Fęrsluflokkur: Vešurfar

Aš hlżindunum loknum

Hlżindin sem voru dagana 3.- 8. maķ voru meš žeim allra mestu sem gerast eftir įrstķma.

Żmis dagshitamet fyrir mešalhita og hįmarkshita voru til dęmis sett ķ Reykjavķk og į Akureyri og miklu višar. Dagshitamet merkir aš einhvern įkvešinn mįnašardag hafi ekki męlst meiri hiti žó hann gęti hafa męlst hęrri einhverja daga fyrr eša sķšar ķ mįnušinum. Hér veršur getiš um nokkur žessara hitameta og eru gömlu metin höfš innann sviga.

Žann 3. maķ kom dagshitamet fyrir mešalhita ķ Reykjavķk frį 1936, 11,9 stig (9,9° 1964).Daginn eftir var aftur slķkt dagshitamet, 11,2 stig (9,3° 1939). Dagshitamet fyrir hįmarkshita komu ekki ķ Reykjavķk aš žessu sinni. 

Dagshitamet aš mešalhita frį og meš 1949 komu į Akureyri žann annan, 12,3 stig (10,4° 1980), žann žrišja,15,7 stig (11,0° 2000) og žann fjórša, 13,1 stig (12,3° 1975). Mešalhitinn žann žrišja er mesti mešalhiti nokkurs sólarhrings svo snemma vors į Akureyri en nęstur  kemur 26. aprķl 1984 meš 14,7 stig. Žrišji maķ setti einnig dagshitamet fyrir hįmarkshita į Akureyri, 21,2 stig, en einu sinni fyrr aš vori hefur męlst meiri hįmarkshiti žar, 21,5 stig. Var žaš 29. april 2007 en mjög hlżir dagar komu ķ lok žess mįnašar. Žann 4. maķ nśna var einnig met fyrir hįmarkshita į Akureyri, 19,0 stig (18,0°,2010). 

Žaš var lķka hlżtt fyrstu tvo dagana og mešalhiti fyrstu 8 daga mįnašarins var ķ Reykjavķk 8,65 stig en 9,82 stig į Akureyri og 8,33° stig ķ Stykkishólmi. Į Akureyri og Stykkishólmi er žaš met fyrir žessa daga en fįein įr hefur veriš hlżrra ķ Reykjavķk.     

Žó öll kurl séu ekki komin til grafar mį telja nokkurn veginn vķst aš 2. og 3. maķ hafi veriš žeir hlżjustu aš mešalhita į landinu sķšan Vešurstofan var stofnuš 1920. Mešalhiti allra sjįlfvirkra stöšva var 12,0 žann žrišja og 10,3 stig žann fjórša. Fyrri dagurinn er sį hlżjasti sem komiš hefur svo snemma vors į landinu og slęr žį śt 22. april 2003 sem var meš 11,2 stig aš mešalhita. Žrišji mai var hins vegar ašens kaldari en 28. og 29. arpķl 2007 og aš žvķ er viršist sjónvarmun kaldari en 6. mai 2001. Žessir hlżju dagar sem komu nśna ķ mai eru sem sagt ķ toppflokki hlżinda sem bśast mį viš eftir įrstķma. Jį, eiginlega toppurinn! Mešaltal hęsta dagsahita į landinu öllu 1.-8. maķ er hvorki meira en 20,0 stig sem er miklu meira en hęgt er aš finna allt frį stofnun Vešurstofunar fyrir žį daga. Žess ber aušvitša aš gęta aš vešurstöšvar eru miku fleiri en nokkru sinnni fyrr. Žetta er samt alveg slįandi og einstakt.

Hvaš tuttugu stiga hita eša meira varšar einhvers stašar į landinu voru sį žrišji og fjórši afkatamestir. Bįša dagana męldu 14 vešurstöšvar 20 stiga hita eša 12,9 af hundraši alla stöšva.Seinni daginn fór hitinn i 23,4 stig į glęnżrri sjįlfvirkri stöš ķ Bakkagerši į Bogarfirši eystra. Og ef viš tökum hana alvarlega į sķnum fyrsu skrefum, ef svo mį segja, er žetta mesti hiti į landinu sem komiš hefur svo snemma vors. Nęst eru 23,0 stig į Įsbyrgi,furšudaginn 29. aprķl 2007. Žaš er svo einmitt Įsbyrgi sem var meš nęst mesta hitann ķ okkar hlżindasyrpu nśna en žar męldust 22,8 stig 3. maķ (reyndar lķka ķ Bjarnarey og er žar maķmet). Hįmarkshitinn žann žrišja ruddi burtu fyrra dagshitameti į landinu (20,4° į Hallormsstaš 2000) en hitinn žann fjórša sló śt fyrra met žann dag (21,7° ķ Skaftafelli 2010). Reyndar var dagshitametiš lķka slegiš žann fimmta žegar 19,5 stig męldust į Reykjum ķ Fnjósakdal (19,4° į Hallormsstaš 2010).           

Jį og dagshitametiš žann sjötta var einnig slegiš žegar Hjaršarland (kvikasilfursmęirinn) męldi 20,6 stig (20,0° Neskaupstašur 2001). Og žaš er ekki ašeins dagshitamet fyrir hįmarkshita į landinu heldur er žetta fyrsta dagsetning aš vori į sušurlandsundirlendi sem tuttugutigahiti eša meira męlist žar. Žann sjöunda kom enn eitt dagshitametiš žegar Reykir i Fnjóskdal męldu 20,8°(20,2° Teigarhorn 1937). Žann įttunda komst svo hitinn ķ 18,0 stig į Kirkjubęjarklaustri sem ekki er žó neitt met. Sama mįnašardag įriš 2006 męldust hins vegar 22,4 stig į Hęli ķ Hreppum og daginn eftir 22,0 į Hjaršarlandi. Ašeins į eftir fyrsta tuttugustigadeginum į svęšinu nśna! 

Fjölmög dagshitamet og mįnašarmet voru sett į vešurstöšvum meš mislanga athugunarsögu žessa daga. En hér veršur lįtiš stašar numiš.


Febrśarhlżindi

Žegar febrśar er hįlfnašur er mešalhitinn ķ Reykjavķk 4,05 stig. Hann hefur ašeins einu sinni veriš meiri fyrstu 14 dagana. Žaš var įriš 1932 žegar hann var 4,5 stig en sį  mįnušur tók enn meiri hlżindakipp seinni hlutann og endaši meš mešalhita upp į ótrśleg 5,0  stig. Hann er langhlżjasti febrśar sem męlst hefur į landinu og ķ Reykjavik. Mars var 1932 meš 2,9 stig.

Nęsti mįnušur hvaš hlżindi varšar fyrri helming febrśar er 1940 meš 4,3 stig. Sķšan kólnaši žaš įr svo mįnušurinn endaši ķ 1,3 stigum. Nęstir i hlżindum fyrstu 14 dagana eru svo 1991, 1965 og 1959 meš 3,7 stig. En lokatölurnar žau  įr voru 2,2 stig, 4,1 og 2,3 stig. Febrśar 1965 er sem sagt nęst hlżjasti febrśar ķ Reykjavķk. Mešalhitinn i mars žaš įr var hins vegar -0,1 stig ķ Reykjavķk og mį sį mįnušur jafnvel kalla upphaf hafķsįranna illręmdu. Fleiri dęmi eru um žaš aš fyrri hluti febrśar eša hann allur hafi veriš mjög hlżr en į eftir fylgi kaldur mars,alvöru vetrarmįnušur.

Vetrarhlżindi, jafnvel ķ margar vikur samfellt, eru engin trygging fyrir žvķ aš voriš komi snemma. Žaš gerist samt stundum. En vetrarhlżindi, sem eru reyndar tiltölulega algeng ķ  einhvern tķma, eru ekki vorvešur. 

Žaš sem er sérstakt viš žennan vetur eru nęr stanslaus hlżindi sķšan ķ október žó ašeins hann og desember hafi veriš ķ hęstu hęšum hvaš hitann varšar fyrir žį mįnuši. Hinir mįnušušnir hafa veriš hlżir en ekki afburšahlżir. Svo er eftir aš sjį hvernig febrśar allur mun koma śt ķ žeim efnum. 

Į Akureyri er mešalhitinn nśna ķ febrśar enn hęrri en ķ Reykjavik, 4,58 stig og enn žį meiri į Dalatanga į austfjöršum žar sem hann er 5,66 stig og 5,30 stig į Höfn i Hornafirši.

Hlżjasti allur febrśar sem męlst hefur į vešurstöš į Ķslandi er 5,9  stig į Sušureyri og ķ Vķk ķ Mżrdal įriš 1932.

Hvergi er nś alhvķtt af snjó į landinu į vešurstöš og ašeins į stöku staš er jörš flekkótt.


Nś hallar undan fęti ķ hlżindamįlum

Žegar 20 dagar eru lišnir af desember er hann enn sį hlżjasti ķ Reykjavķk fyrir žį daga. Mešalhitinn er 5,6 stig. Nęstur kemur desember 1987, 5,4 stig, 2002, 5,3 stig, 1933, 4,7 stig og 1978, 4,3 stig. Hlżjastur allra desembermįnaša ķ heild ķ Reykjavik er sį įriš 2002 sem var 4,5, 1933 4,4 stig  og 1987, 4,2 stig. Žessir mįnušir eru ķ sérflokki mešal desembermįnaša žvķ sį sem nęstur kemur er desember 1946 sem męldist "ašeins" 2,9 stig žegar hann var allur. Žetta eru žvķ gull, silfur og bronsmįnušurnir fyrir desember ķ Reykjavik.

En nś hefur kólnaš og mun kólna enn žį meira svo öruggt mį heita aš žessi desember sem nś er aš lķša falli af veršlaunapalli hvaš hitann varšar, jį, meš sneypu og skömm, sem einn af žremur hlżjustu desembermįnušum! 

Fyrsta frostiš ķ Reykjavik ķ žessum mįnuši var ķ gęr en fyrsti alhvķti dagurinn į vešurstöšinni var ķ morgun og snjódżpt var 7 cm. Ķ fyrradag var jörš talin hįlfhvķt.

Žannig fór nś žaš.

Sumir fagna snjónum en alls ekki allir eins og mętti žó halda eftir fagnašarópum fjölmišla yfir žvķ aš lķkur sé į hvķum jólum. Į fasbókarsķšu minni, sem vitanlega er takmörkuš viš fįa, hafa žó komiš "lęk" svo mörgum tugum skiptir žegar ég segist kunna aš meta hlżindin og fagni ekki snjóum!


Enn žį hlżindamet i Reykjavķk

Žegar desember er rśmlega hįlfnašur er hann enn sį hlżjasti sem męlst hefur ķ Reykjavķk. Mešalhitinn er 6,1 stig sem er heilum fimm stigum yfir mešallagi sķšustu 30 įra en 4,9 yfir mešallagi fyrstu 16 desemberdaganna į okkar öld. Jį, fyrri hluti desembermįnašar hefur ekki veriš sérstaklega hlżr į okkar nżbyjušu öld mišaš viš svo marga ašra daga og mįnuši aldarinnar. Žar munar ekki svo litiš um hina köldu desemberbyrjun įriš 2011 sem er sś nęst kaldasta eftir aldamótin 1900 en kaldara var fyrstu 16 desemberdagana įriš 1950. 

Nęst hlżjustu 16 fyrstu dagarnir ķ desemeber ķ borginni voru įrin 1987 og 2002 meš 5,4 stig en 1978 meš 5,3 stig. Hlżjustu desembermįnušir žegar hann var allur lišin voru 2002, 4,5 stig, 1933 4,4 stig og 1987,4,3 stig.

Ķ žessu sambandi mį minna į žaš aš október var sį nęst hlżjasti sem męlst hefur bęši ķ Reykjavķk (reyndar ómarktękur munuur žar į honum og žeim hlżjasta 1915) og į Akureyri. Nóvember var einnig hlżr en ekki ķ hęstu hęšum tiltölulega. En svo kemur žessu desember sem reyndar er ekki nema hįlfnašur. Žetta veršur žvķ aš teljast nokkuš óvenjulegt įstand. En óvenjulegt įstand yfir einhvern tķma ķ vešrinu ķ einhverjum įrum er reyndar einmitt hiš venjulega! 

Mešalhitinn mun liklega halda sér ķ hęšunum nęstum tvo daga en sķšan er spįš kaldara vešri og jafnvel snjókomu. Svo gęti žį fariš aš žessi desember verši um įramót ekki ķ röš žeirra allra hlżjustu ķ Reykjavķk eša annars stašar.

Įriš stefnir žó ķ žaš ķ Reykjavķk aš verša meš allra hlżjustu įrum. 

 


Sķškomnasta haustfrost męlinga ķ Reykjavķk

Aš morgni 16. nóvember sżndi kvikasilfurslįgmarksmęlir ķ Reykjavķk -0,3 stig. Žaš er fyrsta frostiš į žessu hausti. Og žaš sem meira er: Aldrei hefur fyrsta frost aš hausti komiš jafn seint. Gamla metiš var 11. nóvember į žvķ gósenįri 1939. Žaš įr skartar žó enn flestum frostlausum dögum frį vori til hausts eša 202 dögum. En nęst aš žvķ leyti er einmitt okkar įr meš 200 daga. Mešaltal fyrsta frosts į žessari öld er 9. október en nęstu 60 įrin žar į undan 5.-6. október. Lengd frostlausa timabilsins frį vori til hausts į okkar öld til 2015 er 149 dagar en frį 1920 til 2015 144 dagar.

Ķ gęr og ķ morgun var talin flekkótt jörš af snjó ķ Reykjavķk en žar hefur enn ekki oršiš allhvķt jörš. Bśast mį viš alhvķtri jörš aš mešaltali fyrstu vikuna ķ nóvember en eins og meš frostiš er talsveršur breytileiki milli įra.

Meš fęrsluni fylgir fylgiskjal žar sem eru dagsetningar į sķšata frosti aš vori og fyrsta frosti aš hausti frį stofnun Vešurstofunnar įriš 1920. En auk žess tölur frį fyrri tķmabilum žegar męlt var en taka ber žeim męlingum meš nokkru meiri varśš. Ķ skjalinu eru lķka dagsetningar į alhvķtri jörš sķšast į vorin og fyrst į haustin frį 1920. Į blaši 2 į fylgiskjalinu er fjöldi frostdaga ķ hverjum mįnuši ķ Reykjavķk en tölurnar fyrir įrin 1907-1919 eru lįgmarkstölur žvķ žį voru ekki neinar lįgmsrksmęlingar en lesiš į męla į föstum athugnartķmum.  

 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Tuttugu stiga hiti męldur į Ķslandi 1920-1948

Ķ Fylgiskjalinu viš žessa bloggfęrslu mį sjį allar tuttugu stiga hitamęlingar į vešurstöšvum į Ķslandi frį stofnun Vešurstofunnar 1920 til 1948.

Žess ber aš geta aš hįmarksmęlingar voru ekki į öllum stöšvum. Stundum męldu stöšvar įn žeirra 20 stiga hita eša meira į föstum athugunartķmum, nįnast alltaf klukkan 14 aš ķslenskum mištķma. Žęr męlingar eru hér skįletrašar. Nokkrar skeytastöšvar įn  hįmarksmęlis męldu į enn öšrum tķmum og eru hér lķka skįletrašar en tekiš fram klukkan hvaš męlingin var gerš. Žetta ętti allt aš vera aušskiliš.

Viš hvern dag, i dįlkum til hęgri, kemur fram hve margar stöšvar voru meš hįmarksmęlingar og reiknaš hve hįtt hlutfall žeirra męldu 20 stiga hita eša meira.Stöšvar sem ekki voru meš hįmarksmęla eru ekki ķ žeim śtreikningum, jafnvel žó slķkur hiti hafi veriš lesin į athugunartķmum og einhvern dag jafnvel eingöngu į slķkri stöš. (Į žessu er ein undantekning, jślķ 1944, sem gerš er grein fyrir į viškomandi staš ķ dagalistanum) Af žessum įstęšum getur žaš komiš fyrir aš einhvern daginn sé ekki neitt hitahlutfall reiknaš žó einhver eša einhverjar stöšvar sem ekki höfšu hįmarksmęla hafi męlt 20 stig į athugunartķmum en engar stöšvar meš hįmarksmęla. Listunm er žannig rašaš aš byrjaš er į sušausturlandi en sķšan fariš réttsęlis um landiš og endaš į Berufirši.

Žaš veršur aš segjast aš żmsar hįmarksksmęlingar žessara įra eru ekki sérlega trśveršugar, sérataklega fyrir 1930 en um žaš leyti skįnar og ę meira er į lķšur. Žęr męlingar sem ég tel mjög ótrśveršugar eru žó teknar meš en meš smęrra letri en žęr stöšvar sem ķ hlut eiga eru EKKI reiknašar meš tuttugu stiga hlutfallinu. Einstaka sinnum fyrstu įrin eru męlingar ķ stöku mįnušum į einhverri stöš augljóslega algjörlega śt ķ hött og žeim er žvķ alveg sleppt. Er žessa getiš ķ athugasemdunum til hęgri žeegar žaš kemur fyrir. Žęr stöšvar sem liggja til grundvallar ķ hlutafallsreikninunum eru žęr stöšvar meš hįmarksmęla sem koma fram ķ viškomandi mįnuši ķ Vešrįttunni, mįnašarriti Vešurstofunar, stöku sinnum reyndar ekki fyrr en ķ nęsta mįnuši eša jafnvel enn seinna. Stundum tek ég žó meš stöšvar sem fį ekki rśm i Vešrįttunni af einhverjum įstęšum, ašallega Grķmsey og Eyrarvakka. Stöšin į Lambavatni, sem įrum saman var eitthvaš biluš, er aldrei meš ķ  hlutfallsreikningunum žóķ męlingar žašan séu birtar eins og ašrar en  žį meš smęrra letri og til hęgri er gefin upp mmesti hiti į stöšinni sem lesin var į męli į föstum athugunartķmum. Sést žį reyndar vel hve hįmarksmęlingarnar žar eru ótrśveršugar. Sami hįttur er hafšur į meš ašrar stöšvar sem eru meš sérlega ótrśveršugar hįmarksmęlingar aš mķnu mati. Og eins og ašur segir eru žessar stššvar ekki hafšar meš ķ hlutfallsreikningunum. Žaš breytti reyndar litlu žó žęr vęru meš en mér finnst réttara aš sleppa žeim bara ķ žeim śtreikningum žó hitatölurnar sjįfar frį žeim fylgi hér meš meš. Ekki er žar meš sagt aš 20 stiga hiti eša meira hafi ekki komiš einhvern tķma į žessum stöšvum ķ raun og veru žó męlingarnar i heild séu ótrśveršugar. Allt er žetta nokkuš matsatriši.

Reyndar eru żmsar ašrar stöšvar stundum grunsamlegar hvaš hįamrkshitann snertir. Mį žar nefna Hvanneyri, Hamraenda ķ Dölum, Eišar, Hallormsstaš, Hlķš ķ Hrunamannahreppi, og jafnvel Grķmsstaši og Teigarhorn. Og fleiri. Allar męlingar į žessum įrum, nema ķ Reykjavik frį 1947,voru geršar ķ veggskżlum sem fest voru į hśsveggi en ekki ķ frķstandandi skżlum eins og sķšar varš og eru veggskżlamęlingar ekki alveg sambęrilegar viš seinni tķma męlingar. En samt! 

Žrįtt fyrir żmis įlitamįl og vafaatriši mį glögglega sjį į hitalistunum hvenęr komu óvenjulega hlżir dagar, einn stakur eša žį fleiri ķ röš. Hér eru allir samfelldir hitadagar hafšir i samhangandi röš ķ listunum, lķka yfir mįnašarmót, en žegar dagur stendur alveg stakur eša eitthvaš lķšur į milli daga meš 20 stiga hita er haft bil į milli žeirra. Žar sem margar stöšvar męla 20 stig eša meira į einum degi eša röš daga er hęsti hitinn ķ syrpunni merktur meš raušu letri svo hann blasi fremur viš lesenda. Ekki er haft fyrir žessu ķ stuttum runum žar sem hįmarkshitinn er tiltölulega lįgur. Hitabylgjuhlutfall sem nęr 30% eša meira er svartletraš en raušletraš ef žaš nęr 40% eša meira. Aušvelt ętti žvķ aš vera aš finna alvöru hitabylgjur. Žęr eru sannarlega ekki įrlegur višburšur.

Žetta er tekiš upp śr vešurbókum sem einstaka eru komnar į tölvu en flestar eru bara handskrifašar af vešurathugunarmönnum. Ekki er sem sagt bśuš aš tölvuskrį žessar bękur nema eina og eina.En frį 1949 hefur žaš veriš gert.

Villur og hnökrar geta veriš ķ fylgiskjalinu.

Jś, jś, žessi fortķšaržrį vekur aušvitaš engan įhuga nema hjį mestu og allra einkennilegustu vešurnördunum. En til žess er lķka leikurinn geršur!


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Hitabylgjan ęfintżralega ķ jśli 1944

Sś hitabylgja sem nįš hefur til hlutfallslega flestra vešurstöšva, a.m.k., fram į žessa öld, kom ķ jślķ 1944. Žį męldust einhvers stašar į landinu tuttugu stiga hiti eša meira dagana 17.-23. Reyndar naut bylgjan sķn best į sušur og vesturlandi žó hśn kęmi vķša viš.

Manudaginn 17. tók hlżtt loft śr sušri eša sušaustri aš berast til landsins vegna įhrifa hęšarsvęšis austan viš land og lęgšar sušvestur af žvķ og fór hitinn ķ 25 stig į Hallormsstaš. Skżjaš var ķ austanįtt og um tķma rigndi noršaustast į landinu. Nęsta dag męldu 13 vešurstöšvar inn til landsins,  af alls 28 stöšvum meš hįmarksmęla, tuttugu stiga hita eša meira, mest 24,5 stig į Hallormsstaš og mešalhitinn var žar 18.0 stig. Reyndar er til ótraust męling į Egilsstöšum upp į 27 stig į hįdegi.Hitabylgjuvķsitalan, hlutfall vešurstöšva meš hįmarksmęla sem męldu 20 stiga hita, var komin ķ 46% sem žykir mikiš. Mešaltal hįmarkshita į landinu var 19,1°en lįgmarkshita 11,0°og mešaltal žessa 15,0 stig. Loftžrżstingur fór nś hękkandi og alla dagana 18.-22. var hęgvišri og breytileg įtt og vķša bjartvišri. Hlżtt loft var ķ hįloftunum yfir landinu.Kortiš sżnir įstandiš viš sjįvarmįl og ķ 500 hPa fletinum žegar hlżja loftiš var aš berast til landsins. Stękkar viš smell.

rrea00119440718.gif

Nęsti dagur bętti um betur meš hitann en žį var helmingur vešurstöšva meš hįmarksmęla meš tuttugu stiga hita eša meira, vķšast hvar um land nema į Vestfjöršum og miš noršurlandi. Hlżjast varš 26,4 stig į Kirkjubęjarklaustri og fór hiti ekki hęrra žar žessa heitu daga en mešalhitinn į stašnum var 19,6 stig. Mešaltal hįmarks-og lįgmarkshita į landinu var hins vegar 19,9 og 9,3 stig meš mešaltal upp į 14,6 stig. Alls stašar var bjartvirši nema hvaš žokulofts gętti viš Breišafjörš. 

Fimmtudagurinn 20. var hįmark hitabylgjunnar hvaš fjölda stöšva varšar sem męldu 20 stiga hita. Žęr voru hvorki meira né minna en 22 af 28 stöšvum meš hįmarksmęla eša 79%. Žaš er einfaldlega ķ beinum tölum hęsta hlutfall meš 20 stiga hita nokkurn dag sķšan Vešurstofan var stofnuš, en ekki er kannski hęgt aš bera žaš hiklaust saman viš hitabylgjuhlutfalliš ķ hinum miklu hitabylgjum sķšari įra. En ljóst er  žessi hitabylgja er meš žeim allra mestu fyrr og sķšar. Sólin skein glatt nęstum žvķ alls stašar en hafgola fór aš leita inn į land fyrir noršan er leiš į daginn. Mešaltal lįgmarks-og hįmarkshita į landinu var 21,5 og 9,8 stig eša 15,7 stig aš mešaltali. Hlżjast varš 26,4 stig į Žingvöllum (25,0 kl. 17). Į Hęli ķ Hreppum var hitinn 24,5 į hįdegi en žvķ mišur féllu hįmarksmęlingar žar nišur ķ žessum mįnuši.Hitinn ķ Reykjavķk fór ķ 20,3 stig en sólarhringsmešaltališ reikna ég 16,3 stig.

Į föstudeginum 21. męldist mesti hitinn į vešurstöš ķ bylgjunni,26,7 stig,ķ Sķšumśla ķ Hvķtįrsķšu, sem er mesti hiti sem žar var męldur mešan stöšin var ķ gangi,en fęrri stöšvar en daginn įšur męldu yfir 20 stig,eša 57%. Mešaltal lįgmarks-og hįmarkshita var 20,8° og 10,8° og mešaltal žess 15,8 stig. Landsmešalhiti gerist ekki mikiš hęrri en lķklega hefur landsmešalhiti allra stöšva žó veriš eilķtiš lęgri  en mešaltal lįgmarks-hįmarkshita stöšva meš slķka męla. Hitinn fór ķ 22,3 stig ķ Reykjavķk. Mešalhiti sólarhringsins žar var 17,1 stig og bęši žessi dagur og dagurinn į undan, sem voru sólbjartir frį morgni til kvölds, eru metdagar aš mešalhita aš mķnum skilningi fyrir viškomandi daga ķ borginni og aš mķnu viti hafa ašeins tķu dagar (allt įriš)veriš hlżrri en seinni dagurinn frį stofnun Vešurstofunnar 1920. rrea00219440721.gifĮ Hęli, žar sem ekki var hįmarksmęlir, var hitinn 24,6 stig kl. 17 og 24,0 į hįdegi og hefur hįmarkshitinn įreišanlega fariš ansi hįtt. Į Žingvöllum fór hitinn ķ 26,5 stig. Um kvöldiš į mišnętti var śtreiknuš žykktin upp ķ 500 hPa flötin 5605 metrar yfir mišju landi eša nįkvęmlega sś sama og žegar 30 stiginn męldust ķ Hallormsstaš 17. jślķ 1946 eins og sagt er frį ķ sķšasta hitabylgjupistli. Meira skżjaš  var fyrir noršan og austan žennan dag en daginn įšur og žokuloft leitaši inn į land į Vestfjöršum og viš Breišafjörš og sums stašar annars stašar viš sjóinn. Bjart var į öllu sušur og vesturlandi og sķšdegis glašnaši til fyrir noršan meš įgętum hita inni ķ sveitunum. Sjį fylgiskajališ. Kortiš til vinstri sżnir hitann ķ 850 hPa fletinum į mišnętti daginn sem hitinn fór hęst. Landiš er umlukiš mjög hlżju lofti. 

Nęsta dag voru noršur og austurland alveg dottin śt meš hitann en heilmikill kraftur var enn ķ hitabylgjunni į sušurlandi og vesturlandi meš mestan hita upp į 24,0 stig į Sįmsstöšum i Fljótshlķš. Ķ Reykjavik fór hitinn ķ 20,2 stig og var žaš žį žrišji dagurinn ķ röš sem hitinn žar nįši tuttugu stigum en metiš er fjórir dagar ķ įgśst 2004. Hitabylgjuvķsitalan žennan dag var 29%.Um morguninn męldist mest loftvęgi ķ mįnušinum, 1028,6 hPa į Akureyri.

Alla dagana 18.-22, var mikiš sólskin į Akureyri og ž. 23.var žaš einnig talsvert. Hitabylgjan nįši sér žó į Akureyri ekki eins vel į strik og į sušur og vesturlandi. Ašeins einn dag nįši hitinn žar tuttugu stigum. 23,0 stig žann 20. Varla žarf aš taka žaš fram aš hlżtt var žessa daga lķka į vešurstöšum žó žęr hafi ekki męlt 20 stiga hita. Į Stórhöfša ķ Vestmannaeyju fór hitinn t.d. ķ 19,0 stig ž. 20. og 19,5 stig sama dag ķ Fagradal i Vopnfirši,en 16,8 stig męldust ķ Grķmsey ž. 19. Eins og sjį mį ķ fylgiskjalinu męldu 8 vešurstöšvar sem ekki voru meš hįmarksmęli 20 stiga hita į einhverjum athugunartķmum (Hęll talinn hér meš stövum meš hįmarksmęli žó hann hafi raunar ekki veriš žaš). Vešurstöšvarnar sem męldu meš fullri vissu 20 stiga hita eša meira voru sem sagt 36 af 49 vešurstöšvum sem voru ķ gangi žennan mįnuš. (Vandręšastöšin Lambavatn ekki talin meš). Ef viš segjum aš žęr stöšvar sem eftir eru hafi ekki nį nįš 20 stiga hita veršur hlutfalliš samt 73% af öllum 49 stöšvunum. Żmsar stöšvar įn hįmarksmęlis sem męldu hįan hita į athugunartķmum, en žó undir tuttugu stigum, hefšu vel getaš męlt 20 stig ef žęr hefšu veriš bśnar hįmarksmęlumm jafnvel flest allar. Žetta mį sjį ķ višauka fylgiskjalsins.     

Sunnudaginn 23. var hitabylgjan aš syngja sitt sķšasta en žį męldust 20,7 stig į Hallormsstaš. Hins vegar męldist žį mesti hiti alls mįnašarins į Sušureyri 17,5 stig og į Žórustöšum ķ Önundarfirši var hitinn 18,0 stig kl.14. Segja mį žó aš hitabylgjan hafi ekki snert Vestfirši noršan viš Patreksfjörš. Žar var oft skżjaš og žoka aš flękjast žessa hlżju daga eins og var lķka viš sjóinn į noršur og austurlandi. En alls stašar var śrkomulaust į landinu mešan mesta  hitabaylgjan stóš yfir. 

Ķ heild var žessi jślķ vel hlżr, sérstaklega į sušur og vesturlandi. Bęši į Hęli ķ Hreppum og Sįmsstöšum ķ Fljótshlķš er hann talinn sį nęst hlżjasti meš mešalhita upp į 13,4 og 13,0 stig. Ķ Reykjavķk var mešalhitinn 12,6 stig. En ekki var žó hlżtt alla daga. Ašfaranótt hins 27. var mjög köld og žį męldist mesta frost sem męlst hefur į vešurstöš į lįglendi į landinu ķ jślķ, -4,0 stig į Nśpsdalstungu ķ Mišfirši og vķša var frost inn til landsins į noršur og austurlandi. Minna žessir "öfgar" į žaš hvaš vešurlag getur veriš breytilegt ķ einum og sama sumarmįnušinum į Ķslandi, hvaš žį ķ öšrum mįnušum.

Fylgiskjališ juli 1944 sżnir tuttugu stiga hita hvern dag sem męldist į vešurstöšvum meš hįmarksmęla og einnig skįletraš įlestur į athugunartķmum er nįšu tuttugu stigum į vešurstöšvum sem ekki voru meš hįmarksmęla.

Fylgiskjal merkt 1944 sżnir vešurkort af Ķslandi kl. 17 21.jślķ 1944, daginn sem hitabylgjan var śtbreiddust. Kortiš er ansi magnaš og stękkar mjög ef smellt er į žaš.

 

 

 

 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Tuttugu stiga hiti eša meira ķ aprķl

Hiti hefur nokkrum sinnum komist ķ tuttugu stig eša meira ķ aprķl į landinu. Žaš geršist fyrst svo örruggt sé 25. aprķl 1984. Žį fór hitinn ķ 20,4  stig ķ Vopnafjaršarkauptśni, 20,1 į Neskaupstaš og 20,0 stig į Seyšisfirši. Glašasólskin var į noršur og austurlandi. Daginn eftir gerši Seyšisfjöršur enn betur og męldist žar žį hitinn 21,0 stig. Var žaš mesti hiti sem męlst hefur į landinu ķ aprķl fram til įrsins 2003.Mešalhiti žess dags į Akureyri var 14.7 stig sem žętti mjög gott um hįsumariš og er žaš mesti mešalhiti nokkurs aprķldags žar. Hlż hęš var austan og sušaustan viš landiš og hlżtt ķ hįloftunum eins og sjį mį į kortinu fyrir kl 24 žennan dag sem sżnir hitann ś 850 hPa fletinum ķ um 1400 metra hęš.Žaš stękkar viš laufléttan smell!

rrea00219840426_1280622.gif 

Įriš 2003 męldist tuttugu stiga hiti eša meira dagana 18. og 19 aprķl. Fyrri daginn, sem var föstudagurinn langi, sólrķkur vel, var aprķlmetiš slegiš į landinu žegar hitinn fór ķ 21,1 stig į Saušanesi. Sama dag fór hitinn ķ 20,8 stig į Mišfjaršarnesi, 20,6 į Skjaldžingsstöšum ķ Vopnafirši, 20,4 į Raufarhöfn og 20,0 stig į Mįnįrbakka. Hvaš sólarhringsmešaltal snertir er žetta reyndar hlżjasti aprķldagur į landinu, 11,1 stig, frį 1949 aš telja en frį žvķ įri liggja dagsmešaltöl į lausu. Žetta er um žaš bil 9 stig yfir langtķmamešallagi dagsins. Og dagurinn er lķka meš hęsta mešaltal lįgmarkshita į aprķldegi, 7,5 stig og er hinn mikli  mešalhiti ekki sķst žvķ aš žakka. Mešalhitinn į Akureyri var ašeins 0,1 stig undir metdaginum 1984. Nęsta dag sló Hallormsstašur dags gamalt aprķlmetiš fyrir hįmarkshita meš hita upp į 21,4 stig en į Neskaupstaš fór hitinn ķ 20,9 stig en, 20,8 ķ Vestdal ķ Seyšisfirši,  20,7 į Hśsavik, 20,2  stig į Svķnafelli į Śthéraši og 20,0 stig ķ Įsbyrgi og į Dalvķk. Žessi dagur var svalari en sį er į undan kom meš mešalhita upp į 7,5 stig.Žessa daga var hęš yfir Noršurlöndum og  hlżr hóll yfir Noršusjó og hlż tunga langt noršur ķ höf og var Ķsland ķ vesturjašri hennar. Į korinu mį sjį vešur į landinu į hįdegi föstudaginn langa 2003. Bjart var į noršur og austurlandi og hiti 18 stig į Raufarhöfn! 

2003-04-18_12_1280624.gif
  

Ķ aprķl 2007 komu tvęr tuttugustigasyrpur meš um žriggja vikna millibili og veršur žaš aš teljast einsdęmi. Sś fyrri var strax 3. aprķl en žį męldust 21,2 stig į Neskaupstaš og 20,9 į Kollaleiru ķ Reyšarfirši. Vestanįtt var meš hlżrri hęš fyrir sunnan land.

Tvo sķšustu dagana, sem voru bjartir į noršur og austurlandi, kom svo mesta hitabylgja ķ aprķl į landinu sem męlingar nį yfir. Fór žį hitinn til dęmis ķ 23,0 stig ķ Įsbyrgi, sem er aprķlmet į landinu, 22,0 į Möšruvöllum ķ Hörgįrdal, 21,9  į Stašarhóli, sem er mesti aprķlhiti į mannašri vešurstöš, 21,7 stig į Végeirsstöšum og 21,5 stig į Akureyri og ķ Lerkihlķš ķ Vaglaskógi. Alls męldist tuttugu stiga hiti eša meira į 17 vešurstöšvum, žar af fjórum mönnušum eša tęp 9% stöšva. Žar meš er žetta hitavęnasti aprķldagur sem męlst hefur fyrir hįmarkshita og skartar ķslandsmetinu, 23,0 stig ķ Įsbyrgi eins og įšur segir. Daginn eftir męldist tuttugu stiga hiti eša meira į fjórum stöšvum og žar af žremur mönnušum. Hlżjast varš žį 21,6 stig į Végeirsstöšum. Fjöldi aprķlhitameta voru slegin žessa daga  žó hitinn hafi ekki nįš 20 stigum į flestum stöšvum. Enn var hęš fyrir sušaustan land og hlż tunga lį beint yfir landiš śr sušaustri Hvaš mešalhita snertir skįkušu žessir dagar ekki 18. april 2003. Mešalhiti žeirra į landinu voru 10,4 og 10,8 stig. Hins vegar er sį 29. meš hęsta mešaltal hįmarkshita nokkurs dags ķ aprķl, 15,0 stig en dagurinn į undan meš 14,7 stig og dagurinn į eftir 14,6 stig. Žessir žrķr dagar 28.-30. aprķl flagga žvķ mesta hįmarkshita aprķldaga frį a.m.k. 1949. Sį fjórši er svo 18. aprķl 2003, dagurinn meš mesta mešalhitann, meš 14,0 stig aš mešaltali hįmarkshita. Į kortinu sést įstandiš ķ 850 hPa fletinum į mišnętti 30. aprķl 2007. Žaš stękkar ef smellt į žaš og veršur larger than life!

rrea00220070430.gif

Žann 9. Aprķl įriš 2011 męldist hitinn į Skjaldingsstöšum 20,2 stig. Sķšan hefur ekki męlst 20 stiga hiti į landnu ķ aprķl.

Tuttugu stiga hiti eša meira ķ aprķl hefur ašeins męlst į stöšvum į noršausturlandi til austfjarša, nįnar til tekiš frį Dalvik austur um aš Reyšarfirši, aš einni vešurstöš undanskilinni. Į Brśsastöšum ķ Vatnsdal męldust 20,3 stig hitadaginn mikla 29. April 2007. Vešurstöšvar eru nś miklu fleiri į okkar öld en į nokkru sinni fyrr og eflaust hefši einhvers stašar męlst tuttugustiga aprķlhiti į hlżindaskeišinu į fyrri hluta 20. aldar ef vešurstöšvar hefšu žį veriš jafn margar og nś og jafnvel į öšrum tķmabilum. Reyndar er til į skrį męling į Seyšisfirši upp į 21,4 stig 16. aprķl 1908. En einhvern veginn finnst manni žaš ekki sérlega sannfęrandi žó fremur hlżtt hafi veriš. Žetta var lesiš į męliš  į athugunartķma en hįmarksmęlir var ekki į stašnum.   

Ķ žessu sambandi mį muna aš einu sinni hefur ķ mars  męlst 20,5 stiga hiti. Žaš var į Kvķskerjum hinn 29. įriš 2012.    

Mesti aprķlhiti sem męlst hefur į Vestfjöršum er 17,7 stig į Hólum ķ Dżrafirši ž. 29. įriš 2007. Į vesturlandi hefur mest męlst daginn eftir, 19, 2  stig ķ Įsgarši ķ Dölum. Į sušvesturlandi, frį Mżrdal til Reykjavķkur  hefur męlst mest 16,7 stig ž. 29. įriš 2007 į Sįmsstöšum ķ Fljótshlķš. Įriš 1975 męldust  svo snemma sem 3. aprķl 16,0 stig į Vatnsskaršshólum og 15,8 stig ķ Vķk ķ  Mżrdal og var žaš sannarlega óvenjulegt vešuratvik. Sušausturland er eini landshlutinn sem ekki į aprķlmetiš frį hitabylgjunni 2007. Žar hefur mesti aprķlhiti oršiš 18,4 stig ž. 27. į Fagurhólsmżri gošsagna vešurįriš 1939. Mesti aprķlhiti ķ Reykjavķk er ašeins 15,2 stig frį žeim 29. įriš 1942.              

Į sumardeginum fyrsta hefur aldrei męlst tuttugustiga hiti į landinu. Litlu munaši žó į žeim degi 1976 žegar hitinn į Akureyri fór ķ 19,8 stig hinn 22.


Óvenjulegur sólskinsdagur

Ķ gęr skein sólin ķ Reykjavķk ķ 11,4 klukkustundir. Žaš gerist alloft aš sól skķn įlķka mikiš eša meira žennan almanaksdag. Žetta er mjög snemma vors og žess vegna veršur hiti aldrei sérlega mikill slķka sólskinsdaga. Stundum hefur jafnvel ekki hlįnaš allan daginn žrįtt fyrir mikiš sólskin.

En öšru mįli gegndi žó um gęrdaginn. Žį komst hitinn ķ 11,2 stig į kvikasilfursmęlinum en 11,7 į sjįlfvirka męlinum. Hitinn var yfir tķu stigum samfellt frį um klukkan 2 til 6 sķšdegis. Mešalhiti sólarhringsins var 6,1  stig sem er svo sem ekkert sérstakt og mjög kólnaši žegar kvölda tók. 

Mesti hiti sem męlst hefur žennan dag hingaš til į kvikasilfursmęli ķ Reykjavķk er 11,4 įriš 1945 en žį mįtti heita sólarlaust. Hitinn ķ gęr er žvķ nęst mesti hiti sem męlst hefur žennan dag į kvikasilfursmęli en ef mišaš er viš sjįlfvirka męlinn hefur aldrei męlst jafn mikill hiti 14. aprķl ķ Reykjavķk. 

Og žetta er langmesti hiti sem komiš hefur ķ Reykajvķk į miklum sólskinsdegi (yfir tķu klukkutunda sól) į žessari dagsetningu. Ašra slķka daga hefur hitinn ekki nįlgast tķu sitgin.

Vķša varš hlżtt. Hiti komst yfir tķu stig į fjölmörgum vešurtöšvum, mest 12,1  stig į Sįmsstöšum ķ Fljótshlķš og Skrauthólum į Kjalarnesi. Miklu meiri hiti hefur žó oft męlst į žessum įrstķma į landinu og lķka ķ Reykjavik en hvaš borgina snertir hefur žaš žį veriš ķ skżjušu vešri.

En žaš sem gerir gęrdaginn sem sagt alveg sértakan fyrir höfušrborgarbśa er žaš aš aldrei hefur hiti stigiš eins hįtt ķ glampandi sól 14. aprķl sem einmitt ķ gęr.

 


Śrkomumet ķ janśar

Žennan dag, 10. janśar,  įriš 2002 męldist mesta sólarhringsśrkoma sem męlst hefur ķ nokkrum mįnuši į landinu į vešurstöš. Śrkoman var 293,3 mm į Kvķskerjum. Žetta er talsvert meiri śrkoma heldur en aš mešaltali męlist fyrstu žrjį mįnuši įrsins ķ Reykjavik og reyndar meiri śrkoma heldur en einstaka sinnum hefur męlst į heilu įri į žeim vešurstöšvum žar sem śrkoma er jafnaši lķtil. Į einum sólarhring! Žetta geršist ķ mikilli sunnanįtt og fór hiti žennan dag ķ 15,8 stig į Eskifirši og 15,0 į Dalatanga.

Mikil hlżindi voru framan af mįnušinum og žann 6. męldist mesti hiti sem męlst hafši ķ Reykjavķk ķ janśar, 10,6 stig (var slegiš ž. 4. 2014,10,7°). Sama dag męldist mesti janśarhiti ķ Borgarfirši, 11,8 stig į Hvanneyri og 11,2 stig ķ Stafholtsey. En hęsti  hiti mįnašarins į vešurstöš kom žann 6. žegar 16,2 stig męldust į Seyšisfirši og sama dag fauk janśarmetiš į Nautabśi ķ Skagafirši žar sem hitinn fór ķ 12,5 stig. Žann 16. kom mesti janśarhiti sem męlst hefur viš Mżvatn, 10,2  stig ķ Reykjahlķš. Į sušaustanveršu landinu voru janśarhitamet einnig slegin ķ mįnušinum, 10,6 stig ž.7 į Kirkjubęjarkalustri en daginn įšur 10,6 stig ķ Vķk ķ Mżrdal og sama dag og aftur žann nęsta 10,0 stig į Vatnsskaršshólum. Loks voru met slegin į sušurlandsundirlendi, 11,3 stig į Hellu ž.6. og sama dag 10,2 stig į Jašri ķ Biskupstungum og Hjaršarlandi og 10,0 stig ž. 4. ķ Žykkvabę. Sķšasta žrišjung mįnašarins kólnaši mjög svo mešalhiti alls mįnašarins varš ekki żkja hįr žó hann vęri vel yfir mešallagi. 

Mįnašarśkoman į Kvķskerjum žennan mįnuš įriš 2002 var 905,3 mm og er žaš mesta mįnašarśrkoma sem męlst hefur į vešurstöš ķ janśar og sś nęst mesta ķ nokkrum mįnuši. Žetta er į einum mįnuši rśmum 20 mm meiri śrkoma en mešalįrsśrkoman ķ Reykjavķk į žessari öld. Į Fagurhólsmżri og ķ Snębżli var śrkoman einnig sś mesta sem męlst hefur ķ janśar.

Janśar 2002 var žvi engan veginn hversdagslegur vetrarmįnušur.


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband