Bloggfęrslur mįnašarins, įgśst 2012

Sólarminnstu įgśstmįnušir

Sólarlitlir sumarmįnušir ķ Reykjavķk hafa gjarnan veriš hluti af miklum rigningasumrum  į sušurlandi mešan žau voru og hétu og žau komu stundum hvert į eftir öšru. Sķšustu alvöru rigningarsumrin sunnanlands voru 1983 og 1984.
 
Og 1983, sem hluti af alręmdu kulda og rigningarsumri syšra, męldist sólarminnsti įgśst ķ Reykjavķk meš 63 sólskinsstundir. Mįnušurinn er einnig einhver  kaldasti įgśst  sem męlst hefur į sušur og sušvesturlandi og ķ  Vestmannaeyjum reyndar sį allra kaldasti og einnig śrkomusamasti, 270,4 mm. Į landinu öllu var hitinn nęstum žvķ heilt stig undir mešallaginu 1961-1990 sem hér er alltaf mišaš viš af žvķ žaš er mešaltališ sem okkur er handgengnast, Hitinn var sęmilegur noršaustanlands. Sįmsstašir ķ Fljótshlķš setti sólarleysismet fyrir įgśst meš 80 klukkustundum.  

Sumrin 1975 og 1976 voru einnig fręg óžurrkasumur syšra. Og įgśstmįnuši žessara įra tel ég vera fimmta og sjöunda śrkomumestu į landinu. Įriš 1976 var įgśst sį įttundi sólarminnsti ķ höfušborginni meš 88 stunda sólskini og aldrei hafa veriš jafn margir śrkomudagar žar ķ įgśst, 27, įsamt öšrum įgśst, 1947.  Mįnušurinn var žó talsvert hlżrri en 1983 og žvķ ekki eins hįbölvašur og var reyndar afar hlżr į noršurlandi, miklu hlżrri en 1983, og einnig sólrķkur. Hitinn į landsvķsu var um hįlft stig yfir mešallagi. Į Melrakkasléttu var žetta nęst sólrķkasti įgśst og einnig nęst sólrķkasta sumariš ķ heild. Į Hallormsstaš er žetta žrišji sólrķkasti įgśst en hann nęr ekki inn į topp tķu listann į Akureyri fyrir įgśst en sumariš ķ heild var žar  reyndar žaš nęst sólrķkasta, į eftir sumrinu įriš 2000. Mjög śrkomusamt var sunnanlands og vestan og er žetta śrkomusamasti įgśst ķ Stykkishólmi, 142,8 mm, Eyrarbakka 260,2 mm, ķ Mżrdal, undir Eyjafjöllum, vķša į sušurlandsundirlendi og syšst Vestfjaršarkjįlkanum og į Hveravöllum.  Nęsti įgśst į undan, 1975 var sį tķundi sólarminnsti ķ Reykjavķk, 93 stundir, en sį allra sólarminnsti į Reykhólum, 93 klukkustundir. Į Akureyri er žetta hins vegar nęst sólrķkasti įgśst. Óvenjulega votvišrasamt var sunnanlands en žó ekki sem įriš eftir en landshitinn rétt ašeins kaldari en 1976.  

Į žessum įrum var svo ekki langt ķ sjöunda sólarminnsta įgśst ķ höfušstašnum, įriš 1978,  meš 86 sólarstundir en hann er sį įttundi  sólrķkasti į Akureyri. Ekki žurfti žó aš kvarta um kulda žvķ žetta er nķundi hlżjasti įgśst į landinu og hitinn meira en heilt stig yfir mešallagi. 

Nķundi sólarminnsti įgśst ķ Reykjavķk var hins vegar  1912 meš 92 stundir. Og žį var sannarlega hęgt aš kvarta um kulda og žurrkatķš žvķ hann er sjötti kaldasti įgśst į landinu og heil tvö stig undir mešallaginu og śrkoman lķtiš meira en einn fjórši af mešallaginu 1931-2000  sem hér er mišaš viš ķ śrkomumįlunum. Įriš eftir, 1913, męldist fimmti sólarminnsti įgśst en sólarstundirnar voru žį 78. Sumariš ķ heild var žaš sólarminnsta sem męlst hefur ķ Reykjavķk ef Vķfilsstašir eru taldir til Reykjavķkur en žessi tvö sumur voru sólskinsmęlingarnar žar. Hitinn var ķ réttu mešallagi og žar meš tveimur stigum hlżrri en 1912. Įriš 1913 voru mikil votvišri sunnanlands.

Eitthvert alręmdasta rigningarsumar tuttugustu aldar sunnanlands var įriš 1955 og męldist žį žrišji sólarminnsti įgśst ķ Reykjavķk, 73 stundir. Verulega hlżtt var fyrir noršan en fremur svalt syšra en į landsvķsu var hitinn hįlft stig yfir mešallaginu.

Sjötti sólarminnsti įgśst var įriš 1945 og voru sólarstundir žį 79. Hlżtt  var og er žetta ellefti hlżjasti įgśst į landinu meš hita 1,3 stig yfir mešallagi. Śrkoman į landinu var undir mešallagi. Annar sólarminnsti  įgśst ķ höfušstašnum var 1947. Žetta var mikill rigningarmįnušur žar meš 101 mm śrkomu og śrkomudagarnir voru 27 og hafa aldrei veriš fleiri ķ įgśst en voru jafn margir 1976. Fyrir noršan var žetta vķša hlżjasti įgśst sem męlst hefur og į landinu öllu sį fimmti hlżjasti. Śrkoman var žį um 25 % yfir mešallagi į landinu.   

Sķšasti įgśst į topp tķu listanum fyrir sólarlitla įgśstmįnuši ķ Reykjavķk var įriš 1995 en sólskinsstundirnar voru žį 75. Viš Hveragerši męldist aldrei minni įgśstsól mešan męlt var (1972-2000), 70 klukkustundir. Hitinn var um 0,7 stig yfir mešallagi į landinu, kringum mešallag syšra en langt yfir žvķ nyšra žar sem var lķka įgętlega sólrķkt. Śrkoman į landinu var svipuš og 1947 en žó minni vestanlands. Į Fagurhólsmżri męldist metśrkoma ķ įgśst, 337,8 mm.    

Akureyri og Reykjavķk eiga enga mįnuši sameiginlega į topp tķu listanum fyrir sólarlitla įgśstmįnuši enda mun ekkert samband vera į milli sólskins į žessum stöšum. 

Minnsta sólskin į Akureyri ķ įgśst var 1958, 53,3 stundir. Į Hallormsstaš męldist heldur aldrei minna sólskin ķ įgśst, 53 stundir. En Melrakkaslétta trompaši žetta algjörlega meš žvķ aš slį śt sólarminnsta įgśstmįnuši sem męlst hefur  į nokkurri vešurstöš, svo fįar sem 35,7 klukkustundir. Varla hefur žó veriš meira sólskin į Kjörvogi į Ströndum en žar voru geršar 124 skżjaathuganir ķ mįnušinum og var tališ alskżjaš ķ 122 athugunum en tvisvar var skżjahula talin 7/8! Ekki hefur heldur męlst meiri śrkoma į Kjörvogi ķ įgśst, 257,7 mm eša nyrst į Tröllaskaga, 200,9 mm, Raufarhöfn 146,8 mm og į Hśsavķk, 204,6 mm. Žetta var sem sagt mjög votvišrasamur mįnušur fyrir noršan og svalur en bjartur og hiti um mešallag syšra en um 0,7 stig undir mešallagi į landinu. Mjög žurrt var žennan mįnuš og var śrkoman ašeins um helmingur af mešallagi.      

Įttundi kaldasti įgśst į landinu (1,7 undir mešallagi) og žrišji sólrķkasti ķ höfušborginni, 1943, er sį nęst sólarminnsti į Akureyri, 95 klst.  Į Grķmsstöšum į Fjöllum hefur aldrei veriš męldur kaldari įgśst. Žennan įgśst tel ég nį inn į topp tķu žurrkalistann og var śkoman ašeins um 18% af mešallaginu. Ķ Stykkishólmi hefur ekki męlst žurrari įgśst, 0,8 mm.     

Žrišji sólarmnnsti įgśst į Akureyri er 1930 og hann var vķšast hvar votvišrasamur en žó einkum fyrir noršan og austan. Ekki hefur męlst meiri śrkoma į Teigarhorni viš Berufjörš ķ įgśst, 279,8 mm. Sólin į Akureyri var 57 stundir. Ķ Reykjavķk  var sólskin nęrri mešallagi. Hitinn į landinu var ķ sléttu mešallagi en śrkoman nęstum žvķ 50% meiri en venjulega. Įriš 1935 var einnig mikill óžurrkamįnušur og bauš upp į sjöunda sólarminnsta įgśst į Akureyri en žį skein sólin žar 67 stundir. Hitinn var ķ rösku mešallagi og śrkoman lķka. 

Įttundi sólarminnsti įgśst į Akureyri var 1951 meš 76 stundir. Mįnušurinn var įgętlega hlżr og sólrķkur fyrir sunnan en fremur svalur fyrir noršan og mjög śrkomusamur į śtnesjum. Ekki hefur męlst meiri śrkoma ķ įgśst ķ Grķmsey 142,4 mm og Hrauni į Skaga, 107,6 mm.  Hitinn var 0,4 stig yfir mešallagi en śrkoman um žrķr fjóršu af mešallaginu. 

Sumariš 1969 var rigningarsumar um allt land og tel ég įgśst vera žann fjórša śrkomusamasta į landinu og hann var einnig fjórši sólarminnsti į Akureyri meš 75 stundir og ķ Reykjavķk voru žęr raunar litlu fleiri, 93 stundir. Į Hallormsstaš voru žęr hins vegar 158 og 142 į Melrakkasléttu, hvort tveggja vel yfir mešallagi. Žrįtt fyrir votvišrin var svo hlżtt aš einungis 15 įgśstmįnušir hafa veriš hlżrri į landinu og var hitinn heilt stig yfir mešallagi. Į Kirkjubęjarklaustri hefur ekki męlst meiri śrkoma ķ įgśst, 320,4 mm.  

Annar mjög śrkomusamur įgśst, 1959, var meš fimmta sólarminnsta įgśst į Akureyri, 65 stundir. Landshitinn var ķ kringum mešallag en śrkoman um einn fjórša yfr mešallagi. Į Nautabśi ķ Skagafirši kom metśrkoma ķ įgśst, 92,3 mm.   

Įgśst 1962 krękti ķ  sjötta  sętiš  hvaš sólarminnstu įgśstmįnuši į Akureyri varšar meš 63 sólarstundir. Hitinn mįtti heita ķ mešallagi į landinu. Śrkoman nįši ekki helmingi af mešallaginu og ķ Ęšey hefur ekki męlst minni įgśstśrkoma, 6,3 mm.    

Įriš 2005 voru sólarstundir į Akureyri 86 og er žetta žar nķundi sólarminnsti įgśst. Hitinn į landinu rétt marši žaš aš nį mešallagi og er žetta kaldasti įgśst į landinu sķšan 1993 og śrkoman nįlgašist aš vera 50% umfram mešallagiš.  

Tķundi sólarminnsti įgśst į Akureyri var svo 1941 meš 90 klukkustundir af sólskini. Žį var votvišrasamt fyrr noršan og austan, met śrkoma į Hallormsstaš 112,7 mm, og ekki hlżtt į žessum slóšum, en sólrķkt og fremur hlżtt vestanlands og landshitinn rétt fyrir ofan mešallag en śrkoman var minni en helmingur af  mešallagi og rétt ašeins minni en 1962.  Žaš bar annars helst  til tķšinda ķ žessum mįnuši aš enginn annar en Winston Churchill kom til Reykjavķkur žann 16. ķ glaša sólskini aušvitaš og 17,8 stiga hita. Ekki voru žaš svo minni tķšindi og ķ žaš minnsta skringilegri aš žann 2. rigndi 23 sķldum viš Eyjar ķ Kjós. Frį žessu skżrir Vešrįttan eins og ekkert vęri sjįlfsagšara. Ég hef oft hugsaš um hvaš žarna var eiginlega į feršinni. Kannski tįkn og stórmerki sem bošušu komu Churchill!      

Loks skal žess getiš aš į Hólum ķ Hornafirši męldist sólarminnsti įgśst įriš 2001 žegar sólin skein ķ 60 klukkustundir og į Hveravöllum var įgśst 1992 sólarminnstur meš 79 stundir.

 


Hęgir į kólnuninni

Mešalhitinn ķ įgśst hefur nś alveg hruniš ķ kuldakastinu śr žeim hęšum sem hann var ķ. Hann mun ekki slį nein met. En nś hęgir į kólnuninni og mįnušurinn veršur eigi aš sķšur ķ hópi hlżjustu įgśstmįnaša.

Žó žetta kuldakast sé leišinlegt er žaš į engan hįtt meš žeim verstu sem geta komiš eftir įrstķma.

Žaš geta menn séš svart į hvķtu ķ tveimur nżjum dįlkum sem nś eru komnir inn į fylgiskjališ, blaš eitt. Annar sżnir lęgsta hįmarkshita hvers dags sem komiš hefur ķ įgśst ķ Reykjavķk frį žvķ seint į 19. öld og hinn lęgsta hįmarkshita hvers dags į landinu frį 1949. Žetta eru ansi kuldalegar tölur. Menn geta svo boriš žęr saman viš dįlkana um mesta kulda hvers dags ķ Reykjavķk og į landinu. Reynt hefur veriš aš foršast svonefnd tvöföld hįmörk sem eru žegar hiti einhvers dags klukkan 18 er lįtinn gilda fyrir nęsta dag. Žessir dįlkar eru komnir fyrir įgśst en verša settir  inn fyrir alla mįnuši įrsins į nęstunni.

Villur geta žarna veriš į sveimi en vonandi fer enginn af hjörunum yfir žvķ. 

Žetta er lķka bara hugsaš sem alveg einstaklega saklaust skemmtiefni fyrir vešurfana... ę, ę, guš minn almįttugur ķ hęstu hęšum! Sagši ég žį ekki bannoršiš ógurlega, skemmtiefni! 

Ég meinti aušvitaš aš žetta vęri bara til fróšleiks. 

Fróšleiks og smįvegis undirholdningar. 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Sólrķkustu įgśstmįnušir

Sólrķkasti įgśst sem męlst hefur ķ Reykjavķk var 1960 en žį voru sólskinsstundirnar 278 en mešaltališ  1961-1990 er  155 stundir. Dagana 3. til 23. skein sólin hvorki meira né minna en 16 daga meira heldur enn 10 stundir og hina fimm dagana į žessu žriggja vikna tķmabili skein hśn aldrei minna en sex stundir og allt upp ķ nęstum žvķ tķu. Mįnušurinn var einnig hlżr į sušurlandi. Var hann hluti af gęšasumrinu 1960 sunnanlands hvert ekki įtti sinn lķka fyrir sól og hita ķ nokkra įratugi žar į eftir. Jślķ var t.d. sį fimmti sólrķkasti ķ höfušborginni. Į landinu var hitinn 0,4 stig yfir žvķ mešallagi sem nś er mišaš viš, 1961-1990. Mįnušurinn var allra įgśstmįnaša žurrastur. Į Teigarhorni viš Berufjörš var śrkoman ašeins 0,6 mm og hefur aldrei męlst minni śrkoma ķ įgśst žar alveg frį žvķ męlingar hófust 1873. Śrkomudagar voru žrķr. Ekki hefur heldur męlst minni śrkoma ķ Vestmannaeyjum frį 1881, 4,1 mm, sem féll į tveimur dögum, og Eyrarbakka, 2,7 mm (1880-1910, frį 1926) en žar voru 6 śrkomudagar. Į Akureyri var ekki sérlega mikiš sólskin en žar er žetta lķka žurrasti įgśst sem męlst hefur, 4,7 mm og śrkomudagarnir voru 5. Einnig męldist minni śrkoma en ķ nokkrum öšrum įgśst į sušausturlandi, ķ Vķk ķ Mżrdal  og į Hęli ķ Hreppum og reyndar lķka ķ Hrśtafirši. Žetta mį kannski kallast žurrasti įgśst sem męlst hefur į landinu.  

Žetta var sem sagt enginn venjulegur įgśstmįnušur. Og žį var sólrķkasti įgśst į Akureyri, 2004, ekki sķšur óvenjulegur meš sinni glęsilegustu hitabylgju ķ nokkrum mįnuši sķšustu įratugi. Męldist žį mesti hiti į landinu ķ įgśst, 29,2 stig ž. 11. į Egilsstöšum. Sólin skein į Akureyri ķ 209 stundir en mešaltališ 1961-1990 er 135,7 stundir. Į Hólum ķ Hornafirši er žetta einnig sólrķkasti įgśst, 213,5 klst, frį 1958, svo  į Sįmsstöšum ķ Fljótshlķš, 229 klst frį 1962. Žį er žetta sólrķkasti įgśst sem męlst hefur viš Mżvatn ķ stuttri męlingasögu. Loks er žetta fjórši sólrķkasti įgśst ķ höfušstašnum meš 248 sólarstundir. Og eigum viš metafķklarnir žį ekki aš slį žvķ föstu aš žetta sé sólrķkasti įgśst į landinu sem viš höfum gögn um!  Samkvęmt mķnu tali er žetta svo nęst hlżjasti įgśst sem komiš hefur sķšan nśtķmamęlingar hófust og langhlżjasti įgśst sem hér veršur fjallaš um. 

Įgśst 1929 er sį nęst sólrķkasti ķ Reykjavķk meš 273 stundir og 16 daga meš tķu stunda sól eša meira, lķkt og 1960. Žetta sumar ķ heild, jśnķ til september, er reyndar žaš sólrķkasta sem męlst hefur ķ höfušborginni. Fyrir noršan voru žokur og rigningar og mįnušurinn var žar ansi svalur og alls stašar ķ kaldara lagi, 0,4 stig undir nśverandi mešallagi žeirra stöšva sem lengst hafa athugaš. Žaš var žó ekki mikiš ķ samanburši viš žrišja sólrķkasta įgśst ķ Reykjavķk sem var įriš 1943 og sólskinsstundirnar voru žį 251 en hann er įttundi kaldasti įgśst į landinu ķ heild frį 1866, 1,7 stig undir mešallaginu. Hann var einnig afskaplega žurr og er lķklega einn af fimm žurrustu įgśstmįnušum į landinu sķšustu 140 įr mišaš viš žęr fįu stöšvar sem lengst hafa athugaš og sį nęst žurrasti eftir stofnun Vešurstofunnar. Ķ Stykkishólmi hefur ekki męlst minni įgśstśrkoma, 0,8 mm, allar götur frį upphafi męlinga žar, 1857, en śrkomudagarnir voru tveir. Į Lambavatni, Kvķgndisdal viš Patreksfjörš og į Blönduósi męldist heldur aldrei  minni śrkoma ķ įgśst. Į landinu var śrkoman rétt ašeins undir rmešallagi.   

Įgśst 1956 er fimmti sólrķkasti ķ Reykjavķk meš 243,5 stundir. Žetta var lķka kaldur noršanįttamįnušur eins og 1943, en žó 0,8 stigum hlżrri, en hefur žaš sér til žess vafasama heišurs aš vera eini įgśst sem frost hefur veriš męlt ķ Reykjavķk ķ einhverju mesta kuldakasti sem komiš hefur ķ įgśst seinni įratugi, -0,4  žann 27. Og sama dag męldist mesta frost sem męlst hefur ķ byggš į landinu ķ įgśst, -6,1 stig į Barkarstöšum ķ Mišfirši. Śrkoman var ašeins  um 30 % af mešallaginu 1931-2000 sem viš  mišum hér viš ķ śrkomumįlunum og lķklega er žetta einn af tķu žurrustu įgśstmįnušum į landinu.    

Nęstur aš sólrķki ķ Reykjavķk er įgśst 1927 meš 241 sólskinsstund. Fyrir noršan voru óžurrkar. Hitinn į landinu var rétt ašeins yfir mešallaginu en śrkoman žrķr fjóršu af žvķ. Lęgsta loftvęgi į landinu ķ įgśst, 960,9 hPa męldist žann 27. į Hólum ķ Hornafirši. Fylgdi žessu noršanhvassvišri og stórflóš af sjįvargangi į Siglufirši.   

Sjöundi sólrķkasti er įgśst 1964 en žį skein sól ķ 237 stundir. Mįnušurinn var sęmilegur framan af į landinu en ķ seinni hluti hans var einhver sį svalasti fyrir žann hluta, en allur mįnušurinn var 0,8 stig undir mešallaginu aš hita. Į Grķmsstöšum į Fjöllum voru fimm alhvķtir dagar. Mjög śrkomusamt var fyrir noršan en aš sama skapi žurrvišri sunnanlands. Į Kvķskerjum hefur ekki  męlst minni įgśstśrkoma frį žvķ męlingar žar hófust, 49 mm. Śrkoman var ananrs svipuš į landinu og 1956. Mesta loftvęgi ķ įgśst į landinu męldist žann 12. ķ Grķmsey 1034,8 hPa kl. 24. Nęsti įgśst, 1965, er sį nķundi sólarmesti ķ Reykjavķk meš 220 stundir. Ķ sķšustu vikunni kom eitthvert mesta kuldakast eftir įrstķma og į Grķmsstöšum voru fjórir dagar alhvķtir. Nęturfrost komu vķša um land. Ķ heild var mįnušurinn žó 0,6 stigum mildari en įriš įšur. Landsśrkoman stóš ķ réttu mešallagi.

Įttundi sólarmesti įgśst ķ höfušstašnum er svo 1917. Žį voru sólskinsmęlingarnar reyndar į Vķfilsstöšum og męldust 230. Hitinn var rétt ašeins yfir mešallagi į landnu og śrkoman var ašeins undir žvķ.  

Loks er svo tķundi sólrķkasti įgśst įriš 1987 en žį voru sólskinsstundirnar 219. Enn sólrķkara var žó į Reykhólum 241 stund. Žetta var sķšasti įgśst sem žar var męlt sólskin, frį 1957, og męldist žaš aldrei meira. Į Hveravöllum męldist heldur aldrei meiri įgśstsól (1965-2003), 235,4 stundir. Į Sįmsstöšum ķ Fljótshlķš hefur ašeins męlst meiri sól ķ įgśst 2004. Hitinn į landinu var 0,5 stig yfir mešallaginu 1961-1990 en śrkoman nįši ekki helmingi af mešallaginu.     

Fimm jślķmįnušur eru sameiginlegir fyrir Reykjavik og Akureyri į topp tķu sólarlistanum en ašeins einn įgśstmįnušur, 2004, sem var sį sólrķkasti į Akureyri en fjórši ķ Reykajvķk og hefur veriš fjallaš um hann hér aš framan.

Nęst sólarmesti įgśst ķ höfušstaš noršurlands er hins vegar 1975 en žį skein žar sólin ķ 193 stundir. Ęši var žį sólinni misskipt žvķ žetta er tķundi sólarminnsti įgśst ķ Reykjavķk. Fyrir noršan var hlżtt en svalt syšra. Śrkomusamt var sunnanlands og vestan og į  landinu tel ég žetta vera fimmta śrkomusamasta įgśst. Ekki gildir žaš samt um noršaustanvert landiš žvķ ekki hefur męlst žurrari įgśst į Raufarhöfn, 5,6 mm (1934-2008) og ķ Vopnafirši.       

Įriš 1994 er įgśst ķ žrišja sęti į Akureyri meš 187 sólskinsstundir. Alls stašar var sól ķ mešallagi eša nęrri žvķ eša meiri og žurrviršasamt var og vel hlżtt var į landinu, 0,8 stig yfir mešallagi. Śrkoman var ašeins um helmingur af mešallaginu.  

Įgśst 1977 var lķka mįnušur žar sem sólin lék nokkuš glatt viš alla landsmenn. Į Akureyri er žetta fjórši sólrķkasti įgśst meš 178 sólarstundir og 11 dagar voru meš tķu klukkustunda sólskin eša meira sem žar er įgśstmet. Um mišjan mįnuš kom vęn hitabylgja en óžyrmilegt kuldakast ķ mįnašarlok meš hvassvišri og flóšum. Nęsti įgśst, 1978, sem er sį įttundi sólrķkasti į Akureyri, 163,9 stundir, var alls stašar hlżr, um 1,2 stig fyrir mešallaginu 1961-1990 og er žetta nķundi hlżjasti įgśst į landinu en śrkoman var lķtiš eitt yfir sķnu mešallagi. Vešur voru stillt en nokkuš śrkomusamt į sušur og vesturlandi og sólarlķtiš og ķ Reykjavķk er žetta sjöundi sólarminnsti įgśst.

Sólskinssumariš 1971 krękti ķ fimmta sólrķkasta įgśst į Akureyri og 174 stunda sólskin. Alls stašar lék reyndar sólin viš landsmenn. Hitinn var lķtiš eitt undir  mešallagi og einnig śrkoman. Mikiš hret gerši seint ķ mįnušinum og mesta snjódżpt į vešurstöš ķ byggš męldist žann 27. og 28. į Grķmsstöšum į Fjöllum 10 cm. Miklir skašar uršu į noršausturlandi ķ žessu vešri.

Įgśst 1931 er eini įgśstmįnušurinn į Akureyri fyrir 1971 sem kemst inn į topp tķu listann fyrir sólargęši og er žaš óneitanlega nokkuš einkennilegt. Undarlega lķtiš sólskin męldist reyndar į Akureyri į fjórša og fimmta įratugnum žegar hlżindi voru ķ algleymingi. En įgśst 1931 var mikill og stilltur góšvišrismįnušur meš įgętri hitabylgju dagana 12.-14. žegar meiri hiti męldist į sušurlandi ķ įgśst fyrir utan įriš 2004 og er žetta sjöundi hlżjasti įgśst į landinu en sólin į Akureyri męldist 174 stundir en 207 ķ Reykjavķk. Śrkoman var ašeins um 32% af mešallaginu 1931-2000 sem gerir mįnušinn nįlęgt žvķ aš nį inn į topp tķu listann fyrir žurrk. Stórrigningar gengu hins vegar į sušurlandi lengi fram eftir įgśst 1984 og žį męldist žann 10. mesta sólarhringsśrrkoma ķ Reykjavķk ķ įgśst, 42,4 mm. Svalt var syšra og sólarlķtiš en mjög hlżtt nyšra og sólin į Akureyri skein ķ 172 stundir. Sólskinsmet fyrir mįnušinn komu į Hallormsstaš (1953-1989), 229 klst og į Melrakkasléttu  (1957-1999), 212 klst. Śrkoman var vel yfir mešallagi og hitinn um hįlft stig yfir žvķ. Hlżtt sem sagt og votviršasamt.  

Sólargęšunum var einnig ęši misskipt ķ įgśst 1995 sem var um 0,8 stig yfir mešallagi aš hita į landinu. Hann er sį nķundi sólrķkasti į Akureyri, 163,8 stundir, en  fjórši sólarminnsti ķ höfušstašnum. Į Akureyri var  mešalhitinn yfir 12 stigum eins og 1984 og 1978 en ašeins 10,5 ķ Reykjavķk. Śrkoman į landinu var um 20 % yfir mešallaginu.  

Loks er įgśst 2008. Hann nįši tķunda sęti į  Akureyri meš 163 sólarstundir. Śrkoman į landinu var ķ tępu mešallagi en hitinn var um žaš bil 1,2 stig yfir žvķ sem gerir mįnušinn tķunda hlżjasta įgśst į landinu frį 1866.      


Hitamet eša ekki hitamet

Mešalhitinn žaš sem af er įgśst ķ Reykjavķk er nś kominn rétt ašeins yfir žaš sem hęst hefur įšur veriš 22. įgśst en žaš var 2004. Mešalhitinn er nś 13,4 stig en hlżjasti allur įgśst sem męlst hefur ķ Reykjavķk var 12,8 stig įriš 2003 sem ķ heild hafši vinninginn yfir 2004 sem stįtaši žó hitabylgjunni miklu.  Nś er gert rįš fyrir aš kólni ķ nokkra daga. Žaš getur žvķ veriš aš mįnušurinn nįi ekki aš slį metiš frį 2003. En ķ blįlok mįnašarins er gert rįš fyrir aš aftur hlżni verulega. Svo žaš er aldrei aš vita.

Į Akureyri er mešalhitinn nś 14,0 stig, nęstum žvķ fjögur stig yfir mešallagi, en žar hefur hlżjast oršiš 13,2 stig įriš 1947.

Mešalhtinn er vķša annars stašar į landinu einnig meš žvķ hęsta sem įšur hefur gerst. Žaš er bara spurning hvaš žessi sķšasta vika gerir. Hvort žetta veršur metįgśst.

Hvort sem met veršur slegiš aš mešalhita į einhverjum stöšvum eša ekki  er ķ žaš minnsta enn hörku sumar. Sišustu dagar hafa veriš alveg einstaklega góšir ķ Reykjavķk, hlżir og hęgvišrsamir žó lķtil sól hafi veriš. Gerist varla betra sķšssumarsvešur. Og gott vešur kringum 20. įgśst finnst mér eitthvert besta vešur sem ég get ķmyndaš mér. Einmitt žegar žaš er svona, skżjaš, hlżtt og hęgvišrasamt eins og veriš hefur sķšustu daga.

En žaš er eins og hugtakiš sķšsumar sé aš hverfa śrt vitund almennings. Nś mį ekki žykkna upp eša rigna strax eftir verslunarmannahelgi įn žess aš menn tali um haustlykt, haustblę og annaš eftir žvķ. 

Ętli žaš liggi svo ekki  loftinu aš september haldi bara įfram meš makalaus hlżindi til žess aš kóróna žetta merkilega sumar?!


Hlżjasti dagur sumars og dagshitamet ķ Reykjavķk

Dagurinn ķ dag var sį hlżjasti sem komiš hefur ķ Reykjavķk ķ sumar. Mešalhitinn var 15,4 stig en hįmarkshiti 21,3 stig. Hvort tveggja er met fyrir 16. įgśst. Sķšasta dag įgśstmįnašar 1939 mun mešalhitinn hafa veriš svipašur og nś en hįmarkiš var žį 21,4 stig. En meiri hitar en žetta hafa annars ekki męlst ķ Reykjavik eftir mišjan įgśst.

Į Reykjavķkurflugvelli fór hitinn i 21,4 stig en hins vegar ķ 23,1 į Korpu, 23,0 ķ Geldinganesi, 22,7 į Skrauthólum į Kjalarnesi og 22,3 į Hólmsheiši. Į Skįlafelli ķ 771 m hęš fór hitinn ķ 15,7 stig.   

Mešalhitinn ķ borginni er nś 13.3 stig og hefur ašeins veriš hlżrri į sama tķma įriš 2004 žegar mesta hitabylgja seinni įratuga var nżgengin yfir. Og ekki jafnast žessi dagur neitt į viš žaš žó dagshitametin hafi komiš.

Į Žingvöllum varš hitinn 24,8 stig sem er reyndar lķka mesti hiti sem męlst hefur į landinu žennan dag en veršur hjįręnulegur mišaš viš 2004.  

Į Akureyri er mešalhitinn 14,4 stig. Žar var ekki hlżtt ķ dag og ķ gęr nįši mešalhitinn žar sinni hęstu stöšu meš 14,6 stigi. Žess mį nś alveg geta aš įriš 1880 var mešalhiti alls įgśstmįnašar 14,0 stig į Valžjófsstaš ķ Fljótsdal. 

Ekki hefur męlst męlanleg śrkoma į Akureyri eša Torfum ķ Eyjafjaršardal žaš sem af er mįnašarins.

Óneitanlega er žetta nokkuš töff sumar og vonandi endar žaš ekki meš ósköpum!

Ég fór upp ķ Öskjuhlķš eins og ég geri oft į bestu dögum sem koma ķ Reykjavķk.

 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Fréttirnar endurspeglušu raunveruleikann

Žetta er ekki rétt sem hótelstjórinn į Hallormsstaš fullyršir žarna ķ fréttinni:  ''Viš erum bśin aš vera meš įlķka vešur og innsveitir Sušurlands ķ allt sumar.''

Almennt lķta menn svo į aš jśnķ sé fyrsti sumarmįnušurinn. Hann var verulega kaldur į Hallormsstaš. Mešalhitinn var ašeins 7,7 stig,  meira en heilu stigi undir mešallagi svölu įranna 1961-1990. Ekki var hęgt aš tala um neitt sumarvešur į Hallormsstaš fyrr en um stólstöšur en žį komu fįeinir verulega góšir dagar en dögum saman framan af mįnušinum nįši hitinn žar ekki tķu stigum. Fįum hefur žį žótt fżsilegt aš leggja leiš sina sķna ķ žessa sveit mešan einmuna vešurblķša var vķša annars stašar į landinu, ,,sól og hiti‘‘ ķ alveg bókstaflegri merkingu.  

Ķ Įrnesi  ķ  Gnśpverjahreppi, uppsveit sušurlands, var mešalhiti jśnķ til dęmis 10,7 stig og lķka ķ Reykjavķk žar sem mįnušurinn var tķundi hlżjasti jśnķ. Žarna munar heilum žremum stigum į mešalhita milli sušurlands og Fljótsdalshérašs. Mįnušurinn var žvķ alls ekki sambęrilegur milli Hallormsstašar og uppsveita sušurlands. Auk žess fylgdi hlżindunum sunnanlands einstaklega mikiš sólfar. Ķ Reykjavķk var žetta nęst sólrķkasti jśnķ sem męlst hefur og žrišji sólrķkasti sumarmįnušur og sólarmesti mįnušur yfirleitt ķ meira en hįlfa öld. Af žessari sól og žessum hita sunnanlands og vestan, įsamt óvenjulegu hęgvišri, voru aušvitaš sagšar fréttir af žvķ aš žaš var virkilega fréttnęmt og žetta eru reyndar vešurfarslegar stórfréttir. Hallormsstašur stóšst sunnlenskum uppsveitum engan samjöfnuš ķ žessum mįnuši. Talsvert skįrra var į Akureyri, mešalhitinn var 8,6 stig, og žar var lķka mikiš sólskin. Vera mį aš sól hafi skiniš mikiš į Hallormstaš ķ jśnķ žó mjög ósennilega hafi hśn skįkaš sušurlandinu, en žvķ mišur er bśiš aš leggja žar sólskinsmęlingar nišur, en žaš breytir žó ekki kuldanum.

Jślķ var hins vegar svo sem ķ lagi į Hallormsstaš aš hita, 10,7 stig, sem er rétt ašeins undir mešallagi hlżindatķmabilsins 1931-1960 og lķtillega yfir svala mešallaginu 1961-1990. Śrkoman var meiri į Hallormsstaš en į flestum stöšum ķ žessum mįnuši žó ekki sé hęgt aš segja aš hśn hafi veriš mikil eša til baga. Ķ Įrnesi var mešalhitinn ķ jślķ aftur į móti 12,5 stig, žaš sama og ķ  Reykjavķk og svipaš mun hafa veriš ķ uppsveitum sušurlands. Ķ Vestmannaeyjum var žetta annar af tveimur hlżjustu jślķmįnušum, sjötti hlżjasti į Kirkjubęjarklaustri og tķundi hlżjasti bęši ķ Reykjavķk og į Bolungarvķk. Į Akureyri var einnig talsvert hlżrra en į Hallormsstaš, 11,6 stig. Hitinn į Akureyri og į Hallormsstaš var reyndar svipašur um hįdaginn en kaldara aš morgni og kvöldi į Hallormsstaš. Akureyri er annars heldur ekki meš bestu stöšum žessa sumars sem af er. Žaš eru sušur og vesturland.

Fyrstu tveir sumarmįnušinir į sušur og vesturlandi hafa sem sagt aš hita og sól veriš meš žeim bestu sem komiš hafa en į Hallormsstaš var fyrri hlutinn verulega kaldur en seinni hlutinn hefur slagaš upp ķ aš vera ķ mešalagi. Um žennan mikla mun milli landshluta hafa aušvitaš borist fréttir og spurnir. Vešurspįr og vešurfregnir eru ekki bara ķ śtvarpi og sjónvarpi heldur fyrst og fremst ķ smįatrišum į netinu og žar hafa menn ķ allt sumar séš hvaš var ķ gangi. Og žaš er ósköp ešlilegt, eins og hótelstjórinn į Hallormsstaš bendir į, aš fólk leiti žangaš sem best er vešriš, ekki nęst best eša žrišja best.  

Fréttaflutningur fjölmišla um vešurfariš ķ sumar hefur bara endurspeglaš raunveruleikann.   

Eftirfarandi orš hótelstjórans eru žvķ ósanngjörn: ,, Samt hefur allur fréttaflutningur veriš į žį leiš aš į Austurlandi hafi vešur ekki veriš gott. Žetta kostar feršažjónustuna hérna tugi ef ekki hundruš milljóna ķ töpušum tekjum. Fólk fer ešlilega žangaš sem spįš er sól og góšu vešri."  

Og viš hverja er aš sakast nema vešurgušina? Ekkert sérstakt ašfinnsluvert hefur veriš viš vešurspįr ķ sumar og almennur fréttaburšur fjölmišla hefur bara endurspeglaš įstandiš eins og žaš hefur veriš ķ  raun: Sjaldgęf hlżindi og sólfar vķša um land, en einkum sunnan lands og vestan, en bara la la į Fljótsdalshéraši og enn lakara nišri į austfjöršum.  

Hótelstjórinn segir: ''Žetta er bśiš aš vera vešurfarslega mjög gott sumar hjį okkur og ķ gęr fór hitinn upp ķ 26,6 stig hér į Hallormsstaš og ķ dag er hitinn kominn yfir 20 grįšur og stefnir ķ svipaš og ķ gęr."  

Žessi mikli hiti į Hallormsstaš kom ekki fyrr en fyrir um žaš bil viku (en žó komu žar einn og einn  dagur įšur į stangli meš 20 stiga hita sem žar žykir nś ekki mikiš) en žį lķka svo um munar. Vonandi veršur framhald į žvķ og sem vķšast um land. En fram aš žessu var vešriš yfirleitt hlżrra og sólrķkara annars stašar en į Hallormsstaš, žó ég ķtreki aš seinni hluti sumarsins hafi ekki veriš žar slęmur og engum svo sem vorkunn aš vera žar ķ sumarfrķi. En hann var bara miklu betri vķša annars stašar. Og žaš er įstęšan fyrir žvķ aš feršamenn hafa fremur lagt leiš sķna į ašra staši en ķ Hallormsstašaskóg en ekki rangar eša villandi fréttir fjölmišla. Žegar nś austfirsk hlżindi, sem fįu öšru lķkjast žegar žau nį sér į strik, komast loks ķ gang hefur alls ekki stašiš į fjölmišlum aš flytja af žvķ fréttir og glešjast meš austfiršingum. Og hótelstjórinn jįtar aš fréttaflutningur af žvķ hafi haft góš įhrif. En ekkert samblęrilegt hefur gerst į Hallormsstaš fyrr ķ sumar. 

Žaš er aušvitaš skiljanlegt aš žeir sem standa ķ hótelrekstri vilji fį sem flesta gesti. En menn verša bara aš sętta sig viš žaš aš vešriš er oft misgott eftir landshlutum. Enginn getur heimtaš jafn gott vešur alls stašar. Heilu sumrin hafa til dęmis stundum veriš jafn drungaleg og śrkomusöm į sušurlandi og sķšustu dagar.

Viš žessu er ekkert aš gera. Allra sķst aš kenna fjölmišlum um. 

Kvörtunartónn hótelstjórans śt ķ fjölmišla į engan rétt į sér og fullyršing hans um aš vešriš į Hallormsstaš ķ allt sumar hafi jafnast į viš uppsveitir sušurlands er harla vafasöm svo ekki sé meira sagt. Žaš sannast nś sem oftar aš ašilar ķ feršamannaišnašinum, og reyndar lķka žeir sem standa fyrir śtihįtķšum, eru óįreišanlegustu vešurvitni sem um  getur.

Žaš alvarlega viš žessa frétt er žó sį ódulbśni undirtónn ķ oršum hótelstjórans žar sem żjaš er aš žvķ aš eitthvaš hafi veriš athugavert viš vešurspįr sumarsins sem įsamt žöggun fjölmišla um austurlenska vešurblķšu hafi žį bakaš stórfellt fjįrhagslegt tjón upp į jafnvel hundruši miljóna króna fyrir hótelrekstur į Hallormsstaš.

Svo ég segi žaš enn og aftur: Įstęša žess aš fólk var ekki aš streyma austur į Fljótsdalshéraš var einfaldlega sś aš žaš vissi af meiri vešurblķšu ķ öšrum landshlutum lengst af žaš sem af er sumars.    

Nęsta skref feršabransans veršur žį vęntanlega aš fara fram į aš vešurspįm verši hagrętt og fréttir um vešur verši falsašar til aš spilla ekki višskiptunum.


mbl.is Fréttir af vešri hafa įhrif
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt
Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Aš deginum loknum

Dagurinn varš sį hlżjasti aš sólarhringsmešaltali ķ įgśst sem komiš hefur į Akureyri frį og meš 1949 meš mešalhita upp į 20 stig. Fjórir jślķdagar į žessum tķma hafa žó haft hęrri mešalhita. Dagshitametiš fyrir hįmarkshita var einnig slegiš į Akureyri, 24,4, stig.

Dasgshitametiš fyrir hįmarkshita į landinu var og slegiš meš 28,0 stigum į Eskifirši en gamla metiš var 27,0 į Hallormsstaš įriš 2004. Meiri hiti hefur žó męlst į landinu um žetta leyti, 29,4 stig 11. įgśst 2004.

Į skeytastöšvum sem enn  męla hita voru engin allsherjarmet slegin en įgśstmet kom į Skjaldžignsstöšum ķ Vopnafirši, 25,2 stig en talsvert meiri hiti hefur įšur męlst ķ Vopnafjaršarkauptśni.

Į sjįlfvirku stöšinni į Eskifirši var vitaskuld sett allsherjarmet (frį nóv. 1998) og į Neskaupstaš męldist hitinn 27,9 stig sem er meira en žar hefur męlst ķ nokkrum mįnuši frį 1975, bęši mešan žar var mönnuš vešurstöš og eftir aš hśn varš sjįlfvirk. Į Kollaleiru kom įgśstmet, 27,6 stig en allsherjarmetiš 28,9 stig ķ jślķ 1991, stendur enn. Sólarhringsmešaltališ er žar 22 stig sem er ęrlega geggjaš! Į Seyšisfirši varš hitinn mestur 27,0 stig og er žaš sama og hęst hefur oršiš žar lengi ķ seinni tķš en ekki mį gleyma žvķ aš ķ jślķ 1911 fór hitinn žar ķ a.m.k. 28,9 stig og 29,9 į Akureyri.

Ekki hefur komiš önnur eins hitagusa į austfjöršum lķklega ķ įratug eša meira. Hins vegar tek ég  ekki undir žaš sem oft hefur heyrst undanfariš aš sumur hafi veriš verulega svöl eša hįlf svöl undanfarin sumur į austur og noršurlandi.


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Bloggfrķi lokiš ķ hitabylgju

Jęja, žį er verslunarmannahelginni lokiš og ólympķuleikunum nęstum žvķ lokiš og nś er bloggfrķi sķšuhaldara og ęsilegum safarķferšum um landiš loksins lokiš, lengsta frķinu frį žvķ hann byrjaši aš blogga.

En nś veršur žrįšurinn aftur upp tekinn. 

Hitabylgja er ķ gangi austanlands. Į hįdegi var žyktin fyrir Egilsstöšum 5651 m en frostmarkshęš   3763  metrar og hitinn i 850 hPa fletinum var um 8 stig en viš jörš var hitinn 23,1 stig en 25 stig į Hallormsstaš og 25-26 stig nišri į austfjöršunum. Reiknaš er meš aš yfir fjöršunum fari hitinn ķ 850 hPa fletinum jafnvel 13-14 stig ķ dag meš vęnlegum metatilbošum fyrir lįglendiš.

Mešalhitinn ķ įgśst er nś um og yfir 2 stig yfir mešallagi eftir landshlutum og ekki lękkar hann nśna.

Fylgiskjališ, sem sżnir daglegan gang żmissa vešuržįtta fyrir Reykjavķk (blaš 1) og Akureyri (blaš 2) og į landinu öllu (blaš 1), er nś komiš aftur į sinn staš og vantar ekkert ķ žaš. Skjališ er stillt į įgśst en menn geta skrollaš upp til aš sjį allan jślķ og reyndar allt įriš sem af er.

  


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

 

Sigurður Þór Guðjónsson
Sigurður Þór Guðjónsson

Sigurður Þór Guðjónsson


Hér er skrifað sjálfum mér til dálítillar skemmtunar. Þetta er líka síða áhugamanns um veðurfar. Veðurefnið er í flokkunum Íslensk veðurmet og Veðurfar, að ógleymdum annála-bálkinum. Vek sérstaka athygli á EFNISYFIRLITI UM VEÐUR í flokkunum hér fyrir neðan, MÁNAÐARVÖTKUN VEÐURSVEÐUR UM ALLAN HEIM

 

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband