Fęrsluflokkur: Vešurfar

Hitabylgjan

Allmikil hitabylgja gekk yfir landiš ķ  nótt og ķ dag žegar angi af hlżja loftinu i Evrópu barst til landsins.

Strax um mišnętti var hitinn į Tröllaskaga kominn yfir 20 stig og žar og sums stašar annars stašar varš hiti mestur aš nęturželi. Snemma morguns varš sums stašar hlżjast syšst į landinu og vķšar į sušurlandi. Annars var yfirleitt hlżjast sķšdegis eins og oftast er. Ķ Reykjavķk fór hitinn ķ 23.5 stig milli klukkan 13 og 14 į sjįlfvirku stöšunni en 22,7 stig į žeirri mönnušu. Žaš er dagsitamet fyrir mönnušu stöšina en hlżrra hefur veriš nokkra ašra daga  nęrri žeirri dagsetningu og ašra hįsumardaga. Sólarhringsmešaltlaiš er 16,3 stig og er žaš nęst mesta žennan dag sķšan Vešurstofan var stofnuš 1920 en hlżrra var 2008, 16,6 stig žegar hitabylgja  mikla ķ žeim mįnuši var aš byrja.         

Hlżjast varš 24,7 stig į Patreksfirši og 24,5 stig į Tįlknafirši og Hafnarmelum, 24,2 viš Korpu, 24,1 Lambavatni į Raušasandi, 23,8 viš Hafursfell og 23,7 stig į Skrauthólum į Kjalarnesi og 23.8 į stöš vegageršarinnar į Kjalarnesi. Į sušurlandi varš hlżjast 23,3 stig į Žingvöllum og 23,2 stig į Önundarhorni. Hlutfall vešurstöšva sem męldu 20 stiga hita eša meira er eftir hitabylgjutali Trausta Jónssonar 58,7 af hundraši sem er žaš mesta sķšan ķ hitabylgjunni miklu i jślķlok 2008 og ég reikna žennan dag reyndar 9.vķšfemasta hitabylgjudag į landinu sķšan Vešurstofan var stofnuš 1920. Mesti landshiti nįši žó ekki 25 stigum.

Ekki hafa mörg įrshitamet veriš slegin į stöšvum sem nokkuš lengi hafa athugaš. Žó męldist hitinn ķ Ęšey 22,1 stig en žar höfšu įšur męlst mest 21,6 stig į mönnušu stöšunni ķ hitabylgjunni miklu ķ įgśst 2004 en męlingar eru frį 1954. Ķ Sśšavķk męldust 22.4 stig sem er žaš mesta en męlt hefur veriš ķ męlingasögu upp į 23 įr. Į Bjargtöngum męldust 21,6 stig sem er mesti hiti sem žar hefur męlst, frį 1994. Og į Hvalnesi kom met upp į 21,3 stig žsr sem męlt hefur veriš frį įrinu 2000.

Ekki męldist 20 stiga hiti eša meira inni ķ Skagafirši og Hśnavatnssżslum og ekki heldur į Fljótsdalshéraši eša noršanveršum austfjöršum. Og ekki į mönnušu stöšinni į Akureyri og hefur ekki gerst žetta sumar. Hins vegar varš tiltölulega hlżtt į sunnanveršum austfjöršum mišaš viš žaš sem žar gerist. 

Ķ fylgkskjalinu er listi yfir hįmarkshita allra vešurstöšva sem męldu 20 stiga hita eša meira. Stöšvunum er rašaš frį Reykjanesskaga og sķšan noršur og vestur um og endaš į Eyrarbakka. Einnig er tilgreint klukkan hvaš mesti hitinn męldist, td. 14 merkir aš hitinn hafi męlst milli klukkan 13 og 14 en žegar tvęr tölur eru, t.d. 1314, merkir aš hitinn hafi męlst bęši milli klukkan 12 og 13 og milli klukkan  13 og 14. Viš mannašar stöšvar er ašeins tilgreindue hįmarksaitinn en ekki hvenęr hann varš. Stöšvarnar eru ekki ašgreindar eftir rekstrarašilum. 

 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Hitabylgjan ķ maķ 1992

Hitabylgjan ķ maķ 1992 mį teljast fręnka fremur en systir maķhitabylgjunnar 1987. Hlżjasta daginn ķ žeim bįšum męldu 25 af hundraši allra vešurstöšva tuttugu stiga hita sem er met fyrir maķdag.(Um hįsumariš getur žetta hlutfall oršiš hęrra og vel žaš). En bylgjan 1987 stóš lengur, 8 daga ķ röš męldist einhvers stašar 20 stiga hiti į landinu, en fjóra daga ķ röš 1992 og 1987 męldu alls  37 stöšvar 20 stiga hita eša meira en  20 stöšvar  įriš 1992.  

era-i_nat_gh500_gh500-1000_1992052612_06

Kortiš, frį Brunni Vešurstofunnar, sżnir žykkt og hęš 500 hPa flatarins yfir landinu 26. maķ en žykktin, sem sżnd er ķ litum,  er męlikvarši į hita loftsins. Žvķ gulari og brśnni litur žvķ hlżrra. Hlż hįloftahęš er yfir Noršurlöndum og teygja hlżindin sig til austurlands en lęgšarsvęši er viš Gręnland og lęgš sušur ķ höfum. Kortiš stękkar ef smellt er į žaš. Žessi bylgja, hvaš yfir 20 stiga hita varšar, var bundin viš noršaustanvert landiš en tuttugu stiga hiti męldist ašeins į svęšinu frį Hrauni į Skaga  og Dalsmynni ķ Višvķkujrsveit austur og sušur um til Neskaupstašar.  Į Hrauni kom reyndar maķmet, 20,6 stig ž. 26. Bylgjan var ekki žurr eins og 1987 heldur męldist umtalsverš rigning sum stašar į sušur og vesturlandi žį daga sem hśn stóš yfir en  žurrt var yfirleitt fyrir noršan og austan. Mikill munur var į sólskini 1992 og 1987. Ķ bylgjunni 1987 var einstaklega sólrķkt um mest allt land en 1992 var sólarlķtiš eša sólarlaust į sušur og vesturlandi en nokkuš sólfar suma dagana noršanlands og austan en aldrei žó verulega mikiš.

Stóra tromp hitabylgjunnar  1992 er  mesti hiti ķ sem męlst hefur į Ķslandi ķ maķ, 25,6 stig ķ Vopnafjaršarkauptśni. Žaš var fyrsta daginn, 26.  maķ. Žann dag var vķšast hvar śrkomulķtiš en skżjaš en nokkuš sólfar į noršausturlandi inn til landsins. (Žess mį geta aš ž.25. var vķšast hvar sólskin į landinu en engin sérstök hlżindi). Eins og įšur segir męldu žį 25 af hundraši vešurstöšva tuttugu stiga  hita eša meira. Dagurinn er seinna ķ almanakinu en sį 21. sem var hįmark  hitabylgjunnar 1987 og aš mešaltali hlżnar um hįlft stig į landinu milli 21. og 26. maķ. 1992-05-26_12Žennan fyrsta og mesta dag hitabylgjunnar męldist hitinn 25,0 į Raufarhöfn sem er maķmet žar og žar skammt frį męldist mesta sólskin į landinu žennan dag, 9,3 klukkustundir. Į Mįnįrbakka męldist hitinn 23,7 stig, 24,0 į  Garši ķ Kelduhverfi, sem er maķmet,  24,0 stig į Sandi ķ Ašaldal og 22,9 stig į Saušanesi sem er maķmet žau įr sem athugaš var. Mešalhitinn į Akureyri var 16,1 stig sem er dęgurmet. Landsmešalhitinn var  11,56 stig, um fimm stig yfir langtķma mešalhita dagsins, en daginn eftir var hann 11,64 stig sem er nęst hlżjasti maķdagur į landinu frį a.m.k. 1949 en hlżjastur er 3. maķ 2017, 12 stig. Hįmarkshiti var lęgri žann 27. en 26. žó mešaltal sólarhringshita vęri hęrra  og munaši  žar mest um mikinn nęturhita. Žann 27. męldist enn minna sólskin en daginn įšur en Bakkafjöršur, žar sem lengi hefur veriš męlt, krękti žó ķ methita ķ maķ, 21,8 stig. Mikil rigning var sums stašar į vesturlandi. Ķ Hśnavatnssżslum kom ekki 20 stiga hiti ķ žessari hitabylgju en žann 26. Męldust 19,8 stig į Blönduósi, 19,5 ķ Mišfirši og 18,5 stig ķ Hrśtafirši. Žennan dag var hellirigning į sušausturlandi og hitinn į Kirkjubęjarklaustri komst ekki hęrra en ķ 9,6 stig. Kortiš sżnir vešriš į hįdegi į landinu 26. maķ og er śr safni Vešurstofunnar. Žaš stękkar viš smell.      

Nęstu tvo daga męldu 15 af hundraši vešurstöšva 20 stiga hita eša meira. Žann 27. var talsverš rigning meš köflum sunnanlands og vestan en yfirleitt žurrt noršaustanlands. Hitinn fór ķ Vopnafirši ķ 22,7 stig en var annars vķša 21-22 stig noršaustanlands.  Žann 28. skein loks talsverš sól į noršaustanveršu landinu og var žaš eini umtalsverši sólardagurinn ķ hitabylgjunni en žó ašeins sums stašar į landinu. Hiti komst žį ķ ķ 23,5 stig ķ Vopnafirši og 22,1  į Dratthalastöšum į Śthéraši en var vķša um 21 stig į hlżjasta svęšinu. Žetta var reyndar hlżjasti  dagurinn į sunnanlands og fór  hitinn į sušurlandsundirlendi allvķša ķ 18-19 stig ķ skżjušu vešri. 

Sķšasti dagurinn ķ žessari syrpu sem 20 stiga hiti eša meira męldist į landinu var  sį 29. žegar žrjįr vešurstöšvar į Fljótsdalshéraši męldu hann en allmjög var žį tekiš aš kólna yfirleitt į landinu. Žį nįši hitinn sér einnig best į strik ķ Skaftafellssżslum žegar 18,0 stig męldust ķ Įlftaveri og 16,4° į Kirkjubęjarklaustri. 

Engar hįlendar stöšvar ķ byggš nįšu 20 stigum ķ žessari bylgju nema einn dagur viš Mżvatn (20,2° ž, 26.), ólķkt žvķ sem var i hitabylgjunni 1987 žegar žar męldust 20 stiga hiti 7 daga ķ röš. Hitinn fór aldrei hęrra en ķ 8,7 stig į Hveravöllum, žann 29. žegar mesta hitabylgjan var reyndar um garš genginn. 

Rįšhśsiš ķ Reykjvik var nżlega vķgt og strķšiš į Balkanskaga var aš brjótast śt.

Ķ fylgiskjalinu er yfirlit yfir tuttugustiga hitamęlingar ķ žessari hitabylgju.  


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Mesta hitabylgjan ķ maķ

Mesta hitabylgja sem komiš hefur į Ķslandi ķ maķ sem męlingar nį yfir var 1987. Žį fór hiti yfir tuttugu stig 8 daga ķ röš sem er alveg einsdęmi ķ žessum mįnuši og hlżjasta daginn hafa aldrei hlutfallslega fleiri vešurstöšvar męlt tuttugu stiga hita eša meira ķ maķ. Og aldrei hafa jafn margar vešurstöšvar męlt tuttugu stiga hita ķ sömu hitabylgju ķ maķ žegar allir hitabylgjudagarnir eru teknir saman. Mannašar vešurstöšvar ķ žessum mįnuši voru 80 og žar af męldu 37 stöšvar tuttugu stiga hita. Og 21 vešurstöš  męldu mesta hita ķ maķ sem žęr hafa męlt en reyndar meš mislanga męlingasögu.

Žaš męldist sem sagt tuttugu stiga hiti eša meira einhvers stašar į landinu dagana 20.-27. Mikiš hįžrżstisvęši réš žį vešurlagi į landinu. Žaš var ķ fyrstu fyrir sunnan land, ķ grennd viš Azoreyjar en hlżtt loft tók aš berast yfir landiš žann 19. žó hiti nęši žį hvergi 20 stigum. Mišvikudaginn 20. maķ nįši hitinn tuttugu stiga markinu į ašeins fimm vešurstöšvum, į noršaustur og sušausturlandi, mest 22,4 stig į Vopnafirši, eša į 6,2 af hundraši stöšva og er ekki hęgt aš kalla daginn neinn hitabylgjudag śt af fyrir sig. En žetta var nś bara upptakturinn aš mestu hitabylgju alls męlingatķmans eftir įrstķma. Sólarlaust var žennan dag į sušur og vesturlandi en bjart annars stašar.

Nęsta dag (21.) hafši alvöru hitabylgja tekiš völdin meš slķkum glęsibrag aš 25 af hundraši vešurstöšva (hundrašstalan kallast hitabylgjuvķsitala, eša bara hitabylgjutala og er hugmynd Trausta Jónssonar vešurfręšings) voru meš tuttugu stiga hita eša meira og hafa aldrei veriš jafn margar nokkurn dag ķ maķ nema žann 26. įriš 1992 žegar žęr voru jafn margar. Er žessi dagur (įsamt 27. maķ 1992) ķ 176 sęti yfir mestu hitabylgjudaga sem komiš hafa į  lista sem ég hef gert yfir alla daga žegar hiti hefur nįš 20 stigum einhvers stašar į landinu frį stofnun Vešurstofunnar 1920 (2443 dagar eru į listanum) og eru žetta einu maķdagarnir sem nį 25%. En 21. maķ 1987 varš hlżjast 23,3 ķ Vopnafjaršarkauptśni og 23,0 į Hallormsstaš, en 20 stig męldust allt frį Skagafirši austur og sušur um aš Kirkjubęjarklaustri. Hitamet ķ maķ voru sett į Seyšisfirši, 21,4 stig, Neskaupstaš 21,2 og į Fagurhólsmżri 22,3 stig. Og auk žess į žeim arma staš Kambanesi, 20,2 glęsistig! Sólarhringsmešalhitinn var 17,0° į Akureyri en hįmarkiš 20,1 stig. Og er žetta hlżjasti maķdagur aš mešalhita sem męlst hefur į Akureyri ķ maķ sķšan 1938 og dagurinn į undan var reyndar meš dagsmet, 15,2 stig, og svo lķka dagsmet fyrir hįmarkshita žó hann vęri ekki meiri  en 19,0°. Mešalhiti į landinu žann 21. var 11,38, stig og var sį hęsti ķ bylgjunni. Žaš er 7. hlżjaseti maķdagur sem męlst hefur į landinu. Glašasólskin var į öllu noršur og austurlandi og į hįlendinu og žó nokkuš  sólfar var einnig į sušurlandsundirlendi og ķ Reykjavķk en žoka var vķša viš sjóinn syšra og vestra. Loftžrżstingur męldist sį mesti ķ  mįnušinum žennan dag, 1037,2 hPa į Stórhöfša ķ Vestmannaeyjum.

1987-05-22_12_1282563.gifDaginn eftir (22.)var hitabylgjuvķsitalan 16,2%.  Landsmešalhiti var 10,97 stig en mešaltal hįmarkshita 16,04,žaš hęsta ķ hitabylgjunni. Hlżjast varš 23,5 stig ķ Birkihlķš ķ Skrišdal og eins og daginn įšur var tuttugu stiga hiti frį Skagafirši og austur og sušur um allt aš Noršurhjįleigu ķ Įlftaveri. Nś skein sól glatt ķ heiši nęr alls stašar en žó var žokuloft viš Vestmanneyjar.Sólarhringsmešalthitinn į Kirkjubęjarklaustri var 16,8 stig sem er met fyrir allan maķ og einnig hįmarkshitinn 21,5 stig. Žį męldist mesti hitinn į Vestfjöršum ķ žessari hitabylgju, 18,2 stig ķ Ęšey. Kortiš til vinstri sżnir sólina og hitann į hįdegi žennan dag og  stękkar ef smellt er į žaš. Śtreiknuš žykkt yfir landinu kl. 18 var 5599 metrar sem er sś mesta sem reiknuš hefur veriš į nokkrum maķdegi. Žykkt lofthjśpsins milli 1000 hPa flatarins, sem er oftast mjög nęrri sjįvarmįli, og 500 hPa flatarins, sem er ķ um 5,5 km hęš į sumrin,er ķ rauninni hitamęlir į hita loftsins sem er yfir landinu,segja hįloftavitringar, žvķ meiri žykkt žvķ hlżrra loft, en ekki er alltaf vķst aš hiti viš jörš endurspegli algjörlega žį  hitamöguleika uppi eru. En ekki koma hitabylgjur nema hlżtt loft ķ ešli sķnu sé yfir landinu. Sólin hjįlpar til og hagstęšir vindar sem ekki blįsa af hafi. Um žetta og margt fleira ęsi spennandi mį lesa ķ greinargeršinni Langtķmasveiflur V Hitabylgjur og hlżir dagar eftir Trausta Jónsson vešurfręšing frį 2003. Skilgreining į hitabylgjum getur vķsast veriš żmis konar en hann mišar viš aš hitabylgja sé žegar 10% vešurstöšva nį žvķ aš męla 20 stiga hita. Reyndar finnst mér žetta vera of vęg mörk fyrir alvöru hitabylgju į hįsumri en višunandi fyrir maķmįnuš. Einar Sveinbjörnsson vešurfręšingur hefur lika fjallaš um hitabylgjuspursmįliš. Kannski segi ég eitthvaš seinna um mįliš af mķnu litla vešurviti!

Žaš sem olli žessari óvenjulegu hitabyltgjju var mikill hįloftahęš af hlżju loft sem kom sunnan aš en  settist beinlķnis aš ķ nįgrenni landsins og fęršist jafnvel enn ķ aukana žar. Oft var hęgvišri og  nęr engin śrkoma, engar hvassar og hlżjar sunnanįttir meš rigningu sunnanlands og vestan en hiti rauk upp žar sem hafloft hélt sog fjarri.  Allar lęgšir voru vķšs fjarri. Kortiš sżnir hlżja hóllinn eins og hann var sķšdegis ž. 21. og stękkar ef į žaš er smellt. Brśni liturinn sżnir mikil hlżindi, alvöru sumarhlżindi, į austanveršu landinu.  

era-i_gh500_gh500-1000_1987052112_06_1282565.png

           

 

 

 

 

 

 

Nęstu tvo daga (23. og 24.) var hęšin aš fikra sig ķ austur og hitabylgjutalan féll nišur ķ 10,0%, Bįša dagana męldust 20 stig į stöšvum, frį Eyjafirši og austur į Fljótsdalshéraš, mest 22,2 stig į Dratthalastöšum į Śthéraši fyrri daginn, en 23,0 žann seinni į Egilsstöšum. Fyrri daginn var vķšast hvar bjart og var hann reyndar sólrķkasti dagurinn ķ syrpunni ķ Reykjavķk žar sem sólin skein frį morgni til kvölds. Ekki var žó hitanum žar fyrir aš fara og fór hann ekki hęrra en ķ 11,7 stig enda hafloft allsrįšandi. Seinni daginn var vķšast hvar skżjaš į sušur og vesturlandi en sól annars stašar.   

rrea00219870526.gifNęstu tvo daga (25. og 26.) fęršist hitabylgjan aftur ķ aukana og voru žeir bįšir meš hitabylgjutölu upp į 13,7%.En žann 25. var įttin farin aš snśa sér til austurs enda var hįloftahęšin komin austur fyrir og tóku žį stöšvar į sušur og vesturlandi viš sér ķ landįttinni meš tuttugu stiga hita en nokkuš kólnaši fyrir noršan og austan og gerši žoka žar vart viš sig viš strendur. Hitinn fór 20 stig eša meira į Hellu, Sįmsstöšum ķ Fljótshlķš, Hvanneyri og į Hamraendum ķ Stafholtstungum og Hamraendum ķ  Dölum. Į sķšastnefnda stašnum fór hitinn ķ 22,0 stig sem er mesti maķhiti sem męlst hefur į svęšinu. Hlżjast į landinu var hins vegar ķ Reykjahlķš viš Mżvatn 23,3 stig. Glaša sólskin var nįnast alls stašar og ķ Reykjavķk męldist mesti hitinn ķ žessari syrpu. 18,0 stig ķ heilmikilli sól. Žótti mönnum žetta góšur dagur ķ höfušborginni. Žennan dag varš einnig mesti hiti mįnašarins ķ Vestmannaeyjum, en žó ašeins 10,6 stig!  Kortiš sżnir hitann ķ 850 hPa fletinum ķ um 1500 metra hęš daginn sem hlżjast varš į sušur og vesturlandi. Žaš stękkar viš laufléttan smell.           

Žann 26. ķ sušaustanįtt tók noršausturland aftur völdin ķ hitanum, reyndar įsamt Hólum ķ Hjaltadal žar sem kom maķmet, 21,2 stig. Og žennan dag  męldist mesti hiti į landinu ķ allri bylgjunni, 24,0 stig į Mįnįrbakka į Tjörnesi. Ekki endilega lķklegasti metstašurinn ķ maķ en žetta er maķhitamet žar og lķka var met į Hśsavķk,23,5°stig. Žį męldist mesti hiti ķ hitabylgjunni į noršurlandi, vestan Skagafjaršar, 19,3 stig į Barkarstöšum, inni ķ dalnum ķ Mišfirši og met maķhiti męldist i Grķmsey,19,2°.  

Śrkoma var hverfandi į sušur og vesturlandi mešan hitavylgjan stóš yfir en  mįtti heita engin annars stašar. Mjög vķša var léttskżjaš svo leitun er į dögum yfirleitt sem jafn mikiš sólskin hefur męlst jafn marga daga ķ röš. Oft var žó žoka viš stendur, einna mestar viš sušur og vesturströndina.    

Eftirhreytur hitabylgjunnar voru svo žann 27. Hęšarmišjan var žį komin noršaustur ķ haf en enn žį var nokkuš hlżtt loft yfir landinu. Žį męldu žrjįr stöšvar į noršausturlandi tuttugu stiga hita eša meira, mest Dratthalastašir, 21,4 stig.

Ķ žessari hitabylgju fór hitinn ķ Reykjahlķš viš Mżvatn sjö daga ķ röš ķ 20 stig eša meira, dagana 21.-27. og sex daga ķ Lerkihlķš ķ Vaglaskógi. Žetta er algert einsdęmi meš vešurstöšvar ķ maķ.   

Žann 28. var tuttugu stiga veislan bśin og vešur fór kólnandi į landinu en vķša var samt enn žį bjart og fremur hlżtt žó engir vęru tuttugu stiga hitarnir. Hlżjast varš 19,4 stig į Bśrfelli, sem er reyndar mesti hiti žar ķ maķ mešan stöšin var mönnuš, og į Hveravöllum męldist mesti hitinn žar ķ mįnušinum, 14,0 stig. Hitinn nįši sér aldrei almennilega į strik į Hveravöllum enda var žar ekki enn oršiš snjólaust. Hins vegar męldi stöšin į Hveravöllum meira en 10 klukkustunda sólskin alla dagana frį 20. maķ til mįnašarloka og léku engar ašrar sólskinsmęlistöšvar žaš eftir henni.

Žessi hitabylgja 1987 var meš lengstu samfellda röš 20 stiga daga į landinu ķ maķ og fór vķša um landiš.Auk žess skartar hśn deginum meš mestan fjölda tuttugu stiga hita į vešurstöšum. Hśn mį teljast sér į parti.

Mešan hlżindin voru hér sem mest voru kuldar og rigningar ķ V-Evrópu svo hitinn nįši varla tķu stigum sums stašar um hįdaginn. Menn mega alveg muna aš hitar og kuldar slį sér mismunandi nišur į sama tķma į jaršarkringlunni og žaš į stöšušm sem nįlęgt hverjum öšrum liggja.   

Į fylgiskjalinu mį sjį allar žęr stöšvar sem męldu 20 stiga hita eša meira dagana 20.-27. mai 1987, hve žęr voru margar og hve margar af hundraši. Į blaš sķšu 2 er skrį yfir öll maķhitamet sem enn standa frį žessari hitabylgju og einnig sést landsmešalhiti hvers dags og mešaltal hįmarkshita og dagsmešaltal mišaš viš 1961-2000. Sömuleišis sólskin į öllum sólskinsmęlingarstöšvum žessa dęmalausu sólrķku og hlżju maķdaga.

Myndirnar eru frį amerķsku endurgreiningunni og af brunni Vešurstofunnar. Talsvert hefur veriš stušst i textanum viš Vešrįtttuna, mįnašarrit Vešurstofunnar.  Frį Vešursetofunni koma lķka hvaša stöšvar męldu 20 stig og hvaša dag og mešalhiti hvers dags. En hitabylgjutölurnar hef ég reiknaš sjįlfur śt frį fjölda allra stöšva sem daglega męldu 20 stig eša meira, skeytastöšvum og svoköllušu vešurfarsstöšvum, sem žį voru enn viš lżši.

Žessi pistill, sem reyndar er endurvinnska eldri pistils, įtti aš birtast 21. maķ, žann mįnašardag sem hitabylgjan 1987 var mest,  en vegna tölvubilunar hefur biringin dregist og kannski valdiš einhverjum ruglingi aš auki sem viš žessar ašstęšur er erfitt viš aš eiga. Ętlunin er į žessari sķšu aš vķkja seinna aš nokkrum merkustu sumarhitabylgjum og mį lķta į nokkrar maķbylgjur sem forleik aš žeim alvöru hitabylgjum! 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Hlżju maķdagarnir 1941 og 2000

Žann 11. maķ 1941 męldist hitinn 24,4 stig į Hallormsstaš. Žaš var žį mesti hiti sem męlst hafši į landinu ķ maķ. Stóš metiš til 1980. Enn žann dag ķ dag hefur ekki męlst meiri hiti ķ maķ į Hallormsstaš.

Hiti fór yfir tuttugu stig į tveimur öšrum stöšvum, 20,6°į Fagurhólsmżri (20,5° į hįdegi) og 20,1° į Sandi ķ Ašaldal. Žaš varš einnig hlżtt į sušausturlandi annars stašar en į Fagurhólsmżri, 19,5 stig į Kirkjubęjarklaustri og 17.5 stig į Hólum ķ Hornafirši. Daginn įšur hafši hitinn fariš ķ 21,6° į Hallormsstaš og 21,2° ķ Reykjahlķš viš Mżvatn og 19,7° į Akureyri. Sólarlķtiš var žessa tvo hlżju daga į Akureyri og alveg sólarlaust var ķ Reykjavķk. Hins vegar var sólskin į landinu austanveršu og seinni daginn naut sólar jafnvel eitthvaš į sušurlandsundirlendi. Žurrt mįtti heita į landinu žessa daga ķ vestlęgum žurrum vindi.   

Žann 12 fór lęgš sušaustur yfir landiš og kólnaši žį mjög og fór aš snjóa į noršur-og austurlandi og sķšar vķšar. Sį dagur og sį nęsti uršu köldustu dagar mįnašarins. Aš morgni hins 13. męldist frostiš -7,5 stig ķ Reykjahlķš og alls stašar nema syšst į landinu kom frost, nokkuš vķša undir fimm stigum, en -4,9 stig į Hallormsstaš en -0,5 stig ķ Reykjavķk. Į Kirkjubęjarklaustri var snjódżpt einn sentimetri aš morgni 14. maķ. Žaš getur veriš skammt į milli hlżinda og kulda snemma ķ maķ.

Žann 11. mai įriš 2000 og nęsta dag kom kannski öllu umfangsmeiri hitabylgja en 1941 žó hęsti hiti yrši ekki eins mikill og žį, 23,5° į Hallormsstaš ž. 11 og 23,3° žar daginn eftir. Eins og 1941 var hlżjast į noršur og austurlandi, frį Skagafirši austur um aš Neskaupstaš. Sólin sken glatt į noršur og austurlandi og jafnvel į Hveravöllum en žungbśiš og nokkur ringing į sušur og vesturlandi en samt var talsvert sólskin seinni daginn į sušurlandsundirlendi. Mešaltal hita žessa tvo daga į landinu var 10,6 og 9,9 stig. Fyrri talan er dęgurmet fyrir 11. maķ frį 1949 aš telja og fjórši hlżjasti dagur aš mešalhita svo snemma vors frį žeim tķma, eftir 3. maķ i fyrra, 12,0 stig, 18. aprķl 2007, 11,2° og 29. aprķl 2007, 10,8°. Mešaltal hįmarkshita allra stöšva 11. maķ var 15,0 stig įriš 1941 en skeytastöšva 15,8° įriš 2000. Ekki er vķst aš hiklaust sé hęgt aš bera žessa daga saman vegna mikilla breytinga į vešurstöšvum en žó viršast žeir vera svipašir hlżindadagar. Ekki er vitaš nįkvęmlega um landsmešalhita 11. mai 1941 en liklega hefur hann veriš um tķu stig.      

Žann 11. mai 1960 hófst hlżindakafli sem nįši sér einna best į strik į Reykjavķkursvęšinu og skilaši m.a. 20,6 stig hita žar žann 14. sem er mesti hiti sem žar hefur męlst ķ maķ. Svipaš įstand geršist į sömu dögum įriš 1988. Mį lesa um žetta į gömlu blogggi.

Maķ skartar ešlilega ekki eins glęsilegum hitabylgjum og sumarmįnuširnir frį jśnķ fram ķ įgśst og jafnvel ķ einstaka septemberįnušum. Žaš er ekki fyrr en um 20. maķ aš örfįir maķdagar nį žó 25 af hundraši hitabylgjuhlutfalli, sem žęr 1941 og 2000 nįšu alls ekki (žó į toppnum séu eftir sķnum dagsetningum),og eru žar meš jafnokar allgóšra og allamargra hitabylgjudaga um hįsumariš.

Til gamans er hér einfalt kort frį hįdegi hitadaginn 11. mai 2000. Sjį mį aš 20 stiga hiti er bęši į Akureyri og Egilsstöšum. 

Ķ fylgiskjali mį sjį yfirlit yfir hitabylgjunar kringum žann 11. maķ 1941 og 2000. 

2000-05-11_12

 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Hitamet ķ aprķl

Žennan mįnašardag, 29. aprķl, įriš 2007 męldist mesti hiti sem męlst hefur į landinu ķ aprķl, slétt 23 stig į sjįlfvirku vešurstöšinni ķ Įsbyrgi. Žį męldust 22,2 stig į sjįlfvirku stöšinni į Möšruvöllum i Hörgįrdal og 21,9 stig į mönnušu stöšinni į Stašarhóli ķ Ašaldal sem er mesti aprķlhiti sem męlst hefur į mannašri vešurstöš ķ aprķl en žęr stöšvar eru nś óšum aš tżna tölunni. Į Akureyri fór hitinn ķ 21,5 stig į mönnušu stöšinni viš lögreglustöšina en 21,8 stig į sjįlfvirku stöšinni viš Krossanesbraut. Alls męldist 20 stiga hiti eša meira žennan dag į 14 stöšvum, žar af fjórum mönnušum stöšvum sem er 9% allra mannašra stöšva. Žaš er hęsta tuttugustigahlutfall nokkurs dags ķ aprķl. Žetta er nęst hlżjasti aprķldagur į landinu frį 1949 aš mešalhita į eftir žeim 18. įriš 2003, 10,8 stig. Hįmarkshiti aš mešaltali hefur aldrei oršiš hęrri į landinu ķ aprķl en žann 29. en hann var žį 15 stig. Vešurlag var ekki ósvipaš og ķ hitabygjunni 1984 og sagt er frį hér aš nešan. Morgunblašiš sagši frį žessum hlżindum 2007. 

Daginn eftir męldist 20 stiga hiti eša meira į fjórum vešurstöšvum. mest 21,6 stig į Végeirsstöšum ķ Fnjóskadal. Og 1. maķ męldist reyndar rśmlega 20 stiga hiti į tveimur  vešurstöšum. 

En žennan aprķlmįnuš męldist einnig strax žann 3. meira en 20 stiga hiti į žremur sjįlfvirkum stöšum, mest 21,9 stig į Neskaupstaš,en hvergi į mannašri stöš. Svona mikill hiti į landinu svo snemma vors er nįnast einsdęmi. En į Kvķskerjum ķ Öręfum męldust reyndar 20,5 stig 29. mars 2012 og er žaš ķ eina skipti ķ mars sem hiti į landinu hefur nįš 20 stigum. Žennan aprķl dag var žykkt og blautt į sušurlandi ķ sušvestanįtt. 

Dagana 18. og 19. aprķl 2003 męldist 20 stiga hiti į nokkrum stöšum. Fyrri daginn komu 21,1 stig į Saušanesi en daginn eftir 21,4 į Hallormsstaš. Alls męldist 20 stiga hiti eša meira į einum 13 vešurstöšvum žessa daga. Sól var vķša fyrri daginn, žar į mešal ķ Reykjavķk  meš 12 stiga hįmarkshita ķ sušaustanįtt en sķšari daginn kólnaši mjög į vestanveršu landinu žegar lęgšardrag gekk žar yfir en įfram var hlżtt į noršausturlandi og nokkuš sólfar. Sį 18. er hlżjasti aprildagur į landinu ķ heild aš mešalhita a.m.k. frį 1949 en mešaltihinn var 11,2 stig. 

Žaš var 25. aprķl 1984 sem 20 stig męldust fyrst į hįmarkshitamęli ķ aprķl į landinu. Žį voru 20,1° į Neskaupstaš en 20,0° į Seyšisfirši. Daginn eftir bętti Seyšisfjöršur um betur meš sléttu 21 stigi en Vopnafjöršur var meš 20.4 stig. Žaš var rakin sunnanįtt meš nokkurri rigningu og sśld sunnanlans en björtu vešri fyrir noršan og austan. Hęš var sušaustan viš land en lęgšasvęši fyrir sunnan Gręnland og mikill hlżindastrengur langt noršur ķ haf. Mešalhitinn į Akureyri žann 25. var 14,7 stig og er žaš mesti mešalhiti žar nokkurn dag ķ aprķl en nęst er sį 18. 2003 meš 14,6 stig ķ annarri og enn meiri aprķlhitabylgju sem sagt er frį hér aš ofan. 

Į žessum aprķldögum sem sagt hefur veriš frį hér hafa fjölmörg mįnašarmet falliš į vešurstöšvum en of langt mįl yrši aš tķunda žaš.      

Žann 16. aprķl įriš 1908 var lesiš į hitamęli į athugunartķma į Seyšisfirši 21,4 stig. Sušvestan og vestanįtt var ķ lofti og hęš sunnan viš Fęreyjar.

Sérstakt tilvik įtti sér hins vegar staš 20.aprķl 1933. Žann dag męldist mesti hiti į landinu į hįmarksmęli 12,5 stig ķ Stykkishólmi sem var reyndar nęst mesti hiti mįnašarins žannig lesin. Į Fagurhólsmżri var žį ekki hįmarksmęlir en lesiš į męla į žremur föstum athugunartķmum. En viti menn! Žennan dag segir athugunarmašur frį žvķ aš klukkan 1 eftir hįdegi (kl. 2 aš okkar tķma) hafi hiti veriš 20,5 stig. Aldrei var neitt grunamlegt viš hitamęlingar į stöšinni į žessum įrum og er ekki hęgt annaš en taka žessa męlingu trśanlega hjį athugunarmanni sem hefur skynjaš óvenjulegan hita og litiš į męlinn! Hęš var yfir landinu og nokkru svęši umhverfis žaš og hęgvišri og fremur hlżtt ķ hįloftunum.  

Sķšast męldist 20 stiga hiti ķ aprķl landinu žann 9. įriš 2011, 20,2 stig į Skjaldžingsstöšum ķ Vopnafirši.

Tuttugu stiga hiti eša meira ķ aprķl hefur ašeins męlst į vešurstöšvum frį Dalvik austur og sušur um aš Fagurhólsmżri, fyrir utan eitt tilvik, įriš 2007, į sjįlfvirku stöšinni ķ Įsgarši ķ Dölum, en mannaša stöšin žar męldi minni hita, 19,2 stig. Mesti aprķlhiti sem annars hefur męlst į sušur og vesturlandi, frį Mżrdal upp ķ Borgarfjörš, er 17,6 stig ž. 28. įriš 2007 į Stafholtsey ķ Borgfirši og 17,6° į Hśsafelli ž. 30. 2007 en žess veršur aš geta aš 31. mars 1965 męldust 17,9 stig į Sįmsstöšum ķ Fljótshlķš og 17,5  stig į Akurhóli į Rangįrvöllum. Į Reykhólum męldust svo 17,5 stig 30.aprķl 1965 sem er mesti hiti sem mękst hefur į vestfjaršarkjįlkanum i april.

Mešaltal hęsta mįnašar hįmarskshita ķ öllum aprķl į landinu į žessari öld er 17,4 stig en 14,9 tķmabiliš 1931-1960 og 15,0 įrin 1961-1990 en žess ber aš gęta aš vešurstöšvar eru nś miklu fleiri en var į fyrri tķmaskeišum. 

Ķ fylgiskjalinu er skrį yfir allar tuttugustiga męlingar į landinu ķ aprķlmįnuši.   


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Met sólskin ķ byrjun marsmįnašar ķ Reykjavķk

Žegar 8 dagar eru lišnir af mars hafa męlst 68,2 sólskinsstundir i Reykjavķk. Žęr hafa aldrei veriš fleiri žessa daga sķšan męlingar hófust fyrir meira en 90 įrum. Nęst kemur byrjun mars 1962 žegar sólskinsstundir voru 62,0. Śrkoman hefur nś męlst 0,1 mm, sem męldist aš morgni 1. mars og hefur śrkoman ašeins męlst minni ķ marsbyrjun 1995, 1937 og 1894 en žį var hśn alls engin.

Mešalhitinn er nś žessa 8 fyrstu daga ķ Reykjavķk -1,4 stig eša 2,4 stig undir mešallagi žessarar aldar. Eigi aš sišur er hitinn eša kuldinn ekki tiltökumįl. Strax fyrstu dagana įriš 2009 var hann -2,5° žessa daga og -8,2 stig 1998. Sólrķku dagana įriš 1962 var mešalhitinn -2,5 stig. Sķšustu 30 įrin hefur marsbyrjun ķ Reykjavķk sjö sinnum veriš kaldari en nś, hvaš žį į fyrri įrum. Var um -11,4  stig ķ marsbyrjun 1919!  Eiginlega er furšu hlżtt nśna mišaš viš stöšuga noršaustanįtt ķ marsbyrjun. Ašeins tvo daga hefur ekki hlįnaš um hįdaginn.

En žaš er sólin og žurrkurinn sem er óvenjulegur. Hann leggst misjafnlega ķ fólk. Hann fer mjög ķ suma, ef marka mį fasbók, en ašrir segja aš vešriš ķ höfušborginni gęti ekki betra veriš. 

Hvaš sem um žaš mį segja er žaš vķst aš žessir fyrstu 8 dagar ķ mars  eru afbrigšilegir og sögulegir ķ vešurfarslegu tilliti ķ Reykjavķk         


Aš hlżindunum loknum

Hlżindin sem voru dagana 3.- 8. maķ voru meš žeim allra mestu sem gerast eftir įrstķma.

Żmis dagshitamet fyrir mešalhita og hįmarkshita voru til dęmis sett ķ Reykjavķk og į Akureyri og miklu višar. Dagshitamet merkir aš einhvern įkvešinn mįnašardag hafi ekki męlst meiri hiti žó hann gęti hafa męlst hęrri einhverja daga fyrr eša sķšar ķ mįnušinum. Hér veršur getiš um nokkur žessara hitameta og eru gömlu metin höfš innann sviga.

Žann 3. maķ kom dagshitamet fyrir mešalhita ķ Reykjavķk frį 1936, 11,9 stig (9,9° 1964).Daginn eftir var aftur slķkt dagshitamet, 11,2 stig (9,3° 1939). Dagshitamet fyrir hįmarkshita komu ekki ķ Reykjavķk aš žessu sinni. 

Dagshitamet aš mešalhita frį og meš 1949 komu į Akureyri žann annan, 12,3 stig (10,4° 1980), žann žrišja,15,7 stig (11,0° 2000) og žann fjórša, 13,1 stig (12,3° 1975). Mešalhitinn žann žrišja er mesti mešalhiti nokkurs sólarhrings svo snemma vors į Akureyri en nęstur  kemur 26. aprķl 1984 meš 14,7 stig. Žrišji maķ setti einnig dagshitamet fyrir hįmarkshita į Akureyri, 21,2 stig, en einu sinni fyrr aš vori hefur męlst meiri hįmarkshiti žar, 21,5 stig. Var žaš 29. april 2007 en mjög hlżir dagar komu ķ lok žess mįnašar. Žann 4. maķ nśna var einnig met fyrir hįmarkshita į Akureyri, 19,0 stig (18,0°,2010). 

Žaš var lķka hlżtt fyrstu tvo dagana og mešalhiti fyrstu 8 daga mįnašarins var ķ Reykjavķk 8,65 stig en 9,82 stig į Akureyri og 8,33° stig ķ Stykkishólmi. Į Akureyri og Stykkishólmi er žaš met fyrir žessa daga en fįein įr hefur veriš hlżrra ķ Reykjavķk.     

Žó öll kurl séu ekki komin til grafar mį telja nokkurn veginn vķst aš 2. og 3. maķ hafi veriš žeir hlżjustu aš mešalhita į landinu sķšan Vešurstofan var stofnuš 1920. Mešalhiti allra sjįlfvirkra stöšva var 12,0 žann žrišja og 10,3 stig žann fjórša. Fyrri dagurinn er sį hlżjasti sem komiš hefur svo snemma vors į landinu og slęr žį śt 22. april 2003 sem var meš 11,2 stig aš mešalhita. Žrišji mai var hins vegar ašens kaldari en 28. og 29. arpķl 2007 og aš žvķ er viršist sjónvarmun kaldari en 6. mai 2001. Žessir hlżju dagar sem komu nśna ķ mai eru sem sagt ķ toppflokki hlżinda sem bśast mį viš eftir įrstķma. Jį, eiginlega toppurinn! Mešaltal hęsta dagsahita į landinu öllu 1.-8. maķ er hvorki meira en 20,0 stig sem er miklu meira en hęgt er aš finna allt frį stofnun Vešurstofunar fyrir žį daga. Žess ber aušvitša aš gęta aš vešurstöšvar eru miku fleiri en nokkru sinnni fyrr. Žetta er samt alveg slįandi og einstakt.

Hvaš tuttugu stiga hita eša meira varšar einhvers stašar į landinu voru sį žrišji og fjórši afkatamestir. Bįša dagana męldu 14 vešurstöšvar 20 stiga hita eša 12,9 af hundraši alla stöšva.Seinni daginn fór hitinn i 23,4 stig į glęnżrri sjįlfvirkri stöš ķ Bakkagerši į Bogarfirši eystra. Og ef viš tökum hana alvarlega į sķnum fyrsu skrefum, ef svo mį segja, er žetta mesti hiti į landinu sem komiš hefur svo snemma vors. Nęst eru 23,0 stig į Įsbyrgi,furšudaginn 29. aprķl 2007. Žaš er svo einmitt Įsbyrgi sem var meš nęst mesta hitann ķ okkar hlżindasyrpu nśna en žar męldust 22,8 stig 3. maķ (reyndar lķka ķ Bjarnarey og er žar maķmet). Hįmarkshitinn žann žrišja ruddi burtu fyrra dagshitameti į landinu (20,4° į Hallormsstaš 2000) en hitinn žann fjórša sló śt fyrra met žann dag (21,7° ķ Skaftafelli 2010). Reyndar var dagshitametiš lķka slegiš žann fimmta žegar 19,5 stig męldust į Reykjum ķ Fnjósakdal (19,4° į Hallormsstaš 2010).           

Jį og dagshitametiš žann sjötta var einnig slegiš žegar Hjaršarland (kvikasilfursmęirinn) męldi 20,6 stig (20,0° Neskaupstašur 2001). Og žaš er ekki ašeins dagshitamet fyrir hįmarkshita į landinu heldur er žetta fyrsta dagsetning aš vori į sušurlandsundirlendi sem tuttugutigahiti eša meira męlist žar. Žann sjöunda kom enn eitt dagshitametiš žegar Reykir i Fnjóskdal męldu 20,8°(20,2° Teigarhorn 1937). Žann įttunda komst svo hitinn ķ 18,0 stig į Kirkjubęjarklaustri sem ekki er žó neitt met. Sama mįnašardag įriš 2006 męldust hins vegar 22,4 stig į Hęli ķ Hreppum og daginn eftir 22,0 į Hjaršarlandi. Ašeins į eftir fyrsta tuttugustigadeginum į svęšinu nśna! 

Fjölmög dagshitamet og mįnašarmet voru sett į vešurstöšvum meš mislanga athugunarsögu žessa daga. En hér veršur lįtiš stašar numiš.


Febrśarhlżindi

Žegar febrśar er hįlfnašur er mešalhitinn ķ Reykjavķk 4,05 stig. Hann hefur ašeins einu sinni veriš meiri fyrstu 14 dagana. Žaš var įriš 1932 žegar hann var 4,5 stig en sį  mįnušur tók enn meiri hlżindakipp seinni hlutann og endaši meš mešalhita upp į ótrśleg 5,0  stig. Hann er langhlżjasti febrśar sem męlst hefur į landinu og ķ Reykjavik. Mars var 1932 meš 2,9 stig.

Nęsti mįnušur hvaš hlżindi varšar fyrri helming febrśar er 1940 meš 4,3 stig. Sķšan kólnaši žaš įr svo mįnušurinn endaši ķ 1,3 stigum. Nęstir i hlżindum fyrstu 14 dagana eru svo 1991, 1965 og 1959 meš 3,7 stig. En lokatölurnar žau  įr voru 2,2 stig, 4,1 og 2,3 stig. Febrśar 1965 er sem sagt nęst hlżjasti febrśar ķ Reykjavķk. Mešalhitinn i mars žaš įr var hins vegar -0,1 stig ķ Reykjavķk og mį sį mįnušur jafnvel kalla upphaf hafķsįranna illręmdu. Fleiri dęmi eru um žaš aš fyrri hluti febrśar eša hann allur hafi veriš mjög hlżr en į eftir fylgi kaldur mars,alvöru vetrarmįnušur.

Vetrarhlżindi, jafnvel ķ margar vikur samfellt, eru engin trygging fyrir žvķ aš voriš komi snemma. Žaš gerist samt stundum. En vetrarhlżindi, sem eru reyndar tiltölulega algeng ķ  einhvern tķma, eru ekki vorvešur. 

Žaš sem er sérstakt viš žennan vetur eru nęr stanslaus hlżindi sķšan ķ október žó ašeins hann og desember hafi veriš ķ hęstu hęšum hvaš hitann varšar fyrir žį mįnuši. Hinir mįnušušnir hafa veriš hlżir en ekki afburšahlżir. Svo er eftir aš sjį hvernig febrśar allur mun koma śt ķ žeim efnum. 

Į Akureyri er mešalhitinn nśna ķ febrśar enn hęrri en ķ Reykjavik, 4,58 stig og enn žį meiri į Dalatanga į austfjöršum žar sem hann er 5,66 stig og 5,30 stig į Höfn i Hornafirši.

Hlżjasti allur febrśar sem męlst hefur į vešurstöš į Ķslandi er 5,9  stig į Sušureyri og ķ Vķk ķ Mżrdal įriš 1932.

Hvergi er nś alhvķtt af snjó į landinu į vešurstöš og ašeins į stöku staš er jörš flekkótt.


Nś hallar undan fęti ķ hlżindamįlum

Žegar 20 dagar eru lišnir af desember er hann enn sį hlżjasti ķ Reykjavķk fyrir žį daga. Mešalhitinn er 5,6 stig. Nęstur kemur desember 1987, 5,4 stig, 2002, 5,3 stig, 1933, 4,7 stig og 1978, 4,3 stig. Hlżjastur allra desembermįnaša ķ heild ķ Reykjavik er sį įriš 2002 sem var 4,5, 1933 4,4 stig  og 1987, 4,2 stig. Žessir mįnušir eru ķ sérflokki mešal desembermįnaša žvķ sį sem nęstur kemur er desember 1946 sem męldist "ašeins" 2,9 stig žegar hann var allur. Žetta eru žvķ gull, silfur og bronsmįnušurnir fyrir desember ķ Reykjavik.

En nś hefur kólnaš og mun kólna enn žį meira svo öruggt mį heita aš žessi desember sem nś er aš lķša falli af veršlaunapalli hvaš hitann varšar, jį, meš sneypu og skömm, sem einn af žremur hlżjustu desembermįnušum! 

Fyrsta frostiš ķ Reykjavik ķ žessum mįnuši var ķ gęr en fyrsti alhvķti dagurinn į vešurstöšinni var ķ morgun og snjódżpt var 7 cm. Ķ fyrradag var jörš talin hįlfhvķt.

Žannig fór nś žaš.

Sumir fagna snjónum en alls ekki allir eins og mętti žó halda eftir fagnašarópum fjölmišla yfir žvķ aš lķkur sé į hvķum jólum. Į fasbókarsķšu minni, sem vitanlega er takmörkuš viš fįa, hafa žó komiš "lęk" svo mörgum tugum skiptir žegar ég segist kunna aš meta hlżindin og fagni ekki snjóum!


Enn žį hlżindamet i Reykjavķk

Žegar desember er rśmlega hįlfnašur er hann enn sį hlżjasti sem męlst hefur ķ Reykjavķk. Mešalhitinn er 6,1 stig sem er heilum fimm stigum yfir mešallagi sķšustu 30 įra en 4,9 yfir mešallagi fyrstu 16 desemberdaganna į okkar öld. Jį, fyrri hluti desembermįnašar hefur ekki veriš sérstaklega hlżr į okkar nżbyjušu öld mišaš viš svo marga ašra daga og mįnuši aldarinnar. Žar munar ekki svo litiš um hina köldu desemberbyrjun įriš 2011 sem er sś nęst kaldasta eftir aldamótin 1900 en kaldara var fyrstu 16 desemberdagana įriš 1950. 

Nęst hlżjustu 16 fyrstu dagarnir ķ desemeber ķ borginni voru įrin 1987 og 2002 meš 5,4 stig en 1978 meš 5,3 stig. Hlżjustu desembermįnušir žegar hann var allur lišin voru 2002, 4,5 stig, 1933 4,4 stig og 1987,4,3 stig.

Ķ žessu sambandi mį minna į žaš aš október var sį nęst hlżjasti sem męlst hefur bęši ķ Reykjavķk (reyndar ómarktękur munuur žar į honum og žeim hlżjasta 1915) og į Akureyri. Nóvember var einnig hlżr en ekki ķ hęstu hęšum tiltölulega. En svo kemur žessu desember sem reyndar er ekki nema hįlfnašur. Žetta veršur žvķ aš teljast nokkuš óvenjulegt įstand. En óvenjulegt įstand yfir einhvern tķma ķ vešrinu ķ einhverjum įrum er reyndar einmitt hiš venjulega! 

Mešalhitinn mun liklega halda sér ķ hęšunum nęstum tvo daga en sķšan er spįš kaldara vešri og jafnvel snjókomu. Svo gęti žį fariš aš žessi desember verši um įramót ekki ķ röš žeirra allra hlżjustu ķ Reykjavķk eša annars stašar.

Įriš stefnir žó ķ žaš ķ Reykjavķk aš verša meš allra hlżjustu įrum. 

 


Nęsta sķša »

 

Sigurður Þór Guðjónsson
Sigurður Þór Guðjónsson

Sigurður Þór Guðjónsson


Hér er skrifað sjálfum mér til dálítillar skemmtunar. Þetta er líka síða áhugamanns um veðurfar. Veðurefnið er í flokkunum Íslensk veðurmet og Veðurfar, að ógleymdum annála-bálkinum. Vek sérstaka athygli á EFNISYFIRLITI UM VEÐUR í flokkunum hér fyrir neðan, MÁNAÐARVÖTKUN VEÐURSVEÐUR UM ALLAN HEIM

 

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband