Köldustu įgśstmįnušir

Sumariš 1882 voru allir mįnuširnir frį jśnķ til įgśst žeir köldustu sem męlst hafa fyrir noršan og austan, en įgśst žetta sumar nżtur einnig žess vafasama heišurs aš vera kaldasti įgśst sem męlst hefur į landinu ķ heild, aš minnsta kosti eftir 1870.
 
Mešalhiti stöšvanna nķu sem mišaš er viš  var 9,5 stig įri 1961 til 1990.
 
1882 (6,2) Į Siglufirši var mešalhitinn einungis 2,9 stig en 3,1 į Skagaströnd. Ašeins lķtiš eitt hlżrra var inni ķ Eyjafjaršardal en į Akureyri, 4,3 stig į Hrķsum. Talsvert mildara var į Fljótsdalshéraši, 7,2 stig į Valžjófsstaš enda var žar ekki hafķsinn. Męlt var žennan mįnuš į Grķmsstöšum į Fjöllum og žar var mešalhitinn 3,8 stig og er žetta žar ekki kaldasti įgśst sem męlst hefur. Hįmarkshiti ķ Grķmsey fór aldrei hęrra en ķ 9,0 stig ķ žessum mįnuši. Žann 16. var gangur hitans žar 0-1 stig og snjóaši. Mesti hiti į landinu varš ašeins 16,0 stig, į Teigarhorni, ž. 11. og er ekki getiš um lęgra landshįmark ķ nokkrum įgśst. Žaš er kannski ekki mikiš aš marka žvķ vešurstöšvar voru svo fįar. - En samt! Kaldast ķ mįnušinum varš -4,5 stig į Siglufirši. Ekki fraus žó viš sjóinn į sušvestur og vesturlandi og ekki heldur į Austfjöršum, en hins vegar lķtiš eitt į sušurlandsundirlendi en žó ekki į Eyrarbakka. Žorvaldur Thoroddsen segir ķ Įrferši į Ķslandi ķ žśsund įr um įstandiš fyrir noršan: "... dimmvišrin gengu aftur yfir 4. įgśst og mįtti varla heita aš sól sęist žašan af til höfušdags og gengu sķfelldir kalsar meš kafaldshryšjum į milli, og hélzt žetta vešrįttufar alt til rjetta; taldist mönnum svo til aš, aš tķu sinnum hefši alsnjóaš frį Jónsmessu til rjetta". Žessi orš sem alltaf er vitnaš ķ žegar sagt er frį žessu sumri, eru tekin śr Fréttum frį Ķslandi 1882, bls. 18. Žau ber žó varla aš skilja sem svo aš alsnjóa hafi oršiš yfir allt noršurland heldur aš į einhverjum stöšum žar, fyrst og fremst ķ hęrri byggšum og ef til vill į stöku śtskögum, hafi oršiš tķu sinnum alhvķt jörš. Į sušurlandi var einnig mjög votvišrasamt seinni hluta sumars en mildara en fyrir noršan. Noršanįttin var hęg yfirleitt en śti fyrir var mikill hafķs svo hśn var köld žegar hśn nįši til landsins. Sjįvarhiti viš Grķmsey var ašeins tvö stig en nķu og hįlft stig viš Vestmannaeryjar. Į sušurlandi var hins vegar sķfelld sunnanįtt og męttust įttirnar į mišju landinu, segir ķ Fréttum frį Ķslandi. Į Eyjafirši lį ķsinn fram ķ september en vķšast hvar annars stašar fyrir noršan var hann farinn frį landi į höfušdaginn. Ķ mįnuši žessum voru lengi framan išulega lęgšir į sveimi vestan viš land en stundum yfir landinu en hęšasvęši yfir Bretlandseyjum en sķšan voru noršanįttir meš lęgšum austan viš land. Jślķ žetta įr tel ég vera sį nęst kaldasta sem męlst hefur. Jónas Jónassen lżsti svo vešrinu ķ höfušstašnum ķ Žjóšólfi 23. september:
 
Ķ žessum mįnuši hefir vešur mįtt heita stirt og óhagstętt, žar sem framan af rétt daglega var meiri eša minni śrkoma og seinna noršanvešur mikil meš kulda. 1. var śtsynningur meš sudda; 2. sama vešur, nokkuš hvasst; 3. bjart vešur, viš noršur; 4. landsynningur meš rigningu; gekk sķšan til śtsušurs; 5. austan, dimmur, meš regni; 6.—10. sunnan śtsunnan, dimmur meš śrkomu; 11. hęgur į śtnoršan, meš śrkomu sķšari hluta dags; 12. logn, rigning, noršankaldi til djśpanna; 13. landnoršan, hęgur, dimmur; 14., 15., 16. hvass į noršan, gekk sķšari hluta dags hinn 16. til austurs; 17. austan, bjartur; 18. hvass į noršan til djśpa, dimmur; 19. —26. noršanvešur, opt hvass mjög; 27. hęgur į austan, dimmu ; 28.—31. optast bjart vešur og hęgur.
 
Eins og jślķ eru įgśstmįnušir įranna 1882, 1886, 1887 og 1888 allir meš žeim köldustu. Žaš sętir žvķ eiginlega furšu aš Fréttir frį Ķslandi skuli gefa sumrunum 1887 og 1888 mjög góša einkunn sem Žorvaldur Thoroddsen sķšan endurtekur. Annars er svo sem ekki um aušugan garš aš gresja meš heimildir um flesta žessa mįnuši, nema ķ töluformi ķ skżrslum dönsku vešurstofunnar fyrir örfįar stöšvar, og er ólķku saman aš jafna eftir aš mįnašarrit ķslensku Vešurstofunnar, „Vešrįttan”, byrjaši aš koma śt 1925 meš talsveršu lesmįli um hvern mįnuš auk tölulegra upplżsinga.
 
1903 (6,9) Mįnušur žessi var miklu kaldari į sušvesturlandi og vesturlandi en 1882, en hins vegar mildari fyrir noršan en svipašur į austurlandi og sušurlandi. 1903_8_850.pngMęlt var ķ Möšrudal žar sem mešalhitinn var 3,6 stig. Nęr linnulaus noršan eša noršaustanįtt var allan mįnušinn meš hęš yfir Gręnlandi og lęgšum fyrir austan land. Kuldapollur var oft yfir landinu eša ķ grennd viš žaš. Kortiš sżnir įstandiš ķ um 1400 metra hęš. Žungbśiš mjög var fyrir noršan og śrkomur en į sušurlandi var sólrikt og einstaklega žurrt. Śrkoma ķ Reykjavķk hefur aldrei veriš minni ķ įgśst, ašeins 0,8 mm og féll į tveimur dögum. Į Teigarhorni er žetta žrišji žurrasti įgśst. Mesti hitinn į landinu var męldur ķ Reykjavķk, 18,1 stig ž. 2. en minnsti -3,5 stig į Möšruvöllum ķ Hörgįrdal žar sem frostnętur voru tvęr. Frost męldist mjög vķša. Į Eyrarbakka fór žaš nišur ķ -3,4 stig en žar var ein frostnótt. Nęst sķšasta daginn męldist meira aš segja frost ķ Reykjavķk, -0,1 stig en ķ įgśst hefur žar ašeins męlst frost ķ žessum mįnuši og įriš 1956. Ķ Stykkishólmi var nęturfrost ž. 26. og eftir mišjan mįnuš komst hitinn žar aldrei ķ tķu stig eša meira. Ķ Grķmsey fór hitinn allan mįnušinn ekki hęrra en ķ 8,0 stig en žar fraus žó aldrei. Enginn hafķs var viš strendur landsins žetta sumar. Sjįvarhiti var 4 stig viš Grķmsey en tķu og hįlft stig viš Vestmannaeyjar. 
 
1907 ( 7,4) Žessi einstaklega hęgvišrasami įgśst var enn žį žurrari en 1903. Žaš rigndi ašeins einn dag ķ Reykjavķk, 0,9 mm. Og žetta er enda talinn žurrasti įgśst į landinu. Į Teigarhorni śt af fyrir sig er žetta sį annar žurrasti. 1907_8_850_1110931.pngKortiš frį um 1400 metra hęš sżnir hęgvišri ķ köldu lofti viš Ķsland sem einnig var nišur viš jörš. Į Grķmsstöšum į Fjöllum er žetta fyrsti įgśst sem męldur var eftir aš męlingar uršu žar samfelldar og var mešalhitinn 3,9 stig. Oft var bjart yfir vestanlands og sunnan og stundum einnig annars stašar. Mesti hiti ķ mįnušinum varš 21,1 stig į Akureyri en į Holti ķ Önundarfirši męldist frostiš -3,8 stig. Į Eyrarbakka fór frostiš nišur ķ -3,2 stig. Nęturfrost voru ekki alveg eins śtbreidd og 1903 en frostnętur voru fleiri sums stašar žar sem fraus į annaš borš, allt upp ķ sex į Möšruvöllum ķ Hörgįrdal og į Śthéraši. Žetta var hafķslaust sumar. Sķšustu žrjį dagana nįši hitinn ekki tķu stigum ķ Reykjvķk og mikill kuldi var yfir landinu. Sjįvarhiti var ķviš lęgri en 1903.
 
Skįldiš og fjölfręšingurinn Benedeikt Gröndal lést žann annan.
 
1886 (7,4) Ķ žessum įgśst var loftvęgi óvenjulega lįgt, ašeins 997,9 hPa aš mešallagi ķ Reykjavķk og hefur aldrei veriš žar lęgra ķ įgśst. Śrkoma var svipuš į sušur- og vesturlandi og mešallagiš 1961-1990 sem viš žekkjum best en nokkru meiri annars stašar. 1886_8_850.pngŽrįtt fyrir kuldann varš hvergi kaldara en -0,1 stig og var žaš ķ Möšrudal. En žaš varš heldur aldrei hlżrra en 18,7 stig, į Hrķsum ķ Eyjafjaršardal. Lęgšir voru oft aš flękjast nęrri landinu, sunnan viš žaš eša noršan, eša jafnvel yfir žvķ. Žetta hefur veriš žungbśinn en rysjóttur įgśst en žó komu stöku sólardagar meš köldum nóttum. Žrettįn daga nįši hitinn ekki tķu stigum ķ Reykjavķk og žann 26. varš hįmarkshiti ekki hęrri en 5,4 stig en lįgmarksmęlingar vantaši žennan mįnuš ķ bęnum. Dęmafįir óžurrkar voru annars um allt land nema meš köflum į sušurlandi, hefur Žorvaldur eftir Fréttum frį Ķslandi. Śrkoman męldist 14 mm ķ Reykjavķk ž. 23. og daginn eftir 12 mm. „Žornaši upp sķšustu vikuna", segir Sušurnesjaannįll. Ķs hafši veriš viš landiš snemma sumars en ekki žegar hér var komiš sögu. Jónassen lżssti vešurfarinu ķ Reykajvik ķ nokkrum blöum Ķsafoldar:
 
Alla vikuna hefur veriš mesta hęgš ķ vešri meš talsveršri śrkomu; einkum rigndi hjer mikiš eptir hįdegiš 31. f. m. Sķšustu dagana hefur veriš sunnan śtsunnan įtt meš skśrum, opt bjartur į milli. Ķ dag 3. hęgur landsynningur, rigningarlegur. Loptžyngdarmęlir hefur stašiš mjög stöšugur alla vikuna og hreyfist svo aš kalla ekkert enn žį. (4. įg.). - Framan af vikunni hjelzt sama óžurkatišin sem var fyrri vikuna, en föstudag 6. gekk hann til noršurs og hefur sķšan veriš į žeirri įtt, stundum hvass til djśpa, en hjer hęgur og bjartasta vešur. Ķ dag 10. sama noršanvešriš; snjóaši ķ Esjuna ķ nótt og sömul. ķ öll austur, og sušurfjöll (12.įg.).- Alla vikuna hefir veriš hęgt noršanvešur, bjart sólskin daglega; į nóttu mjög kalt; alveg śrkomulaust alla vikuna. ķ dag hęgur landnoršan-kaldi, bjart vešur. (18. įg.) - Fyrsta dag vikunnar var hjer hęg sunnanįtt meš nokkurri rigningu; 19. sama vešur, en gekk sķšari part dags til landnoršurs og žį hvass og sķšast um kveldiš genginn til noršurs meš slśš; daginn eptir (20.) var hjer hvasst śtnoršanvešur; sķšan hefur veriš sunnan-landsunnanįtt, hęg og rignt mikiš, einkum rigndi hjer mjög mķkiš allan daginn h. 22. ķ dag 24. hęgur landsynningur (Sa.) dimmur og hefur rignt óeamju mikiš i nótt sem leiš, og rigning ķ dag. Loptžyngdarmęlir falliš og stendur lįgt. (25.įg.). - Alla umlišna viku hefir veriš sunnanįtt, optast meš mikilli śrkomu dag og nótt; 28. var allbjart vešur į noršan-landnoršan, en sķšan einlęgt öšru hvoru rigning. Ķ dag 31. hęgur į sunnan meš rigningarskśrum ; loptžyngdamęlir nś aš hękka. Ķ fyrra var sama vešur sķšustu daga žessa mįnašar. (1. sept.).
 
Žann 18. voru lišin hundraš įr sķšan Reykjavķk fékk kaupstašaréttindi og var af žvķ tilefni haldiš samsęti ķ bęnum.
 
1892 (7,5) Alls stašar var žurrt ķ žessum mįnuši. Og kalt. Austan eša noršaustanįtt var algeng og voru kuldarnir mestir viš sjóinn į noršur og austurlandi en į sušurlandi var hitinn nęstum žvķ sęmilegur sums stašar, talinn 10,4 stig į Eyrarbakka žó hann vęri ašeins 7,7 į Stóranśpi ķ Hreppunum.1892_8_500.png Munurinn er ótrślega og kannski grunsamlega mikill en Eyrarbakki į žaš til reyndar aš njóta sķn tiltölulega vel ķ björtum og köldum noršanįttum aš sumri. Annars var undarlega kalt allt žetta įr ķ Hreppunum. Žurrkar į landinu voru góšir, segir Žorvaldur Thoroddsen, nema į austfjöršum žar sem hafi veriš einlęg votvišri. Mjög sólrķkt viršist hafa veriš į vesturlandi mestallan mįnušinn og į sušurlandi seinni helming hans. Hitinn fór yfir tķu stig nęstum žvķ alla dagana ķ Stykkishólmi og alla daga ķ Vestmanneyjum žó mešalhitinn vęri ekki hįr. Lįmarkshiti var hins vegar ekki mikill. Mestur hiti mįnašarins męldist ķ Reykjavķk 18,6 stig ž. 10. Mjög kalt loft kom til landsins nokkra daga um mišjan mįnuš og aftur allra sķšustu dagana, Komst frostiš nišur -3,8 į Möšruvöllum ķ Hörgįrdal žar sem frostnętur voru įtta.  Hafķs var horfinn frį landinu, nema viš Hornbjarg, en hafši veriš mikill langt fram į sumar. Į eftir žessum įgśst kom annar kaldasti september en į undan honum fór žrišji kaldasti jślķ. Engar vešurfarslżsingar komu frį Jónassen žennan mįnuš.
 
1912 (7,5) Žetta er kaldasti įgśst sem męlst hefur ķ Reykjavķk. Śrkomusamt var į noršur og austurlandi, einkum er į leiš en į sušur- og vesturlandi var žurrt. 19120108_1110936.gifEkki var žó sólrķkt, ašeins 92 sólskinsstundir męldust į Vķfilsstöšum viš Reykjavķk. Ķ byrjun mįnašarins var grķšarlegt kuldakast sem skall į sķšast ķ jślķ. Žį snjóaši ekki ašeins sums stašar į noršurlandi heldur einnig į vesturlandi. Ķ Möšrudal fór frostiš nišur ķ -5,0 stig. Kortiš sżnir kuldatungu sušur um landiš į mišnętti ž. 1. og įętlašan hita ķ kringum 1400 m hęš og er 5 stiga frost yfir landinu. Fyrstu žrjį dagana var hitinn aldrei meiri  en įtta stig ķ Reykjavķk um mišjan dag en aftur į móti fór hitinn žar ķ 20,9 ž. 15. en um mišjan mįnušinn komu žar fjórir hlżir dagar žegar hęš var noršan og austan viš land og kom meš mildara loft frį Noršurlöndum. Hvergi varš hlżrra ķ žessum mįnuši. Ķshrul sįst ķ mįnušinum milli Siglufjaršar og Skaga.
 
Sķšasta daginn var brśin yfir Rangį vķgš.
 
1888 (7,7) Žetta var noršan eša noršaustanįttamįnušur mikill. Kaldast var į śtskögum fyrir noršan og austan og ekki var svo sem hlżtt heldur žar inn landsins. Minnstur var mešalhitinn į Raufarhöfn 3,9 stig og viš Bakkaflóa var hann 4,7 stig. Į sušur og sušvesturlandi var hins vegar ekki afskaplega kalt, 9,7 stig bęši į Eyrarbakka og ķ Reykjavķk og reyndar talin 10,2 stig ķ Hafnarfirši en žvķ trśi ég nś mįtulega. Į austurlandi rigndi mikiš en annars stašar lķtiš og minnst į sušvestur- og vesturlandi. Mestur hiti varš 18,7 stig į Nśpufelli ķ Eyjafjaršardal en minnstur -3,0 ķ Grķmsey žar sem frostdagar voru 13. Žorvaldur Thoroddsen segir aš sumariš hafi veriš mjög žurrvišrasamt vķšast hvar nema hvaš hafķsžokubręlu hafi gętt į noršausturlandi og skżrir žaš hinn mikla kulda viš sjóinn. Ķsinn var žó farinn frį landi ķ byrjun įgśst nema į noršausturlandi, t.d, Žistilfirši. 1888_8_850.pngAš öšru leyti hafi veriš sķfelld góšvišri og sólskin, segir Žorvaldur. Skżjahulutölur frį vešurstöšvum bera žessu einnig vitni. Meira aš segja ķ Grķmsey kom viku kafli eftir mišjan mįnuš meš bjartvišri. Hitanum var žó ekki fyrir aš fara. Vķst er aš žessi įgśst er sį 7. kaldasti į landinu eftir 1870 og jślķ var lķka sį 7. kaldasti. Kortiš sżnir norręnt góšvišriš ķ um 1400 m hęš. Jónassen lżsti Reykjavķkurvešrinu ķ Ķsafoldarblöšum:
 
Alla žessa viku hefir sama góšvišriš haldizt viš, optast logn, sķšustu dagana viš austanįtt meš hęgš; dįlķtil śrkoma var 6. ž. m. Loptžyngdarmęlir heldur aš lękka sķšustu dagana. Ķ dag 7. vestanįtt, hęgur, dimmur eptir hįdegi og regnlegur. (8. įg.). - Sama góša vešriš višhelzt enn, logn og blķša į degi hverjum; dįlķtil rigning kom um tķma į laugardaginn 11. ž. m. ķ dag 14. logn, nokkuš dimmur, bjartur eptir hįdegi. (15.8.). - Enn helst sama góšvišriš; h. 17. rigndi litiš eitt af austri eptir mišjan dag, annars bjartasta sólskinsvešur į degi hverjum. Ķ dag 21. hęg śtręna bjartasta vešur, svo aš kalla logn. (23.8.) - Sama góšvišriš helzt enn sem nś ķ langan tķma aš undanförnu; sķšustu dagana hafir hann veriš į noršan, opt hvass til djśpa. Ķ dag 28. hvass hjer innfjarša, en bįlhvass śti fyrir į noršan, bjart og heišskķrt vešur. (29. įg.). - Fyrsta dag vikunnar var hjer hvasst noršanvešur allan fyrri part dags, gekk svo til śtnoršurs (Sv) og sķšan i landsušur (Sa), nokkuš hvass fyrripartinn og įkaflega mikil rigning um morguninn, suddi af sušri sķšari part dags. ... (5.sept).
 
Kaldasti įgśst sķšan Ķsland varš sjįlfstętt rķki var 1943 (7,8). Žetta var einnig kaldasti įgśst sem męlst hefur į Grķmsstöšum, 3,6 stig og kaldari en 1882 og 1907. Į noršausturlandi voru miklir óžurrkar en annars var vķšast žurrvišrasamt. 19432908.gifŚrkoman į Dalatanga var 216,7 mm og žar af féllu 101,8 mm ž. 22. Sólrķkt var ķ Reykjavķk og er žetta žar žrišji sólrķkasti įgśst, en ašeins 95 stundir męldust į Akureyri. Žetta var žurrasti įgśst sķšan męlingar hófust ķ Stykkishólmi 1857, 0,8 mm. Žar rigndi tvo daga en ašeins einn į Arnarstapa į Snęfellsnesi. Nęturfrost voru vķša og mest -5,5 stig į Grķmsstöšum ž. 24. en žann dag var Himmler geršur aš innanrikisrįšherra Žżskalands. Žrįtt fyrir kuldana snjóaši hvergi į landinu. Noršanįtt var rķkjandi og alveg frį 9.-20. var hęš yfir Gręnlandi og oft bjartvišri sunnanlands en kuldar, rigningar og žokur į noršurlandi. Nokkrir sęmilega hlżir dagar komu į sušurlandi žennan tķma og komst hitinn mest ķ 19,1 stig į Hęli ž. 16. Ķ lok mįnašarins kom eitthvert mesta kuldakast sem komiš hefur ķ įgśst. Kortiš sżnir hitann ķ um 1400 m hęš ž. 29 og er fimm stiga frost yfir landinu en 10-15 stig yfir Gręnlandi. Eins og alltaf įšur stękka kortin mjög ef smellt er nokkrum sinnum į žau.

Styrjöldin var ķ hįmarki. Žann 5. var žżsk flugvél skotin nišur yfir noršurlandi. Innrįs Bandamanna į Sikiley stóš yfir og Mķlanó var lögš ķ rśst ķ loftįrįsum. Seint ķ mįnušinum komu sķšustu gyšingarnir til śtrżmingar ķ Treblinka en žar höfšu fangar gert uppreisn ķ byrjun mįnašarins sem bęld var nišur.
 
1887 (7,9) Žessi mįnušur kom ķ kjölfar kaldasta jślķ sem męlst hefur. Fremur var žurrvišrasamt  nema ķ Reykjavķk žar sem rigndi tiltölulega mest en samt ekki mikiš meira en ķ nśgildandi mešallagi. Žar rigndi žó mikiš hvern dag fyrstu vikuna en ašeins sex daga į stangli eftir žaš. Mjög kuldalegt var viš sjóinn į noršur og austurlandi. 1888_8_500.pngĮ Teigarhorni er žetta kaldasti įgśst. Ķ Grķmsey voru frostdagar 13 og 10 į Teigarhorni. Į Akureyri og ķ Hrśtafirši gerši žó ekki frost og žvķ um sķšur į sušur-og vesturlandi, en stöšvar voru reyndar mjög fįar. Kaldast varš į Raufarhöfn, -4,6 stig og hefur aldrei męlst žar eins mikill kuldi ķ įgśst. Į Hornafirši komst hitinn einn daginn ķ 21,4 stig og varš hvergi hlżrra į landinu. Žorvaldur Thoroddsen segir aš žetta sumar hafi veriš góš tķš og framśrskarandi į sušurlandi og į austurlandi nema ķ Hśnavatns-, Skagafjaršar og Noršur Žingeyjarsżslu en žar gengu žokur og suddar. Hann segir žó aš nokkur nęturfrost hafi veriš fyrir noršan er leiš į sumariš. Allt žetta hefur hann śr Fréttum frį Ķslandi. Įgśst žetta įr er hinn 8. kaldasti en jślķ var reyndar sį allra kaldasti į landinu ķ heild. Alveg framśrskarandi sumarblķša! Jónassen lżsti svo tķšarfarinu ķ Reykjavķk ķ nokkrum blöšum Ķsafoldar:
 
... hefir veriš viš sušur eša śtsušurįtt, hęgur en dimmur og stundum rignt talsvert meš köflum t. a. m. ašfaranótt h. 2. Ķ dag 2. hęgur į sunnan, dimmur, hśšarigning i morgun allt fram undir hįdegi. (3. įg.). - Alla vikuna hefir veriš sunnanįtt meš talsveršri śrkomu og optast dimmur, žar til aš hann ķ dag 9. gekk til noršurs, hęgur en bjartasta vešur; loptžyngdarmęlir hefir žotiš upp sķšan ķ gęr og stendur nś mjög vel, svo śtlit er fyrir aš vešur haldist viš noršur. (10. įg.). - Umlišna viku mį heita aš logn hafi veriš daglega, bjart og fagurt vešur optastnęr; 13. og 14. var um tķma dimmvišri meš nokkurri śrkomu; 15. gekk hann til noršurs og var hvass til djśpa, hjer hęgur; ķ dag 16. logn og fagurt vešur, hęgur noršankaldi; Lķtur śt sem sje hvasst śti fyrir į noršan og talsveršur uppgangur ķ vestri og noršri; mistur ķ lopti noršanundan bęši ķ gęr og ķ dag. (18. įg.). - Alla vikuna mį heita aš hafi veriš logn og bezta vešur, og sama hęgšin er enn žann dag ķ dag (23.). Eptir hįdegi genginn til landssušurs meš hęgš, og rigningarlegur og loptžyngdarmęlirinn aš lękka. (24. įg.). - Alla undanfarna viku hefir veriš aš heita mį alveg logn dag sem nótt meš miklum hita og er mjög langt sišan önnur eins stilling hefir veriš į vešri eins og undanfarna tķš. Ķ fyrra var t. d. 25. įgśst śtsynnings-ofsi meš miklum kalsa (5 stiga hiti um hįdegiš) og hafróti. Ķ dag 30. rjett logn, dimmur i morgun og nokkur rigning, birti upp eptir hįdegi. (31. įg.).
 
Hitinn ''mikli'', sem Jónassen męldi reyndar sjįlfur ķ sķšustu vikunni, kemur alls ekki fram ķ męlingunum, var 11-14 stig aš hįmarki. Sżnir žetta vel hvaš huglęgar lżsingar geta veriš villandi žegar raunverulegar hitamęlingar eru hafšar i huga. Ķ gömlum vešurlżsingum er einmitt vķša aš finna slįndi mótsagnir milli męlds hita og huglęgra lżsinga, bęši hvaš varšar hita og kulda. Erfitt eša ķllmögulegt er aš įętla hita ķ eldgamla daga śt frį huglęgum lżsingum žó hęgt sé aš taka mark į hvort menn hafi tališ tķšarfariš hagstętt eša ekki. Hafķs er reyndar vķsbending um löld a“r žegar hann er mikill en žaš er bara stundum, jafnvel į köldum įrum. 
 
1921 (7,90). Upphaf žessa įgśstmįnašar var eitt hiš svalasta sem yfir Reykvķkinga hefur gengiš og var žį mjög žurrt, en nokkuš rętist śr kuldanum er į leiš, en aldrei varš mįnušurinn žó annaš en kaldur og talsvert śrkomusamur seinni hlutann. Hįmarkshitinn var einhver hinn lęgsti sem um getur ķ Reykjavķk ķ įgśst, 13,7 stig. Žess mį og geta aš aldrei hefur hįmarkshiti įrsins veriš lęgri Reykjavķk en žetta įr, 14,7 stig en sį hiti męldist ķ jślķ. Śrkomusamt var į austfjöršum og žar uršu mikil skrišuföll, en yfirleitt var žurrvišrasamt į sušur-og vesturlandi. Noršan og noršaustanįtt var įberandi. Frostiš fór ķ -4,0 stig ž. 27. į Möšruvöllum. Hlżjast varš 20,6 stig į Seyšisfirši.
 
Tenórinn fręgi Enrico Caruso, fyrsta stórstjarna grammófónsins, lést ž. 2. Daginn eftir stofnaši žżski nasistaflokkurinn stormsveitir sķnar.
 
Hér veršur aš nefna įgśst 1983 žó hann sé ekki ķ tölu allra köldustu įgśstmįnaša į landinu ķ heild. Į sušur-og vesturlandi var hann beint framhald af jślķkuldunum miklu žaš įr. Ķ Vestmannaeyjum hefur ekki męlst kaldari įgśst, 8,0 stig og žar var hann einnig sį śrkomusamasti, 270 mm. Ķ Reykjavķk var mįnušurinn einn af žremur köldustu įgśstmįnušum frį 1866. Og hann er sólarminnsti įgśst sem žar hefur veriš męldur. Fyrir noršan og austan var sęmileg tķš ķ sušvestanįttinni og bara góš į Vopnafirši žar sem mešalhitinn var heilt stig yfir góšęrismešallaginu 1931-1960 og žar męldist mesti hiti mįnašarins, 25,3 stig ž. 24. Ķ Reykjavķk fór hitinn hins vegar aldrei hęrra en ķ 13,4 stig og į Stórhöfša ķ Vestmannaeyjum ašeins 10,7 stig. Skrišjöklar landsins voru um žetta leyti hęttir aš hopa ķ žeim kulda sem lengi hafši rķkt į žessum įrum og er vķst slķkra kulda saknaš af sumum!
 
Óvenjulega kaldir įgśstmįnušur fyrir 1866 voru furšu fįir mišaš viš hvaš vešurfar var žį almennt kalt. Įriš 1850 var mešalhitinn ķ Reykjavķk žó ašeins 7,4 stig en 6,9 ķ Stykkishólmi. Og 1841 var hitinn ķ Reykjavķk 7,6 stig en 7,4 įriš 1832. Seinna įriš voru einnig męlingar į Möšruvöllum sem benda til mešalhita žar kringum sex stig. Mjög kalt var ķ įgśst 1832. Žį var ašeins athugaš ķ Reykjavķk og er mešalhitinn talinn 7,4 stig. Žetta eru žvķ įlķka kuldamįnušir ķ höfušstašnum og 1912. Sérlega kalt var fyrir noršan ķ įgśst 1864 žó ekki vęri svo kalt ķ Stykkishólmi, 9,5 stig. En į Akureyri, įętlaš eftir hitamęlingum į Siglufirši og ber aš taka meš žó nokkurri varśš, var žessi mįnušur jafnvel meira en hįlfu stigi kaldari en įgśst 1882 og er žį kaldasti įgśst sem einhverjar tölur eru um į noršurlandi. Eftir męlingum aš dęma sem geršar voru hér og hvar į landinu, en reiknašar hafa veriš yfir til Stykkishólms, er ljóst aš į kuldaįrunum kringum 1815 var mešalhitinn žar ķ įgśst 1817 talinn 6,3 stig en 6,5 įriš 1815. Žó žessar tölur séu ónįkvęmar viršist žetta hafa žetta veriš mįnušir ķ stķl viš įgśst 1882 og 1903 meš eins įrs millibili.
 
Fréttir frį Ķslandi 1882-1888, Sušurnesjaanįll 1886.
 
 
Fylgikskjališ sżnir samkvęmt venju hita og śrkomu stöšvanna nķu ķ žessum mįnušum.

Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband