Fęrsluflokkur: Vešur ķ annįlum og öšrum gömlum heimildum

Tuttugu stiga hiti ķ október

Tuttugu stiga hiti eša meira hefur męlst į nokkrum vešurstöšvum į Ķslandi. Žęr eru allar viš sjóinn į svęšinu frį Vopnafirši til Reyšarfjaršar nema tvęr, Reyšarį į Siglunesi og Hallormsstašur.

Į žessu svęši voru fįar vešurstöšvar meš hįmarksmęlingar fyrr en eftir mišja tuttugustu öld. 

Žaš var žvķ ekki fyrr en  6. október 1959 aš fyrst var skrįšur tuttugu stiga októberhiti į Ķslandi, 20,9 stig į Seyšisfirši, en stöšin var žį nżbyrjuš meš hįmarksmęlingar. Ekki er aš efa aš slķkur hiti hefši męlst įšur ef stöšvar hefšu veriš eins žéttar og nś er til dęmis.

Ķ október 1944 męldust til dęmis 19,4 stig į Hśsavķk ž. 4. og daginn eftir 19,0 į Sandi ķ Ašaldal en  męlingar voru žį ekki į hitavęnustu stöšunum fyrir austan. 

Nęst eftir 1959 męldist tuttugu stiga hiti, 20,0 stig slétt, ž. 20. 1962 į Seyšisfirši og į sama staš ž. 21. 1964, 20,9 stig. 

Ķ byrjun október 1973 dró heldur betur til tķšinda. Fyrstu tvo dagana męldist vķšar tuttugu stiga hiti eša meira en į nokkrum öšrum dögum ķ męlingasögunni. Fyrsta daginn kom ķslandsmetiš ķ október, 23,5 stig į Dalatanga. Į mišnętti var hitinn ašeins 9,8 stig og svipaš hafi veriš um kvöldiš 30. september en kl. 3 um  nóttina žann fyrsta var hitinn į athugunartķma 22,6 stig og 22,7 kl. 6 en žį var lesiš 23,5 stig į hįmarksmęli. Mešalhiti sólarhringsins varš 16,8 stig. Žennan sama dag fór hitinn ķ 20,2 stig į Reyšarį viš Siglunes en nęsta dag ķ 22,0 stig į Seyšisfirši 20,6 į Vopnafirši og 20,0 į Hallormsstaš. Klukkan 9 um morguninn žennan dag var hitinn į Seyšisfirši 21,0 stig, en 22,0 kl. 15 og enn 18,0 stig kl. 21. Fyrsta október hafši hitinn į stašnum ekki fariš hęrra en ķ 19,0 stig.  

Ķ október 1975 męldust 20,0 stig ž. 11. į  Seyšisfirši. 

Į Seyšisfirši fór hitinn ķ 22,0 stig ž. 14.  įriš 1985 og 20,7 į Neskaupstaš og daginn eftir voru skrįš  20,9 stig į Kollaleiru sem komu žó lķklega ķ raun kvöldiš įšur.  

Žann 7. október 1992 męldust 21,7 stig ķ Neskaupstaš og į Dalatanga, 21,2 į Vopnafirši, 21,1 į Seyšisfirši og 20,4 stig į Kollaleiru.  

Mjög hlżtt var 22. október 2003. Žį fór hitinn ķ 22,1 stig į Dalatanga og sólarhringsmešalhitinn var 16,7 stig. Žį męldist og 20,8 stig į Kollaleiru į kvikasilfri en 22,3 stig į sjįlfvirku stöšinni į Neskaupstaš og 21,3 stig į žeirri sjįlfvirku į Eskifirši. 

Įriš 2007 męldust 20,2 į Sjaldžingsstöšum ķ Vopnafirši ž. 19. en 21,0 į žeirri sjįlfvirku į Seyšisfirši.   

Loks męldust svo 20,3 stig į sjįlfvirku stöšinni į Kollaleiru ž. 10. ķ žessum mįnuši, į fimmtudaginn. 

Į žessu sést aš tuttugu stiga hiti ķ október er engan vegin sjaldgęfur į austurlandi.

Litlu munaši į Saušanesvita 14. október 1999 en žar męldust žį 19,8 stig og žann 15. įriš 1985 į Akureyri žegar męldust 19,5 stig. 

Ķ Reykjavķk hefur mesti hiti ķ október męlst ekki nema 15,6 stig ž. 21. įriš 2001 ķ glaša sólskini (opinbera októbermetiš, 15,7 stig, er ķ rauninni męling frį kl. 18 ž. 30.september 1958).

Mesti októberhiti sem męlst hefur į sušur og sušvesturlandi (frį Mżrdal til Snęfellsness) er ašeins 16-17 stig. 

 

 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Jólavešriš

Jólavešriš sér um sig  sjįlft. 

En fylgiskjališ fylgist meš.

 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Hugsa fyrst - gjamma svo!

Ķ dag var lang besti dagurinn į sušurlandi žaš sem af er sumars. Hitinn komst ķ 15,7 stig ķ Reykjavķk og notalegt var aš ganga śti ķ kvöld ķ fyrsta sinn. Mešalhitinn var fyrir ofan mešallag eins og ķ gęr en žaš gildir ekki enn um ašra landshluta en sušur og sušvesturland.  Annars stašar er įfram kalt žó gęrdagurinn hafi sums stašar veriš sęmilegur.

Ķ dag komst hitinn į Įrnesi ķ 18,8 stig sem er lśxus mišaš viš žaš sem veriš hefur. 

Eftir spįm aš dęma viršist sem lķtiš breytist nęstu daga, sumariš verši ašallega sunnanlands.

Žaš mį žvķ spyrja hvort enn sé nokkuš sumar komiš.

Svo langar mig lķka til aš spyrja hvort vit sé ķ žvķ, eins og  menn eru  nś sumir aš gera  hvergi bangnir, aš tengja hvarf sandsķla og hrun sjófuglastofna viš hlżindi sķšustu įra. Ég veit ekki betur en įstęšur žessa séu óžekktar.

Ekkert svona geršist žegar hlżnaši mjög hratt į žrišja įratug 20. aldar og žį stóšu hlżindin ķ 40 įr žó toppurinn hafi veriš į fjórša įratugnum.

Menn mega nś alveg hugsa ofurlķtiš įšur en žeir fara aš gjamma. 

 

 

 

 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Vešur ķ annįlum og öšrum gömlum heimildum

Į žessari bloggsķšu birtast nś į netinu ķ fyrsta sinn allar frįsagnir um ķslenskt vešurfar śr sęmilega trśveršugum annįlum, fornritum og öšrum heimildum. Einnig er tekiš meš annaš nįttśrufarslegt efni, svo sem eldgos og jaršskjįlftar, halastjörnur og sólmyrkvar. 

Svoköllušum fornannįlum, sem nį til 1578, er hér rašaš ķ įrfęrslunum eftir nśmerum, eins og hefš er fyrir, en lķka nafni svo lesandinn hafi allt į hreinu. Ekki er allt efni tekiš alveg óbreytt eftir hverjum fornannįl um sig heldur er hvert efnisatriši ašeins haft eftir einum annįl til žess aš foršast of mikiš stagl. Vķsaš er žó til hinna annįlanna meš tölum žegar žeir segja alveg frį sömu efnisatrišum en ef til vill meš mismunandi oršalagi. Sé hins vegar einhverjum nżjum efnisatrišum bętt viš viškomandi atburš ķ einhverjum öšrum annįl er tekiš meš žaš sem hann segir um mįliš. Stafsetningu fornannįla er breytt til nśtķmahįttar.

Į wordskjali 03 er žó reyndar hęgt aš sjį allt efniš óbreytt śr fornannįlunum eins og žeir standa frį 870-1578. 

Allt sem yngri annįlarnir, frį og meš Skaršsannįl, segja um vešur hver um sig finnst hér alveg óbreytt. Žeim annįlum er rašaš réttsęlis kringum landiš eftir ritunarstaš žeirra. Žannig er byrjaš į sušurlandi og haldiš vestur og noršur um og endaš į austurlandi en engir annįlar voru ritašir į sušausturlandi. Stafsetningu yngri annįla er haldiš.

Nįnari skżringar į žessu öllu og žvi hvaša heimildir liggja hér į baki er hęgt aš lesa ķ wordskjali 01skyringar, sem er nešsta skrįin.  

Hęgt er aš lesa öll įrin frį 870 til 1924 ķ samfellu į wordskjali 02ollarin.   

Aš öšru leyti er hęgt aš fletta upp hverju įri um sig, og eru žó stundum nokkur önnur įr į sömu sķšu (um sum įr er ekkert sagt ķ annįlum), eins og aušskiliš ętti aš vera į eftirfarandi wordskjölum. 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

 

Sigurður Þór Guðjónsson
Sigurður Þór Guðjónsson

Sigurður Þór Guðjónsson


Hér er skrifað sjálfum mér til dálítillar skemmtunar. Þetta er líka síða áhugamanns um veðurfar. Veðurefnið er í flokkunum Íslensk veðurmet og Veðurfar, að ógleymdum annála-bálkinum. Vek sérstaka athygli á EFNISYFIRLITI UM VEÐUR í flokkunum hér fyrir neðan, MÁNAÐARVÖTKUN VEÐURSVEÐUR UM ALLAN HEIM

 

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband