orš hafši skżra meiningu, hvorki of né van. Svona er hśn alltaf. Ólķna var aftur į móti ekki ķ essinu sķnu. Einhver sjįlfvirkur talandi hrifsaši af henni völdin. Hśn komst eiginlega ekki aš neinni skżrt afmarkašri hugsun fyrir oršaformįlum. Hśn er miklu betri ķ žessu mįli į bloggsķšunni sinni en hśn var ķ Kastljósi. 

Dögg višurkenndi aš ef sżnistakan hafi fariš fram į žann hįtt sem lżst hefur veriš hafi žaš veriš ęši groddalegt (man ekki žaš sem hśn sagši oršrétt) en hśn tryši žvķ bara ekki aš žannig hafi žaš gerst. - Žaš hafi veriš lęknir višstaddur.

Einmitt.

Žaš var lęknir višstaddur. En hvaš ef žetta geršist nś samt sem įšur į žennan hįtt žó lęknir hafi veriš višstaddur?

Žaš veršur žvķ aš tala viš lękninn. Ekki samt af fréttamönnum. Žaš veršur aš rannsaka žetta af hlutlausum ašila og komast til botns ķ žvķ. 

Jį, ef žetta geršist nś eins og lżst hefur veriš - meš samžykki lęknisins. 

Yfirlęknir slysadeildar ķ Reykjavķk lagši ķ sömu sjónvarpsfrétt og sżslumašur lét ljós sitt skķna įherslu į žaš aš žó lęknar hefšu skyldur viš lögreglu vęri frumskylda žeirra aš gęta viršingar sjśklinga sinna.

Konan var sjśklingur viškomandi lęknis mešan sżniš var tekiš meš žvaglegg.

Žessi frumskylda lękna viš sjśklinga er afar mikilvęg og žaš veit manneskja eins og Dögg Pįlsdóttir manna best og aušvitaš margir fleiri. En sżslumašurinn į Selfossi žó klįr sé  og ašsópsmikill viršist ekki vita žaš. Eša honum stendur bara į sama.

Hneykslun hans, sem kom svo ódulin  fram ķ sjónvarpsfréttinni, yfir žvķ aš lęknar vilji vera vakandi yfir žessari skyldu sinni gagnvart sjśklingum, aš gęta viršingvar žeirra, er ekki hęgt aš skilja öšru vķsi en sem įrįs į žessa aldagömlu skyldu lękna viš sjśklinga.

Og žaš er ekki ölóšur mašur sem talaši heldur viršulegur embęttismašur. Fulltrśi rķkisvaldsins.

Žess er aš vęnta aš skilaboš sżslumannsins fari hvorki framhjį samtökum lękna né hinum almenna borgara ķ landinu. Žau eru žjóšfélaginu nefnilega miklu hįskalegri ef žau yršu almennt ofan į heldur en ölvunarakstur einstaklings žó vondur sé og svķviršilegur.

Ég trśi žvķ ekki aš lęknar lįti žaš lķšast aš ófyrirleitnustu og ósvķfnustu embęttismennirnir komist upp meš ašför aš sišareglum lękna eins og ekkert sé.


Sicko ķ staš sjįlfsvķgs

Nś er mér öllum lokiš. Ég var bśinn aš skrifa langa og feikna grimma fęrslu um vitleysisganginn ķ framkvęmdastjóra Gešhjįlpar aš vilja lįta kryfja allt gamalt fólk til aš gį hvort žaš hefši framiš sjįlfsvķg. En viti menn! Einmitt žegar ég ętlaši aš birta fęrsluna kom ég viš eitthvaš į mśsinni og fęrslan hvarf śt ķ tómiš. 

Ég sem var ķ svo flottum ham. 

Ķ gęr sį ég myndina Sicko eftir hann Michael Moore. Jś, žetta er grįtbrosleg mynd og allt žaš en mér finnst hśn samt rżrasta myndin sem ég hef séš eftir hann. 

Hśn er svo fjandi vęmin. Kellķngar eilķflega skęlandi alla myndina. Mér finnst ķ lagi aš fólk grenji hįtöfum ķ lķfinu ef illa liggur į žvķ. En aš grenja ķ kvikmynd er meira en ég fę afboriš.


Ofbeldi, segir formašur Lęknafélagsins

Ekki bjóst ég nś viš öšru en aš svona mundu forsvarsmenn lękna lķta į žvagleggsmįliš. Ofbeldi, segir formašur Lęknafélagsins fullum fetum.

Fréttir af atburšinum hafa reyndar veriš nokkuš ruglingslegar. Hafi lęknir į einhvern hįtt veriš įbyrgur fyrir žvagtökunni ętti hann aš taka afleišingum gerša sinni fyrir sišanefnd lękna eins og ég hef vikiš aš įšur hér į blogginu. Eša var žetta kannski bara löggan upp į sitt eindęmi sem tók žvagsżniš?

Žį versnar nś ķ žvķ. Žetta atriši žarf aš koma fram į óyggjandi hįtt.  


mbl.is Konan beitt ofbeldi
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Konan ętti aš kęra til sišanefndar lękna

Mér finnst aš konan sem tekiš var af žvagsżni į Selfossi eigi aš kęra lękninn, sem var įbyrgur fyrir lęknisfręšilega žęttinum, fyrir sišanefnd lękna fyrir aš hafa lįtiš žetta višgangast. Žetta er einmitt mįl sem kemur inn į grundvallarspursmįl um sišferšislegar skyldur lękna gagnvart žeim sem žeir gera į ašgeršir. Lęknar eiga aš halda sjįlfstęši sķnu ķ žeim efnum gagnvart yfirvöldum. Žeir eru ekki žjónar žeirra. Jafnvel žó žeim sé skipaš aš gera eitthvaš meš dómskśrskurši stendur žaš eftir  aš žeim ber aš taka į sišferšislega žęttinum og óhlżnšast fyrirskipunum į žeim grundvelli ef žvķ er aš skipta, um sé t.d. aš ręša nišurlęgjandi og meišandi ašgerš.  

Žaš er žį lķka meš ólķkindum aš ķslensk lęknastétt lįti žaš lķšast umręšulaust aš lęknar taki  žvagsżni śr fólki sem yfirvöld svipta sjįlfręši eingöngu til aš koma fram vilja sķnum aš fį sżni sem sönnunargagn ķ umferšalagabroti žó lęknar hafi neitaš aš gera ašgeršina mešan manneskjan hafši sjįlfręši af žvķ aš hśn neitaši žvķ. En žetta hefur įtt sér staš sagši yfirlęknir slysadeildar ķ tķufréttum sjónvarsins ķ kvöld. Ég undrast ašgangshörku yfirvalda aš beita slķkum brögšum fremur en višurlögum viš óhlżšninni žvķ sjįlfsręšissvipting er ekki gamanmįl og ętti ekki aš beita nema ķ żtrustu neyš og ég nę žvķ bara ekki aš lęknasamfélagiš lįti slķkt lķšast, aš žeir geri ekki uppreisn gegn žvķ hvaš svona tilefni snertir.      

Ef žetta mįl konunnar fer ekki fyrir sišanefnd  lękna fer gulliš tękifęri forgöršum til aš glķma viš mikilvęg įlitamįl sem snerta undirstöšuatriši. 

Hęttan af ölvunarakstri og hvernig taka ber į mótžróa gagnvart lögreglunni er svo annar handleggur en kemur ekki viš žessum sišręna žętti er lżtur aš samskiptum lękna viš sjśklinga.

 


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband